- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-79-651/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00546-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius, Kristina Varanavičienė
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjams advokatui Aisčiui Damulevičiui, advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, vertėjai Ritai Totariūnienei, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. teismui buvo perduotas kaltinant jį tuo, kad jis, veikdamas kartu su nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiais V. D. ir K. N., 2010 m. lapkričio 5 d. apie 16.00 val. neteisėtai iš UAB „Salinta“ patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaune, paėmė šiai bendrovei patikėtą Suomijos kompanijai „Rediviva Oy“, reg. Tontunmäentie 30J, Espoo, Suomija, priklausančią 50000 eurų vertės sniego kastuvo liejimo formą „Lumentyönninmuotti“ kaip užstatą iki bendrovė „Amercom Ou“, reg. Rüütli 28/30, Tallinn, Estija, jam grąžins tariamą skolą, tokiu būdu savavaldžiavo, nes savavališkai ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė bendrovės „Amercom Ou“ ginčijamą savo tariamą teisę iš šios bendrovės gauti atlygį už tarpininkavimą užsakant produkciją iš UAB „Salinta“ ir atsiskaitant už tai su šia bendrove.
Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo pat pradžių, kai pradėjo šitą verslą, kai susitiko su B. A., kai nusprendė, kad su jais dirbs, jam buvo patikėtas raktas nuo tarnybinių patalpų, buvo sutarta, kad jis bet kuriuo momentu galės užeiti, apžiūrėti, įvertinti formų padėtį ir būklę, įsitikinti, kad jos nėra naudojamos be jo žinios. Taip pat nurodė, kad jis yra individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, UAB „Salinta“ jis jokių pareigų neturi, tačiau jis buvo atsakingas už formų naudojimą. IĮ (duomenys neskelbtini) formos naudojamos nebuvo, tačiau prasidėjus šitam reikalui jis papildė įmonės įstatus, kad galėtų pradėti naują veiklą – plastmasinių detalių, gaminių gamybą. Tuomet atsirado ryšių su estų kompanija „Amercom Ou“, kuri sutartyje įsipareigoja aprūpinti IĮ (duomenys neskelbtini) gamybiniais įrengimais ir medžiagomis, kurios reikalingos naudojimui. Liejimo formos, medžiagos, už gaminius buvo išrašomos „Amercom Ou“ ir pateiktos IĮ (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad CMR gali būti lemiamas dokumentas, kuriame jis turėjo būti įvardintas kaip gavėjas, o pristatymo vieta – UAB „Salinta“. Nurodė, kad formos buvo tik tos, kurios buvo atvežtos į UAB „Salinta“ patalpas, jomis naudojosi šios įmonės darbuotojai, o IĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje jų nebuvo. Tą dieną prieš atvykdamas į UAB „Salinta“ nei H. T. P., nei „Amercom Ou“ apie ketinimą paimti formas neinformavo, tačiau teigia, kad turėjo žodinį B. A. leidimą. Formų paėmimo priežastis ir tikslas buvo toks, kad atėjęs į gamybines patalpas jis pamatė, kad formos naudojamos, liejami gaminiai, tačiau jis nedavė jokio užsakymo ir leidimo. Galvojo, kad UAB „Salinta“ gamina produkciją niekam nežinant, savo interesais, todėl nusprendė su jais nutraukti veiklą ir perkelti gamybą į kitą įmonę. Teigia, kad „Amercom Ou“ jam buvo ir yra skolinga apie 50 tūkst. Lt. Dalis produkcijos nuo pirmo užsakymo buvo likę UAB „Salinta“ patalpose. Buvo nauja partija sniego kastuvų plastmasinių detalių ir UAB „Salinta“ buvo skolinga už transporto paslaugas į Švediją ir į Suomiją. Jis už juos laidavo transporto kompanijai, kad „Amercom Ou“ atsiskaitys. Jis pasitikėjo, tačiau „Amercom Ou“ „nusiplovė“, o transporto kompanija iš jo reikalauja pinigų. Taip pat nurodė, kad viską gamino „UAB Salinta“, o jo vaidmuo tarp „Amercom Ou“ ir UAB „Salinta“ buvo toks, kad jis davė UAB „Salinta“ užsakymus. UAB „Salinta“ neturėjo jokių ryšių su „Amercom Ou“, o jis buvo „Amercom Ou“ vykdytojas Lietuvoje, turėjo garantuoti produkcijos gamybą. Jis įsipareigojo atlikti gamybą už tam tikrą kainą, o „Amercom Ou“ jam pasiūlė tas kainas. Apie tai, kad „Amercom Ou“ ir UAB „Salinta“ bendrauja tiesiogiai, sužinojo jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tačiau tarp tų įmonių jokių verslo santykių nebuvo. Pirmąjį ir antrąjį užsakymus jis pateikė UAB „Salinta“, jie jam štampavo formas. Mano, kad jie tarpusavyje neturėjo jokios veiklos ar sutarties. Nors šiuo metu sutartis tarp jų egzistuoja, tą dieną tokios sutarties, apie kurią jis žinotų, nebuvo. Mano, kad „Amercom Ou“ interesas yra meluoti ir nemokėti IĮ (duomenys neskelbtini) dalies, kuri jam būtų likusi, sueiti tiesiogiai su UAB „Salinta“ ir nemokėti jam 50 tūkst. litų už padarytą produkciją. „Amercom Ou“ išrašydavo sąskaitas jo įmonei už gaminius, sąskaitose produkcijos gavėjas buvo IĮ (duomenys neskelbtini). Jo įmonė pirko detales, sudėjo į formas, ir dabar jomis yra naudojamasi. Už tai apmokėti UAB „Salinta“ turėjo IĮ (duomenys neskelbtini), tačiau jis neturi pinigų su ja atsiskaityti. „Amercom Ou“ jam pasiūlė kainas, o už kiek jam gamins produkciją buvo jo reikalas. UAB „Salinta“ produkciją pardavė IĮ (duomenys neskelbtini), o IĮ (duomenys neskelbtini) pardavė „Amercom Ou“, tai liudija išrašytos sąskaitos faktūros. Iš pradžių H. T. P. pasiūlė kainas, kiek jis gali mokėti už produkcijos pagaminimą, o paskui pasakė, kad kainos per didelės. Antras užsakymas turėjo būti prieš pranešimą, nes kitaip jis jo nebūtų vykdęs. Vėliau pradėjo aiškintis, kodėl nėra pinigų, rašė el. laiškus, nes ten pakibo jo pinigai. UAB „Salinta“ pardavė produkciją IĮ (duomenys neskelbtini), o IĮ (duomenys neskelbtini) turėjo su UAB „Salinta“ atsiskaityti, tačiau įmonės finansinė padėtis buvo bloga, kadangi vienintelės pajamos buvo gauti pinigai iš „Amercom Ou“. UAB „Salinta“ direktorius telefonu sakė, kad jis iki pirmadienio gali palaukti pinigų, o paskui reikės kažką daryti. Važiuojant pro šalį galvojo, kad geriau susitikti, pasikalbėti su juo, taip pat formas pažiūrėti. Direktorius iš pradžių gražiai kalbėjo, džiaugėsi, kad užsakymai atėjo pas jį, maloniai kalbėdavo. Liudytojų akivaizdoje buvo pabrėžiama, kad IĮ (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už formų padėtį. Formos buvo atvežtos anksčiau nei jis pasirašė sutartį, kadangi jos buvo atvežtos išbandyti jas su UAB „Salinta“ įrengimais, o pačios formos buvo patikėtos saugoti jam žodinio susitarimo metu, kuomet buvo pasakyta ir tai, kad be jo žinios su formomis negalima nieko daryti. Sutartyje parašyta, kad „Amercom Ou“ aprūpina jį reikalingomis medžiagomis. Kai jis paėmė sniego kastuvo formą, jis ją nuvežė pas save į gamybines patalpas. Tuo metu nebuvo pasiruošęs gaminti savo patalpose, jokio kito tikslo, kaip apsaugoti „Amercom Ou“ interesus, teigia neturėjęs. Taip pasielgė todėl, kad pamatė, jog vykdoma gamyba be jo ir „Amercom Ou“ žinios. Vėliau gavo pranešimą iš „Amercom Ou“, kad sutartis nutraukiama. Nors ir gavo tokią žinią, jis vis tiek buvo įsitikinęs, kad jis „Amercom Ou“ reikalingas ir čia tik laikinas nesusipratimas. Jis „Amercom Ou“ atžvilgiu buvo sąžiningas ir rūpinosi jų interesais. Jo sutartyje yra numatyta, kad kai sutartis nutrūksta, po pirmo pranešimo sutartis galioja dar 3 mėn. Apie tai, kad yra vykdoma savavališka gamyba ir kad jis ėmėsi tokių veiksmų, pranešė „Amercom Ou“ direktoriui, tačiau jis atrašė, kad tai ne jų, o formos savininkų reikalas, taigi jis laukė tolimesnių nurodymų iš „Amercom Ou“. Prieš išsiveždamas formas į „Amercom Ou“ nesikreipė, nes suprato, kad tolesnio bendradarbiavimo nebus. Paimant formas pasipriešinimo dėl formos išvežimo nebuvo, niekas nesipriešino, parodė kur yra karutis. Imdamas formą jis skambino B. A. ir pasakė, kad pasiima formas. A. K. nuėjo paimti įrankių, kad atjungtų žarnas nuo formų, kadangi pasakė, kad jos priklauso UAB „Salinta“. Įmonės teritorija buvo aptverta ir saugoma, prie įvažiavimo budi sargas, tačiau jo niekas net nebandė sulaikyti. A. K. jam esant skambino direktoriui, o po pokalbio jis jam padavė karutį. Taip pat nurodė, kad jam buvo duotas raktas nuo tos dienos, kai buvo atvežtos formos, tikslu bet kada jas apžiūrėti. UAB „Salinta“ gamybinėse patalpose jis lankydavosi maždaug 2-3 kartus per mėnesį. Gavus pranešimą iš „Amercom Ou“ apie tai, kad sutartis nutraukiama, jis turėjo galimybių išreikalauti nesumokėtas lėšas teisėtu būdu. Apie galimybę pasiėmus formą reikalauti pinigų negalvojo.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta:
Liudytojas H. T. P. parodė, kad su V. S. susitiko Palangoje, su juo jį supažindino draugas E. K. V., kuris pasakė, kad šis žmogus turi ryšių su UAB „Salinta“ ir gali padėti vykdyti verslą Lietuvoje. Po to Kaune įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo UAB „Salinta“ atstovai ir V. S., ir buvo sudarytas kontraktas dėl pagalbos. Sutartį jis gavo po 3 savaičių, tačiau tekstas buvo pakeistas, o prieš sudarant sutartį su V. S. buvo sudaryta sutartis su UAB „Salinta“. Sniego kastuvo forma atvyko iš gamyklos Estijoje, kastuvų formos savininkas yra Suomijos kompanija „Rediviva Oy“, o UAB „Salinta“ privalėjo laikyti formą ir saugoti ją pas save. Buvo sutarta, kad V. S., jei įmanoma, padės, bet forma bus laikoma UAB „Salinta“. Tikslas buvo formą atvežti į Lietuvą ir kad kastuvus gamintų UAB „Salinta“. Kalbos apie tai, kad V. S. gali turėti teisę pasiimti ir disponuoti forma, niekada nebuvo, nes jis pats asmeniškai neturi teisės ir negali disponuoti šia teise, perleisti šios teisės, nes ji priklauso kompanijai „Rediviva Oy“. Mano, kad tarp E. K. V. ir V. S. buvo verslo santykiai, E. žmona yra lietuvė, V. S. giminaitė. Jie planavo pasiimti formas, nes jos yra labai brangios. V. S. jie už darbą mokėjo, nors juo ir nepasitikėjo, jis ir darė labai daug klaidų, taip pat kilo abejonių dėl nepagrįstos kainos. Vėliau pajautė, kad su V. S. yra problemų, jis daugiau su juo nekalbėjo ir nuvyko pas UAB „Salinta“ vadovą. Susitikę su juo diskutavo apie kainas, ieškojo problemų sprendimo ir jis suprato, kad kainos yra per didelės. Visą mėnesį iš V. S. ir E. girdėjo, kad yra problemos dėl formos. Tada jis suprato, kad jie neteisingai interpretuoja, kas yra formų savininkas, ir jis nuvyko į UAB „Salinta“ aiškintis. Per vizitą pas UAB „Salinta“ vadovą jie nesitarė dėl to, kad mokėjimai vyktų tiesiogiai tarp jo ir UAB „Salinta“, to pakeisti jie negalėjo, kadangi buvo sudaryta sutartis tarp jo ir V. S., tačiau vėliau susitarė su „Rediviva Oy“, kad būtų galima mokėti tiesiogiai UAB „Salinta“. Po to, kai atvyko pas UAB „Salinta“ vadovą, daug kartų kvietė V. S., tačiau jis neatvykdavo. Su juo buvo sutarę, kad jis jiems padės, bet neturės visiškos atsakomybės. Kadangi iki Kauno yra didelis atstumas ir jis negali dažnai atvykti, V. S. turėjo jį informuoti dėl įvairių smulkių problemų, tačiau vėliau suprato, kad jis apie šį verslą nieko nenusimano. Jie apie formų nuosavybės teisę nekalbėjo, nes visos teisės priklauso „Rediviva Oy“. Su UAB „Salintaa“ atstovu B. A. susipažino tuomet, kai jie lankėsi Taline. Susitikime Taline dalyvavo vertėja ir B. A., tačiau nei V. S., nei E. K. V. ten nebuvo. Pirmą kartą sutartis buvo pasirašyta su UAB „Salinta“, o analogišką sutartį su V. S. pasirašė, nes jis žadėjo pagalbą. V. S. pinigus gaudavo tada, kai sekdavosi, kai viskas vyksta gerai ir jis jiems padeda. Nurodė, kad kastuvų forma buvo paimta daug vėliau, nei įvyko pirmas susitikimas Taline, o V. S. formą savavališkai pasiėmė maždaug po 3 mėnesių. Jis „Rediviva Oy“ prašė tiesiogiai bendradarbiauti su UAB „Salinta“, nes norėjo, kad visi reikalai vyktų sklandžiai, o sutartis su UAB „Salinta“ buvo pasirašyta rugpjūčio mėn., t. y. prieš tai, kai jis prašė „Rediviva Oy“ leidimo bendradarbiauti tiesiogiai su UAB „Salinta“. Jis su V. S. ir su E. K. V. iš pradžių dažnai bendravo el. paštu, o vėliau nebe. Jis rūpinosi transportu, turėjo adresą ir liejimo formos važiavo į UAB „Salinta“. Liejimo formos buvo atvežtos per du kartus, iš pradžių atvažiavo vienas didelis, o vėliau du mažesni sunkvežimiai. Antram kroviniui transportą užsakė jis, nes niekas kitas negalėjo to padaryti, kadangi tai yra „Redivivos Oy“ nuosavybė. Prekės buvo jo, o V. S. jis mokėjo už pagalbą. IĮ (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą už prekes, o ne už pagalbą, bet prekės nėra IĮ (duomenys neskelbtini), tai yra jų produktai, kuriuos jie gamina su „Rediviva Oy“ liejimo forma. Jis ieškojo žmogaus, kuris vykdytų užsakymus ir padėtų, tačiau mano, kad kaltinamasis suplanavo formų vagystę, jo tikslas buvo tas formas pasiimt. Nurodė, kad formos yra labai brangios, jas turint kastuvus lengva parduoti, tai yra geras verslas. Sutarties su V. S. sudarymo tikslas formų nelietė, nes „Amercom Ou“ neturi nuosavybės teisės į formas, sutartis buvo tik dėl pagalbos suteikimo. Mano, kad klaida, kurią padarė V. S., yra tai, kad jis pasirašinėdamas sutartį nieko apie plastikus ir kastuvus nežinojo.
Liudytojas B. A. parodė, kad V. S. jam paskambino ir pasakė, kad turi pažįstamų Estijoje ar Suomijoje ir iš ten gali gauti formas, su kuriomis galima lieti sniego kastuvus. Sutarė, kad reikia nuvažiuoti ir pasižiūrėti, ar galėtų atlikti darbus. Nuvykę į Taliną susitiko su H. T. P., jis aprodė jiems formas ir jie nusprendė, kad galima lieti pas juos. Visos penkios formos pas juos į UAB „Salinta“ sandėlį buvo atvežtos transportu per du kartus. Su V. S. žodžiu buvo susitarę, kad jis bus tarpininkas, jie lies, o jis pardavinės, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo. Iš viso buvo pateiktos penkios formos, o su „Amercom Ou“ buvo sudaryta sutartis dėl formų naudojimo bei kad jas naudoti galima liejant tik „Amercom Ou“ ir niekam kitam. Saugojimas buvo patikėtas jiems, kitiems formas perduoti nebuvo leidžiama. Saugojimo laikotarpiu formos tapdavo UAB „Salinta“ nuosavybe. Pirmasis V. S. užsakymas buvo gaminti euro padėklus, už kurį sumokėjo V. S. IĮ (duomenys neskelbtini), o antrasis užsakymas buvo sniego kastuvai. IĮ (duomenys neskelbtini) už šį užsakymą nesumokėjo apie 28 000 Lt, po to bendradarbiavimas sustojo. Jis V. S. klausdavo į dieną po tris kartus, kodėl jis neatsiskaito, tačiau jis sakydavo, kad jam nesumoka galutiniai užsakovai. Taip pat nurodė, kad V. S. veikė kaip tarpininkas su „Amercom Ou“, kurios vadovas buvo atvykęs pas jį ir prašė, kad jie toliau gamintų ir toliau bendradarbiautų. Vėliau, po pirmųjų neatsiskaitymų su kaltinamuoju, „Amercom Ou“ direktorius pasiūlė bendradarbiauti tiesiogiai. Apie liejimo formos paėmimą informavo gamybos direktorius, pranešė, kad V. S. savavališkai iš jų gamyklos išvežė kastuvų formą, tuomet jis per pusę valandos atvažiavo į įmonę ir iškvietė policiją. Formos buvo pristatytos iš formų valdytojos tiesiai UAB „Salinta“, tačiau formų pristatyme V. S. nedalyvavo. Tą pačia vagystės dieną informavo formos savininkų įmonės vadovus. Su kaltinamuoju buvo bandoma tartis, kad jis grąžintų formą, tačiau jis paaiškino, kad kol negaus pinigų, formos negrąžins. Tuo metu, kai kaltinamasis atvyko į įmonę, paskambino gamybos direktorius ir pasakė, kad forma kraunama į mašiną. Gamybos direktorius bandė sakyti, kad kaltinamasis elgiasi neteisingai. Jis pasakė, kad jokių fizinių veiksmų nedarytų ir, kad jeigu veža, tai tegul veža. Nurodymų gamybos direktoriui, kad jis užrakintų vartus, nedavė, tačiau mano, kad techniškai sulaikyti automobilio nebuvo galimybių. Taip pat nurodė, kad formos šiuo metu yra pas juos, jie iki dabar dirba su „Amercom Ou“.
Liudytojas P. Š. parodė, kad tą dieną pasibaigus darbo laikui gatvėje sutiko kaltinamąjį, kuris jo paprašė įeiti į cechą, tačiau jis pasakė, kad darbo laikas pasibaigė. Paklausė, kodėl jis ten nori įeiti ir pasakė jam atvažiuoti darbo laiku. Po pusvalandžio paskambino šaltkalvis A. K. ir pasakė, kad V. S. yra įėjęs į cechą. Po kiek laiko jis paskambino vėl ir pasakė, kad V. S. bando išsivežti formą. Tuomet jis greitai atvažiavo į gamybinę teritoriją, kur pamatė kaltinamąjį su dviem nepažįstamais asmenimis, o forma jau buvo išvežta į lauką. Jis jiems pasakė, kad jie vykdo vagystę ir jis kvies policiją, kadangi tai įmonei paliktas saugoti turtas, tačiau jie liepė jam nesikišti. Vyko karštas pokalbis, rėkimas, V. S. sakė, kad jie (suomiška verslo pusė) jį apgavo, yra jam skolingi ir jis pasiima formą kaip užstatą. V. S. išvažiavus jis užsirašė automobilio numerius, informavo direktorių ir paskambino policijai. Atvažiavęs kitas jų vairuotojas paklausė, gal padėti, bet jis atsakė, kad geriau nesikišti, nes nereikia didesnių problemų, nenorėjo fiziškai su jais tampytis. Išvežimo metu galvojo, kad tai vagystė, nes formas atvežė ne kaltinamasis, jos buvo atvežtos UAB „Salinta“ ir jie buvo už jas atsakingi.
Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną apie 16 val. atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad eina pažiūrėti formų, tuomet atsidarė duris, pro kurias išvežama produkcija, pasiėmė ratukus ir pasakė, kad vežasi formą. Pasakė jam, kad nevežtų, nes reikia paskambinti direktoriui, o per tą laiką nusisuko nuo formos hidraulines žarnas, kadangi jos priklausė UAB „Salinta“. Po to kaltinamasis nieko nepaaiškinęs su dviem asmenimis išsivežė formą į lauką. Formų išvežimas su direktoriumi derintas nebuvo, tuomet jis paskambino P. Š. ir jis atvažiavo. Po to, kai paskambino direktoriui, jie buvo lauke, sakė kaltinamajam, kad šis nevežtų formų, o direktorius telefonu pasakė, kad tegu vežasi, jis praneš policijai.
Liudytoja R. K. parodė, kad ji yra gamybos vadovė, sutarčių su užsakovais nesudarinėja. Ji yra materialiai atsakingas žmogus, pajamuoja turtą. Į UAB „Salinta“ iš „Amercom Ou“ buvo atvežtos penkios formos, kurios buvo užpajamuotos ne kaip jų tiesioginis turtas, bet kaip jų saugomas. Ji buvo atsakinga už formų buvimą įmonės teritorijoje. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis atveždavo papildomas žaliavas, tačiau neprisimena, ar jis dalyvavo atvežime, perdavime ir iškrovime. Mano, kad santykiuose su „Amercom Ou“ kaltinamasis buvo kaip tarpininkas. Žino, kad pradžioje kaltinamasis pateikdavo užsakymus, ji gaudavo iš gamybos direktoriaus užsakymus ir vykdydavo gamybą, tuomet pakraudavo prekes užsakovui, t. y. iš pradžių IĮ (duomenys neskelbtini). Teigia, kad iš UAB „Salinta“ kaip tarpininkui kaltinamajam mokama nebuvo. V. S. formą išsivežė, nes buvo neapmokėtų sąskaitų – jiems nemokėjo IĮ (duomenys neskelbtini), o IĮ (duomenys neskelbtini) nemokėjo „Amercom Ou“, iš direktoriaus girdėjo, kad buvo konfliktų. Iš pradžių sąskaitos buvo išrašomos IĮ (duomenys neskelbtini), o paskui „Amercom Ou“. Prieš kaltinamajam paimant formas iš sandėlio, jis į teritoriją įėjo pats, kadangi turėjo raktą.
Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis, o tą dieną jie užsuko į firmą verslo reikalais. V. S. lauke sutiko darbuotojus, o jis tuo metu sėdėjo automobilyje. Matė, kaip jis su kažkuo šnekėjo, tačiau negarsiai, tai nebuvo panašu į konfliktą, taip pat negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs neimti formos. V. S. formą nusivežė pas save.
Liudytojas K. N. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai. Tą dieną jie atvažiavo į firmos teritoriją. V. S. nuėjo pasižiūrėti, sakė, kad reikės į automobilį įkelti platformą, o vėliau pamatė, kad jis kažką garsiai aiškinosi su atvažiavusiais žmonėmis, suprato, kad jie pykstasi. Tuomet jie į automobilį pakrovė kažkokią formą, pasipriešinimo išvažiuojant nebuvo.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bendravo su juo telefonu ir el. paštu. Jis dirba UAB „Artevita“, kuri teikia transporto paslaugas, direktoriumi. Kaltinamasis užsakė pervežti krovinį iš Estijos ir nurodė, kad krovinį priduos estų firma. Buvo surašyti dokumentai, krovinys buvo priduotas firmai, esančiai Draugystės g. 19, Kaune, paimti visi reikalingi parašai, buvo išrašyta sąskaita faktūra, už transporto paslaugas sumokėta bankiniu pavedimu. Krovinys buvo paimtas iš „Amercom Ou“ ir nuvežtas į UAB „Salinta“. Kaltinamasis pats nemokėjo, jis tik atsiuntė užsakymą, derino, paprašė, kad jie pervežtų krovinį. Sakė, kad už paslaugas atsiskaitys estai.
2010-11-05 UAB „Salinta“ direktoriaus B. A. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2010-11-05 apie 16 val. IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas V. S. atvyko automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pateko į UAB „Salinta“ gamybos patalpas ir į minėtą automobilį savavališkai, be leidimo, pasikrovė Suomijos įmonei „Rediviva OY“ priklausančią liejimo formą ir ją išsivežė. Paskambinus mobiliu telefonu V. S. ir paprašius sugrąžinti pasisavintą liejimo formą, V. S. paaiškino, kad Suomijos firma „OÜ AMERCOM“ yra jam skolinga, todėl formą jis pasiėmė kaip užstatą (1 t., b. l. 12).
2010-11-18 UAB „Salinta“ direktoriaus B. A. pareiškimas, iš kurio matyti, kad IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas V. S. taikiu susitarimu žadėjo iki 2010-11-17 grąžinti UAB „Salinta“ savavališkai paimtą Suomijos įmonei „Rediviva OY“ priklausančią liejimo formą, bet jos negrąžino (1 t., b. l. 19).
2010-08-16 sutartis Nr. 100816/001, iš kurios matyti, kad UAB „Salinta“ (gamintojas) ir „OÜ AMERCOM“ (pirkėjas) susitarė, kad pirkėjas aprūpina gamintoją reikiamomis medžiagomis, kad pagamintų prekes: šablonais, žaliavomis, pakuotės medžiagomis. Šablonų savininkai yra „Rediviva OY“. Pirkėjas duoda sutikimą gamintojui gaminti prekes naudojant tiekiamus šablonus, nurodytus Priede nr. 2, ir pardavinėti jas trečiosioms šalims (1 t., b. l. 14-19).
2010-08-25 sutartis Nr. 2010-BAL-1, iš kurios matyti, kad IĮ (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) ir „OÜ AMERCOM“ (pirkėjas) susitarė, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka prekes sutartyje numatytomis sąlygomis. Pirkėjas aprūpins pardavėją visomis žaliavomis, reikalingomis produkcijos gamybai: formomis, žaliavomis bei pakavimo medžiagomis (1 t., b. l. 30-38).
2010-12-02 protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad B. A. pareiškė, jog liejimo formas, tikslu vykdyti 2010-08-16 sutartį, pateikė bendrovė Amercom, pagal minėtą sutartį pirkėjas. Su šia bendrove B. A. vadovaujamą bendrovę suvedė V. S., jie kartu buvo nuvykę į bendrovę Amercom dar iki 2010-08-16 sutarties pasirašymo tikslu pažiūrėti įrangos. Kadangi technologai įvertino įrengimus kaip tinkamus, 2010-08-16 pasirašė su Amercom sutartį ir pradėjo darbus, tačiau Amercom direktorius žodžiu nurodė, kad pirmi užsakymai ir atsiskaitymai už juos jiems bus per tarpininką V. S.. Reikalingas liejimo formas jiems Estijos bendrovė Amercom pristatė tiesiogiai. Tai matyti iš 2010-08-19 pajamų orderio Nr. U1008/014. Darbus pradėjo gal po savaitės, kai gavo įrangą. Tam užsakymą už 16000 Lt žodžiu pateikė V. S.. Už tą sumą pagamino produkciją, V. S. ją išsivežė, atsiskaitė, viskas buvo gerai. Po to sekė antras užsakymas, kurį įvykdžius V. S. taip pat išsivežė pagamintą produkciją, tačiau ėmė delsti sumokėti jiems 28962,24 Lt, aiškino, kad Amercom delsia atsiskaityti su juo. Tuo metu į bendrovę atvyko Estijos firmos Amercom direktorius, kuris klausė, kokios iš tikrųjų jų kainos. Jam tada pateikė jų jau įvykdytų dviejų užsakymų kainas. Paaiškino, kad jis V. S., kaip tarpininkui, buvo sutaręs duoti 20 procentų užsakymo sumos, o V. S., pateikdamas jam užsakymo kainas, paaiškindavo, kad čia sumos yra eurais. Estų firmos direktorius pasiūlė dirbti tiesiogiai, be tarpininko V. S.. Sutarė, kad produkciją gamins pagal jų tiesioginius užsakymus ir jiems perduos, o jie tiesiogiai jiems už ją atsiskaitys. Tas pokalbis galėjo būti šių metų spalio antroje pusėje, tikslios datos neprisimena. Tą dieną dar į pokalbį bandė pakviesti patį V. S., tačiau jis atvykti atsisakė. Nuo to laiko iki buvo savavališkai jo išvežta forma su juo daugiau kalbėti neteko. Dėl paimtos formos yra padaryta 50000 eurų turtinė žala, ką savo pareiškime, kurį taip pat prideda, nurodo ir Suomijos bendrovės, V. S. paimtos formos savininkės, atstovas (1 t., b. l. 53-54).
2010-11-30 „Rediviva OY“ pareiškimas, iš kurio matyti, kad iš UAB „Salinta“ gamyklos, esančios Draugystės g. 19, Kaune, 2010-11-05 16 val. neteisėtai išvežta „Rediviva OY“ priklausanti sniego kastuvo gamybos technologija. „Rediviva OY“ patvirtina, kad yra neteisėtai išvežto iš UAB „Salinta“ gamyklos turto teisėta savininkė ir turi tai patvirtinančius dokumentus. „Rediviva OY“ užsiima sniego kastuvų (valymo) gamyba. Tam komercinis susivienijimas „Rediviva OY“ pasitelkia jos pačios užpatentuotus įvairius technologinius įrenginius (sniego kastuvų formas). Dalis gamybos pagal OY priklausančią užpatentuotą technologiją bei „Rediviva OY“ sudarytas sutartis vyksta ne Suomijos Respublikoje. Viena iš tokių vietų yra gamykla UAB „Salinta“, esanti Kaune. „Rediviva OY“ nėra sudariusi sutarčių dėl „Rediviva OY“ priklausančio turto įgijimo ar panaudojimo, kurios leistų užvaldyti ir išvežti tą turtą iš UAB „Salinta“ gamyklos, nei su privačiu asmeniu V. S., nei su bendrove (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-59).
2010-08-19 UAB „Salinta“ pajamų orderis U1008/014, iš kurio matyti, kad tiekėjas OU „Amercom“ į UAB „Salinta“ sandėlį Nr. 8 pristatė presformą sniego kastuvą 50 (1 t., b. l. 64).
2010-11-05 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos UAB „Salinta“ gamybinės patalpos, iš kurių buvo paimta liejimo forma (1 t., b. l. 23-25).
Vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „Salinta“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. S. išsivežė sniego kastuvo liejimo formą (1 t., b. l. 87-95).
Liejimo formos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta kastuvo liejimo forma (1 t., b. l. 109-112, 117-121).
VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122).
Suomijos Nacionalinio tyrimų biuro Kriminalinės žvalgybos skyriaus atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, iš kurio matyti, kad „Rediviva Oy“ pristatė aptariamą liejimo formą į Lietuvą, kol Estijos bendrovė „Amercom Ou“ veikė tik kaip tarpininkas. Liejimo forma buvo pristatyta bendrovei „Salinta“ Lietuvoje, kuri yra bendrovės „Rediviva Oy“ subrangovas. Tam tikrame etape buvo civilinis ginčas, susijęs su liejimo formos naudojimu. „Rediviva Oy“ informavo, kad liejimo forma šiuo metu yra naudojama Lietuvos bendrovės „Salinta“, kaip tai turėtų būti, ir jie neturi jokių pretenzijų šiuo klausimu (2 t., b. l. 30, 33).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011, Teismų praktika 36, p. 303-312).
Liudytojų H. T. P., B. A., P. Š., R. K. parodymais, rašytine medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. S. savo įmonės (duomenys neskelbtini) vardu veikė kaip tarpininkas tarp dviejų įmonių UAB „Salinta“ ir „Amercom Ou“, o vėliau jo paslaugų buvo atsisakyta, nesumokėta už jo „Amercom Ou“ pateiktą UAB „Salinta“ pagamintą produkciją.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamojo ir UAB „Salinta“ konflikto prigimtį. V. S. iš UAB „Salinta“ patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaune, paėmė šiai bendrovei patikėtą Suomijos kompanijai „Rediviva Oy“ priklausančią sniego kastuvo liejimo formą kaip užstatą iki bendrovė „Amercom Ou“ jam grąžins tariamą skolą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. S. tyčia buvo nukreipta į ginčijamos savo tariamos teisės – iš bendrovės „Amercom Ou“ gauti atlygį už tarpininkavimą užsakant produkciją – įgyvendinimą. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius santykius galima daryti išvadą, kad kaltinamasis V. S. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos siekė sulaikyti daiktą (liejimo formas), kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos CK 4.229 str., kuriame nurodoma, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Akivaizdu, kad jis šios teisės neturėjo, kadangi jis nebuvo teisėtas „Rediviva Oy“ priklausančių liejimo formų teisėtas valdytojas, o jo reikalavimo teisė į daikto savininką buvo ginčijama, taigi negalėjo vykdyti daikto sulaikymo. Teismas sprendžia, kad tai buvo savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos tariamos teisės vykdymas, todėl tai yra vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., objektyviųjų požymių.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik kaltininko vykdomos teisės rūšį, tvarką, kurios nesilaikoma, tačiau ir padarytos didelės žalos faktą. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nors šiame straipsnyje žala yra laikoma ir turto netekimas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, į kokias vertybes nusikalstamos veikos darymo metu kėsinosi kaltinamasis. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad tarp V. S. ir UAB „Salinta“ yra susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai, todėl akivaizdu, jog V. S. išsiveždamas liejimo formą kėsinosi ne į turtą (t. y. jis nesiekė pagrobti liejimo formą tikslu gauti turtinės naudos jas panaudojant ar realizuojant), o į nustatytą valdymo tvarką – nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdydamas ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę. Jei kaltinamasis V. S. savo veiksmais būtų siekęs padaryti žalos, atitinkančios liejimo formos vertę, savavališkai ją išsiveždamas ir negrąžindamas, jis kėsintųsi ne į nusikalstamos veikos objektą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XLII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai), o į XXVIII skyriuje numatytą nusikalstamos veikos objektą (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). V. S. nesutikdamas su tuo, kaip vykdoma sutartis, atvažiavo į UAB „Salinta“ patalpas ir matant UAB „Salinta“ darbuotojams išsivežė liejimo formą. Teismas sprendžia, kad šie kaltinamojo veiksmai atitinka vieną iš savavaldžiavimo objektyviųjų požymių, tačiau žalos padarymas šiuo atveju galėtų būti kildinamas tik iš tų veiksmų, kurių iš tiesų siekė kaltinamasis – savavališkai sustabdyti ar nutraukti produkcijos gamybą, tokiu būdu išreiškiant nepritarimą dėl to, kaip yra vykdoma sutartis. Byloje nėra duomenų apie tokiu būdu tretiesiems asmenims padarytą žalą (negautas pajamas, priverstinę įmonės darbuotojų prastovą ar pan.), todėl teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad V. S. veiksmuose nėra vieno iš esminių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., požymių – didelės žalos padarymo.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. S. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., požymių, kuriame nustatyta atsakomybė asmeniui už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad savavališki V. S. veiksmai ir jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius, todėl V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktinis įrodymas – CD laikmena, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.
nusprendžia:
V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.