Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00039-349-2008-59

NUOSPRENDIS

2008 m. vasario 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas:

pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2 d. 1 p., 2 d., 4 p., 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviems metams trims mėnesiams, įpareigojant L. B. iki 2008-09-01atlyginti nusikaltimu padarytą 1085 Lt turtinę žalą D. Č., iki 2008-02-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš L. B. Valstybinei ligonių kasai 148,30 Lt, D. Č. 1085 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2300 Lt neturtinei žalai atlyginti, 200 Lt D. Č. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir 46,30 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. B. nuteistas už tai, kad:

2006 m. rugpjūčio mėn. 27 naktį, nenustatytu tiksliu metu, laikotarpyje nuo 1 val. 40 min. iki 3 val. 20 min., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini) išplėšė iš D. Č. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ ir trenkė jį į grindis, taip tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajai D. Č. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ 450 Lt vertės.

Be to, jis tuo pačiu metu ir to pačio buto kambaryje ir vonios patalpose, sudavė D. Č. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, padarydamas D. Č. minkštųjų audinių sumušimus veide ir kairėje alkūnėje, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, dėl ko D. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantės nuomone teismas nuosprendyje nepažymėjo svarbios aplinkybės L.B –du nusikaltimus prieš nukentėjusiąją įvykdė būdamas girtas, o tai sunkinanti aplinkybė, ir įvykdė tai iš chuliganiškų paskatų. Teismas nepagrįstai patikėjo L. B. paaiškinimais, kad jis ją anksčiau pažinojo. Teismo išvada, kad V. R. ją nutempė į vonią ir sudavė smūgį į veidą, yra klaidinga, nes į vonią ją už plaukų nutempė L. B. ir ten nuo jo smūgio į galvą ji trumpam neteko sąmonės. Teismo padaryta išvada, kad jai buvo atlikta nosies operacija yra neteisinga – jai reikės ateityje daryti mokamą nosies operaciją. Dėl sumušimų ji negalėjo dirbti ir rodytis žmonėse, negalėjo motinai padėti prie ūkio darbų.

Teismas nepagrįstai nepriteisė visų turėtų išlaidų advokatui, dalyvavusiam procese nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme.

Teismas, skirdamas bausmę, L. B. per daug padarė nuolaidų, įpareigodamas atlyginti turtinę žalą ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Tuo teismas sudarė galimybę vengti greito žalos nukentėjusiajam atlyginimo ir sudarė sąlygas nedaryti išvadų, nesiekti tapti doru žmogumi.

Savo patirtus išgyvenimus, pažeminimus ji įvertino nedidele 15000 Lt suma. L. B. jos nuoširdžiai neatsiprašė ir neparodė noro pasitaisyti. Po įvykio jis elgėsi piktai, grasinančiai, ją provokavo. Ji jo bijo ir nori, kad jam būtų taikoma griežta laisvės atėmimo bausmė bei būtų priteista likusi 12700 Lt neturtinės žalos dalis.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė neginčija nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei išspręstu civiliniu ieškiniu, todėl teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 str. 3 d. ).

Apeliantė neteisi, nurodydama, kad teismas neatsižvelgė, jog L. B. du nusikaltimus padarė būdamas girtas ir tai nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas bausmės L. B. skyrimą, nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl dar kartą atsižvelgti į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir, tuo remiantis, sunkinti nuteistojo padėtį nėra pagrindo.

L. B. įteiktame kaltinamajame akte nėra nurodyta kvalifikuojanti ar atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, todėl teismas savo iniciatyva šią aplinkybę inkriminuoti negalėjo ( Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 6 p. ), nes pagal faktines bylos aplinkybes jos buvimas nėra akivaizdus, todėl turėjo būti įrodinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ( BPK 18 str. ). Iš bylos duomenų matyti, kad į butą, kuriame buvo sugadintas jos turtas, o ji pati buvo sumušta, D. Č. atvyko savo noru, kartu su nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistasis išplėšė iš rankų telefoną ir jį trenkė į grindis, o po to ją sumušė todėl, kad nukentėjusioji skambino telefonu ir norėjo išvažiuoti iš buto. Ikiteisminio tyrimo organai L. B. neinkriminavo svetimo turto sugadinimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo iš chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje prokuroras ar nukentėjusioji neprašė pripažinti, kad L. B. veiką dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 str. 1 d. padarė dėl chuliganiškų paskatų ir neprašė jos veikos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Tokios pačios pozicijos jie laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva sunkinti nuteistojo padėtį nebuvo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pašto perlaidos kvitas, iš kurio matyti, kad D. Č. išsiųsta 400 Lt perlaida. L. B. paaiškino, kad tokiu būdu jis siekia iš dalies atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Pagal teisminę praktiką ir dalies žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios ieškinio pateikimo teismui metu L. B. nedirbo, todėl neturėjo galimybės atlyginti padarytą žalą, įsidarbino tik nuo 2008 m. sausio 17 d., todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas savanorišką dalies turtinės žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ( BK 75 str. 1 d. ). Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu L. B. buvo nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (iki 2003-05-01 galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, turint pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. jis buvo nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., bausmes subendrinus, laisvės atėmimu trejiems metams; bausmės vykdymas vėl atidėtas dvejiems metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 10 MGL ( 1250 Lt ) bauda; paskirta bausmė subendrinta, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams 10 MGL ( 1250 Lt ) bauda; laisvės atėmimo vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. vėl buvo atidėtas dvejiems metams.

Skundžiamame nuosprendyje nurodytas tyčines veikas 2006 m. rugpjūčio 27 d. L. B. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. N. P. miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi L. B. nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo neteisėtai atleistas ir minėta nutartis nepanaikinta, tačiau kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos vykdymo atidėjimas neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., nes L. B. vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą.. Be to, jis iki šiol nėra įvykdęs ir kitos minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 10 MGL ( 1250 Lt ) baudos, todėl teistumas jam, kaip teisingai nurodo apeliantė, nėra išnykęs.

BK 75 str. formaliai nedraudžia taikyti laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamasis pasižadėjo pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą, mokosi – nėra pakankamos daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes L. B. atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nedavė reikiamų rezultatų. L. B., nepasibaigus bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikui, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus ir tai rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar kartą atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Kadangi apylinkės teismas, atidėdamas L. B. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 75 str. nuostatas, todėl nuosprendis keičiamas ( BK 328 str. 1 p. ).

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, akcentavo nuteistojo turtinę padėtį. CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi norma draudžia mažinti atlygintinos žalos dydį, kai žala padaroma tyčia. Nuteistasis abu nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo turtine padėtimi kaip vienu iš kriterijų, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Teismas neįvertino visų byloje taikytinų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, rėmėsi kriterijumi, kuris šioje byloje negalėjo būti taikomas ir nustatė neproporcingai mažą atlygintinos žalos dydį, todėl jis didintinas. Tačiau iš bylos matyti, kad nuteistasis dar privalės atlyginti ir nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, kurios dalį, kaip jau minėta aukščiau, atlygino. Į šias aplinkybes atsižvelgtina, nustatant konkretų neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su tyčinio nusikaltimo padarymu prieš nukentėjusiąją, atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismų praktika, didintinas iki 5000 Lt.

Nukentėjusioji, neturėdama teisinio išsilavinimo, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sudarė susitarimą su advokatu, kuris atstovavo ją ir gynė jos interesus ikiteisminio tyrimo metu, ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, trukusiame ne vieną dieną. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo honoraro suma nėra dirbtinai padidinta, todėl teismo motyvas – kaltinamojo turtinė padėtis, nenurodant kuo ji ypatinga, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti negali būti pilnai atlygintos, nėra pagrįstas. Neišieškant nukentėjusiajai išlaidų advokato paslaugos apmokėti, akivaizdžiai pabloginama jos padėtis, lyginant su nuteistojo, kuriam garantuojama nemokama teisinė pagalba, padėtimi ir tuo pažeidžiamas teisingumo principas, įtvirtintas BPK 6 str. 3 d.

Nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydis įrodytas pateiktu kvitu, todėl šios išlaidos taip pat išieškotinos iš nuteistojo ( BPK 106 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos ( BK 59 str. 1 d. 3 p. ).

L. B., pripažintam kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., paskirtas bausmes sumažinti: pagal BK 187 str. 1 d. iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams, pagal BK 138 str. 1 d. iki laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti L. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą BK 75 str. tvarka.

Padidinti D. Č. iš L. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 ( penkių tūkstančių ) litų.

Padidinti D. Č. iš L. B. priteistą išlaidų advokato, dalyvavusio procese paslaugoms apmokėti atlyginimą iki 1100 ( vieno tūkstančio vieno šimto ) litų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.