- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- 1-3401-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-43618-18-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, teistas 2016 m. vasario 19 d., Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. S. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 23.15 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto 127 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, Kauno rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), neturėdamas tokios teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,84 promilės etilo alkoholio, kelio (duomenys neskelbtini), nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį, apsivertė.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas ir šios įmonės direktorius. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 21.00 val., prie jam priklausančio garažo, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), susitiko su draugu ir kartu su juo po keturias skardines 5 laipsnių stiprumo alaus „1410“. Paaiškino, kad nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė nuvažiuoti minėtu automobiliu į (duomenys neskelbtini) užsipilti kuro, kadangi sekmadienį iš pat ankstyvo ryto planavo važiuoti į darbo objektą skardinti kaminų. Užsipylus kuro ir grįžtant iš (duomenys neskelbtini) atgal netoli (duomenys neskelbtini), buvo gan staigus kelio posūkis į kairę ir tuo metu priešais atvažiavo lengvasis automobilis, kuris apakino savo žibintų šviesomis. Kadangi bijojo, susidūrimo su minėtu automobiliu, todėl mėgino savo automobilį stabdyti, suko vairą į dešinę, tačiau nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į medį, tada prarado sąmonę. Atsigavo nuo skausmo krūtinėje, paprašė draugo, kad iškviestų medikus. Netrukus atvyko medikai, policijos pareigūnai ir R. S. pastariesiems pasakė, jog jis vairavo automobilį, prisipažino, jog yra vartojęs alkoholio, o vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jo nėra įgijęs. Nurodė, jog automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra naudojamas šios įmonės reikmėms. Transporto priemonę pirko prieš 2-3 dienas, mokėjo už ją 300 eurų. Gailisi dėl įvykio.
Išvada dėl kaltinamojo M. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su M. S. yra seni pažįstami. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 22.00 val., susitiko su M. prie jo garažo, susėdo į jo automobilį „Alfa Romeo“, kuris, kiek žino, priklauso M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ar M. turi vairuotojo pažymėjimą, jis nežino. Nurodė, kad šiuo automobiliu važinėja M.. Paaiškino, kad sėdėdami automobilyje su M. išgėrė po tris ar keturias pusės litro talpos alaus skardines, 5 promilių stiprumo. M.pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) užsipilti kuro ir A. K. sutiko važiuoti kartu, paaiškino, kad automobilį vairavo M., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. K. nurodė, jog dėl suvartoto alkoholio jautėsi truputį apsvaigęs, tačiau bendra savijauta buvo gera ir mano, kad taip jautėsi ir M. Apie 23.00 val., jie buvo Zapyškyje. Paaiškino, kad jiems važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), neprivažiavus iki (duomenys neskelbtini) maždaug apie 2 kilometrus yra gan staigus kelio vingis į kairę. Nurodė, jog įvažiavus į minėtą kelio vingį, jiems priešpriešiais atvažiavo kažkokia transporto priemonė, kuri juos apakino savo žibintų šviesa, dėl to M. suko vairą į dešinę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė. Automobilyje nebuvo prispausti, o jiems išlindus iš jo ir M. pasakė, kad blogai jaučiasi, dėl to A. K. iškarto paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai patikrino abiejų blaivumą alkotesteriu ir M.jiems pasakė, jog jis vairavo automobilį, o atvažiavę medikai, išvežė M. į Kauno klinikas. Pats jokių sužalojimų nepatyrė, todėl medikų pagalbos atsisakė (b. l. 41–42).
Liudytojas Aurimas Blauzdžiūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., jam dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būryje kartu su vyr. patruliu D. Rarivanu, apie 23.17 val., iš Kauno AVPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kelyje, ties (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimu, apsivertė lengvasis automobilis „Alfa Romeo“ ir yra sužeistas vienas žmogus, kuriam skauda krūtinę. Nuvykęs į nurodytą įvykio vietą, dešinėje kelio pusėje, pastebėjo nuvažiavusį nuo kelio ir apvirtusį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelkraštyje ant žolės sėdinčius du vaikinus. Pasiteiravus, kas yra automobilio vairuotojas, vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo tai M. S., pasakė, kad tai jis vairavo automobilį, tačiau su savimi asmens dokumentų neturėjo, ir nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, o teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs bei pripažino, jog yra vartojęs alkoholio. Paaiškino, kad abu asmenis patikrino alkotesteriu ir M. S. buvo nustatyta 1,77 promilių girtumas. Kadangi M. S. skundėsi, kad skauda krūtinę, jis medikų automobiliu buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 44–45).
Iš 2018 m. rugsėjo 9 d., Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Kauno raj., (duomenys neskelbtini), kur automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas gulintis ant stogo, nuvažiavęs į dešinę pusę ir apsisukęs 90 laipsnių kampu važiavimo kryptimi. Nubraižyta įvykio vietos schema (b. l. 8–14).
Iš 2018 m. rugsėjo 9 d., transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti jo apgadinimai: deformuotas stogas, variklio dangtis, bagažinės dangtis, visos keturios automobilio durelės, priekinis ir galinis kairės pusės ratai; išlūžusi kairės pusės galinio rato pakaba; išdužę priekinis stiklas, bagažinės dangčio ir šoninis dešinys stiklai, abiejų priekinių durų stiklai, galinis dešinės pusės durų stiklas, abu šoniniai veidrodėliai (b. l. 15–19).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Aurimo Blauzdžiūno 2018 m. rugsėjo 9 d., tarnybinio pranešimo dėl įskaitinio eismo įvykio matyti, jog jame pateikta savo esme analogiška informacija apie įvykio aplinkybes, nurodyta liudytojo A. Blauzdžiūno apklausos metu (b. l. 20).
Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., 23.19 val., apie įvykį pranešė A. K., nurodydamas, kad kelyje nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo, apsivertė automobilis „Alfa Romeo“, dėl ko yra sužalotas asmuo, kuriam skauda krūtinę (b. l. 21).
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d., A. K. paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes matyti, kad paaiškinime užfiksuota savo esme analogiška informacija, pateikta liudytojo A. K. apklausos metu (b. l. 22).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugsėjo 10 d., specialisto išvados Nr. T-A 9055/2018(01) matyti, kad M. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Iš 2018 m. rugsėjo 9 d., transporto priemonės pridavimo – priėmimo akto Nr. 35 matyti, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 35).
Iš 2018 m. rugsėjo 9 d., informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).
Iš Kauno AVPK 2018 m. rugsėjo 9 d., administracinio sprendimo dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme Nr. 20SDU-33782653-18 matyti, kad transporto priemonei „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl to kad ji po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis, sugadinta pakaba) uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento (duomenys neskelbtini) galiojimas (b. l. 38).
Iš 2018 m. rugsėjo 13 d., VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“, Alfa 156 SW 2.4 JTD vidutinė kaina su PVM yra 1390 (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt) eurų (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio), 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 23.15 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), kartu su A. K. važiuodamas judraus eismo rajoniniu keliu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nebuvo įgijęs, kelio (duomenys neskelbtini) km., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl ko, kelio vingyje į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį bei apsivertė, tokiu būdu sukėlė realią grėsmę tiek sau, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.
Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 127 punkto reikalavimus draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų A. K., A. Blauzdžiūno, paties M. S. parodymais, specialisto išvada Nr. T-A 9055/2018(01), iš kurios matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 00.45 val., paimtame M. S. kraujo mėginyje nustatyta mažiausia 1,84 promilių etilo alkoholio koncentracija, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės ir vieta, transporto priemonės „Alfa Romeo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. S. kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,84 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, sąmoningai sėdo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Alfa Romeo“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairo ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km., nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį, ko pasėkoje automobilis apsivertė.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta byloje surinktais įrodymais, dėl mažiausios 1,84 promilių alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje (b. l. 33) bei liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 127 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, yra teistas, (b. l. 55–56), kadangi pagal 2016 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį į probuojamųjų asmenų registrą buvo įtrauktas 2016 m. kovo 22 d., taigi, naują nusikaltimą padarė dar nesuėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nurodytam terminui, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 50–54), VšĮ Garliavos Pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų skyriuje neužregistruotas (b. l. 47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 49), dirba (b. l. 25–29).
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu, už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, siūlė kaltinamajam paskirti 75 MGL dydžio baudą, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam parinktina skirtinos bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, neturėdamas teisės vairuoti, į esančią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis teistam, administracine tvarka baustam, dirbančiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. S., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai M. S. skirtina bauda, nustatant sankcijoje numatytos bausmės rūšies dydį artimą minimaliam.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę 3 (trijų) metų laikotarpiui.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,84 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka didžiąja dalimi už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 (trejų) metų terminą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti ar įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir M. S. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę M. S. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią M. S. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis M. S..
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė M. S., buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), kuriuo, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats kaltinamasis, jis naudojosi ankščiau, ir būdamas įmonės direktoriumi, bet kada galėjo juo laisvai disponuoti, o be to, patvirtino, kad tai jis pats yra pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Taigi, akivaizdu, kad šį automobilį M. S. naudojo kaip savą. Minėtas automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 35).
Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės – automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui, yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Iš 2018 m. rugsėjo 13 d., VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“, Alfa 156 SW 2.4 JTD vidutinė kaina su PVM yra 1390 (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt) eurų, taigi, tai nėra neproporcinga ar neadekvati priemonė siekiant bausmė tikslų.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.
Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. S. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 20 d., nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualus (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, jos terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. S. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualus (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualus (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.