Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauna švara“ atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauna švara“ skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas, atsižvelgdamas į NŽT Kauno skyriaus 2017-09-19 prašymą, skundžiamu 2017-09-21 sprendimu (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu) panaikino šio juridinio fakto įregistravimą.

Teritorinis registratorius skundžiamu 2018-07-19 sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-914 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė pateikti prašomo dokumento kopiją, nes pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, kopijas. Be to, atsakovas nurodė, kad nei 1994-07-06 žemės sklypo planas, nei Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1973-11-30 sprendimas Nr. 527 negali būti laikomi panaudos sutartimis, o duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto registrą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teritorinis registratorius, atsižvelgdamas į Žemės sklypą patikėjimo teise valdančio NŽT 2017-09-19 prašyme esantį patvirtinimą, jog panaudos sutartis su UAB „Kauno švara“ nebuvo sudaryta, nusprendė, kad yra tinkamas pagrindas netikslius duomenis ištaisyti – juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti kaip klaidingą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus 2018-07-19 sprendimu, jį apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018-10-03 sprendimu Nr. cspr1-258 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjo manymu, NŽT, kaip žemės sklypo patikėtinis, siekdamas paneigti įrašo apie juridinį faktą - žemės sklypo panaudą, teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalėjo paneigti 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 įvertinimą (traktavimą), kuris buvo išreikštas minėtu įrašu Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog iki šiol 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527 nėra nei panaikintas, nei pakeistas, jis gali būti nuginčytas tik paduodant tam tikrus prašymus (ieškinius) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali vertinti juridinio fakto - žemės sklypo panaudos, viso įregistravimo proceso. Juridinio fakto - žemės sklypo panaudos, įregistravimo proceso vertinimas iš principo negali būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turimų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems nekilnojamojo turto registro duomenims apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą.

Dėl nurodytų priežasčių Teritorinio registratoriaus 2017-09-21 sprendimas (išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo panaudos sutartį), Teritorinio registratoriaus 2018-07-19 raštas (sprendimas) bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-10-03 sprendimas Nr. cspr1-258, kuriuose pripažinta, jog nekilnojamojo turto registro įrašo taisymas buvo padarytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, kaip pažeidžiantys pareiškėjo UAB „Kauno švara“ teises, nurodant teritoriniam registratoriui pašalinti pareiškėjo UAB „Kauno švara“ teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo įvairaus laikotarpio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija patvirtina, jog nuo 1994-07-06 iki 2017-09-21 nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas juridinis faktas – UAB „Kauno švara“ yra šio žemės sklypo panaudos gavėjas panaudos sutarties pagrindu (1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527), atsakovas privalėjo pateikti 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją pareiškėjui.

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimuose bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-09-21 teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2017-09-19 NŽT Kauno miesto skyriaus prašymą, ištaisė ne techninio pobūdžio klaidą, apie kurios ištaisymą būtų turėjęs pareigą informuoti pareiškėją, o taisė įrašus registre, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nes duomenys nekilnojamojo turto registre neatitiko dokumento, kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad 2017-09-21 teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo taisyti duomenų nekilnojamojo turto registre, nes toks taisymas pažeidė pareiškėjo teises, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo patikėtinis (daiktinės teisės turėtojas) patvirtino, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, dokumentas, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtina, todėl visiškai pagrįstai 2017-09-21 buvo ištaisytas klaidingas registro įrašas, t. y. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį. Be to, pareiškėjas ir dabar neturi bei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo sklypas panaudos pagrindais jam buvo suteiktas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. pareiškėjo kartu su skundu pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašai, vienareikšmiai patvirtina, jog pareiškėjas nėra nei ginčo žemės sklypo savininkas, nei daiktinių teisių turėtojas, todėl teritorinis registratorius visiškai pagrįstai 2018-07-19 sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-914 atsisakė išduoti 1973-11-30 DŽDT VK sprendimo Nr. 527 kopiją. Be to, 1973-11-30 DŽDT VK sprendime nėra jokių duomenų apie pareiškėją.

Atsakovas mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti teritorinio nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2018-07-19 ir 2018-10-03 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus bei įpareigoti atsakovą atlikti skunde prašomus veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad NŽT Kauno skyriuje esančioje archyvinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas būtų suteiktas panaudos teise pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra nei išnuomotas, nei perduotas panaudai, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017-09-19 raštu Nr. 8SD-4986- (14.8.125E) kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą su prašymu išbraukti panaudos teisę ir išformuoti 0,4620 ha žemės sklypą. Dėl skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,4620 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teisėmis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o patikėjimo teise šį žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 1973-11-30 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (toliau – ir DŽDT VK) sprendimo Nr. 527 pagrindu iki 2017-09-21 buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Žemės sklypo panaudos sutartį su UAB ,,Kauno švara“.

2017-09-19 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas NŽT Kauno skyriaus 2017-09-19 prašymas Nr. 8SD-4986-(14.8.125E.) išbraukti panaudos teisę (panaudos gavėjas UAB „Kauno švara“) ir išformuoti 0,4620 ha žemės sklypą, kadangi minėtas žemės sklypas nėra nei išnuomotas, nei perduotas panaudai. Teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2017-09-21 priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu) ištaisyti klaidą nekilnojamojo turto registre ir išregistravo juridinį faktą apie sudarytą ginčo žemės sklypo panaudos sutartį. Apie priimtą sprendimą teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2017-09-25 raštu Nr. (3.1.6.)KAS-1212 „Dėl duomenų patikslinimo“ informavo NŽT Kauno skyrių.

2018-07-13 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti 1973-11-30 DŽDT VK sprendimo Nr. 527 kopiją ir paaiškinti, kodėl šis dokumentas nebėra valstybinio žemės sklypo panaudos teisinių santykių pagrindas. Teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė skundžiamą 2018-07-19 sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-914 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui prašomo dokumento kopiją, nes pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, kopijas. Be to, 1973-11-30 DŽDT VK sprendime nėra jokių duomenų apie pareiškėją. Šiuo sprendimu pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jei duomenys įrašyti nekilnojamojo turto registre neatitinka dokumento, kurio pagrindu tie duomenys yra įrašyti, gavus suinteresuoto asmens prašymą, tokie duomenys privalo būti ištaisomi. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, jog šiuo atveju gavus ginčo sklypo patikėtinio prašymą ir patvirtinimą, kad ginčo sklypas nėra išnuomotas ir / ar suteiktas panaudai bei įsitikinus, jog DŽDT VK 1973-11-30 sprendime nėra duomenų apie tai, kad šis žemės sklypas panaudos teise suteikiamas UAB „Kauno švarai“, teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ištaisė duomenis nekilnojamojo turto registre – juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį iš nekilnojamojo turto registro išregistravo kaip klaidingą.

Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-07-19 sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018-10-03 sprendimu Nr. cspr1-258 paliko galioti nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-07-19 sprendimą.

Byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017-09-21 sprendimo (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu), 2018-07-19 sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-914 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-10-03 sprendimo Nr. cspr1-2582017-12-05 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės ginčas kilęs dėl atsakovo veiksmų ištaisant netikslius ir klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Kaip buvo minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis draudžia techninių klaidų taisymą, jei yra pagrindas manyti, kad bus pažeisti teisėti trečiųjų asmenų interesai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 2017-09-21 teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2017-09-19 NŽT Kauno skyriaus, kaip ginčo žemės sklypo patikėtinio (daiktinės teisės turėtojo) prašymą, kuriuo buvo patvirtinta, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, ištaisė ne techninio pobūdžio klaidą, apie kurios ištaisymą būtų turėjęs pareigą informuoti pareiškėją, o taisė registre esančius įrašus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nes duomenys nekilnojamojo turto registre neatitiko dokumento (1973-11-30 DŽDT VK sprendimo Nr. 527), kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, turinio. Teismas visiškai sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad dokumentas, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtina, nes iš 1973-11-30 DŽDT VK sprendimo Nr. 527 turinio matyti, jog apie 4 ha žemės sklypo buvo skirta specializuotai autotransporto įmonei sportinėms aikštelėms įrengti, t. y., šiame sprendime nėra duomenų apie tai, jog Žemės sklypas panaudos teise suteikiamas UAB „Kauno švara“. Pažymėtina, kad UAB „Kauno švara“ įsteigta tik 1991 metais, o duomenų byloje apie tai, kad pareiškėjas yra specializuotos autotransporto įmonės teisių perėmėjas, nėra, kaip ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ginčo sklypas panaudos pagrindais pareiškėjui buvo suteiktas. Be to, iš 1973-11-30 DŽDT VK sprendimo turinio matyti, jog apie 4 ha žemės sklypo buvo skirta konkrečiam tikslui - sportinėms aikštelėms įrengti, tačiau duomenų, jog ginčo žemės sklype kada nors buvo įrengtos sportinės aikštelės ar pastatyti kiti statiniai, byloje nėra (pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Žemės sklype statinių nėra), todėl teigti, kad būtent ginčo sklypas minėto sprendimo pagrindu buvo suteiktas panaudai, negalima.

Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo nurodomi argumentai, kad 2017-09-21 teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo taisyti duomenų nekilnojamojo turto registre, nes toks taisymas pažeidė pareiškėjo teises, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi registro duomenys buvo taisomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, o ne to paties straipsnio 2 dalimi, t. y. buvo ištaisyta ne techninė klaida, o duomenys buvo ištaisyti tuo pagrindu, kad jie neatitiko dokumentų, kurių pagrindu ir buvo įrašyti.

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas ginčijamais sprendimais iš Nekilnojamojo turto registro panaikindamas įrašą apie žemės sklypo panaudą, viršijo savo įgaliojimus, nes negalėjo pakeisti savo priimto sprendimo kitaip traktuojant 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 turinį, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad atsakovas ginčijamais sprendimais kitaip vertino registravimo procesą ir keitė savo priimtą sprendimą dėl sudarytos panaudos sutarties fakto įregistravimo, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, iki 1998-01-01 Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sukaupti duomenys (ginčo atveju - faktas apie sudarytą panaudos sutartį) buvo tik perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų nerevizuojant ir netikrinant anksčiau padarytų įrašų teisingumo.

Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras, gavęs ginčo žemės sklypo patikėtinio (daiktinės teisės turėtojo) prašymą ir patvirtinimą apie tai, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, bei matydamas, jog 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtina, visiškai pagrįstai ir teisėtai 2017-09-21 sprendimu ištaisė klaidingą registro įrašą (išregistravo juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi.

Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui UAB „Kauno švara“ 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje išvardintas ribotas sąrašas asmenų, kuriems dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos. Pagal šį sąrašą dokumentų kopijos teikiamos: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

Akivaizdu, kad pareiškėjas 2018-07-13 kreipdamasis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl 1973-11-30 DŽDT VK sprendimo Nr. 527 kopijos gavimo, nebuvo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, kopijas. Dėl šių priežasčių atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui prašomo dokumento kopiją yra teisėtas bei pagrįstas. Be to, pažymėtina, kad prašomo dokumento kopiją pareiškėjas jau turi, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 1973-11-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją, yra nesuprantamas, nes neaišku kokias teisines pasekmes pareiškėjui tai sukeltų.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017-09-21 sprendimas (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu), Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-07-19 raštas Nr. (3.1.6.)KAS-914 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-10-03 sprendimas Nr. cspr1-258 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, yra teisėti, pagrįsti galiojančiais teisės aktais, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetus prašymus panaikinti skundžiamus aktus, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauna švara“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.