Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. K. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose gautas Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. K. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir liudijimas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą 6 straipsnį.

A. K. Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. B 386-22, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d., nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 4 skyriaus 5 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 175 valandų viešųjų darbų bausmė, bandomasis laikotarpis yra dveji metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, lygtinio nuosprendžio atveju nuteistajam nėra taikoma priežiūra. A. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. Viseltoftoje (Visseltofta), Osbio (Osby) rajono savivaldybėje, Švedijoje, grasino O. G. į jį nukreipdamas į pistoletą panašų daiktą, kai šis sėdėjo savo A-traktoriuje. Grasinimai buvo tokie, jog buvo galima tikėtis, kad jie O. G. sukels rimtos baimės dėl savo asmeninio saugumo. A. K. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia, ši nusikalstama veika gali būti vertinama kaip vidutinio laipsnio nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

A. K. Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. B 386-22, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d., paskirta 175 valandų viešųjų darbų bausmė.

Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, jog įstatyme numatytais atvejais pripažįstama ir vykdoma alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, kurių turinį sudaro įpareigojimas atlikti viešuosius ar nemokamus darbus.

Ištyrus bylos medžiagą, pagrindų, numatytų Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Švedijos Karalystės Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Nr. B 386-22.

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

A. K. Švedijos Karalystėje padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – nusikaltimą (tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas), kurį padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį suderinant alternatyviąją bausmę, draudžiama bausmę keisti kita priemone ir kitą priemonę keisti bausme. Taigi, Įstatymas nenumato aiškaus draudimo keisti bausmės rūšį, tačiau pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį suderintos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmė, pobūdis ir gresiančios teisinės pasekmės už jos nevykdymą turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtos alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės trukmę, pobūdį ir gresiančias teisines pasekmes už jos nevykdymą. Be to, Įstatymo 28 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad suderinta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė negali būti griežtesnė negu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Iš Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos liudijimo matyti, jog A. K. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, jo neskundė. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suderintos alternatyviosios bausmės pobūdis turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtos alternatyviosios bausmės pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam skiriant suderintą bausmę, keisti jam Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu paskirtos bausmės rūšį. Teismo nuomone, nėra teisinių kliūčių A. K. skirti viešuosius darbus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, kadangi jis nagrinėjant baudžiamąją bylą Švedijos Karalystėje sutiko atlikti tokio pobūdžio bausmę, tai yra priverstinius (viešuosius) darbus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Švedijos Karalystės Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. B 386-22 A. K. paskirta 175 valandų viešųjų darbų bausmė suderintina su BK 145 straipsnio 1 dalimi, paskiriant A. K. viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, o paskutinį bausmės atlikimo mėnesį 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 175 valandas viešųjų darbų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 25 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 26 straipsniu, 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkinti.

Pripažinti Švedijos Karalystės Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Nr. B 386-22, kuriuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 4 skyriaus 5 straipsnio 1 dalį paskirta 175 valandų viešųjų darbų bausmė, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Švedijos Karalystės Hesleholmo apylinkės teismo (Hassleholms tingsratt) 2022 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. B 386-22, nuteistam A. K. paskirtą bausmę pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 4 skyriaus 5 straipsnio 1 dalį – 175 valandų viešųjų darbų, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir A. K. skirti viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, o paskutinį bausmės atlikimo mėnesį 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 175 valandas viešųjų darbų.

Išaiškinti A. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.