Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. A. A., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Živilei Trinkūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. A. A. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros priimto nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vyresn. inspektorius 2007-12-28 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą K. A. A. už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126,6 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2007 m. gruodžio mėnesį paprašė pil. A. D. nupjauti jam nuosavybės teise priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje Musės upės pakrantėje augančius medžius ir krūmus, esančius Užublendžių kaime, Širvintų rajone. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 55 str. 2 d. (b. l. 23).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vyr. inspektorius 2008-01-08 nutarimu K. A. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 55 str. 1 d., padarymą skyrė 75 litų baudą. Nutarime gamtai padarytą 7098 litų žalą siūloma atlyginti K. A. A. (b. l. 22).

K. A. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad žemės sklypą, esantį Plikiškių kaime, Širvintų rajone, privačios nuosavybės teise valdo jo žmona Z. A.. Žemės sklypas ribojasi su Musės upe ir tvenkiniu. Upės ir tvenkinio pakrantė yra apleista, netvarkoma, nuniokota, apaugusi menkaverte augmenija. Siekdami sutvarkyti žemės sklypą ir jo aplinką parengė teritorijos kraštovaizdžio sutvarkymo projektą. Projekto aiškinamojoje dalyje yra konstatuota pakrantės būklė, pažymėta, kad pietinė sklypo dalis, esanti prie tvenkinio, yra apleista, prišiukšlinta buitinėmis atliekomis, yra daug senų alksnių išvartų, sudžiūvusių ir sudūlėjusių krūmynų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 nustato, kad draudžiama ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus, tačiau nedraudžiama kirsti sausuolius, vėjovartas, vėjalaužas. Sausuolių, vėjovartų, supuvusių medžių ir krūmų sutvarkymas nėra draudžiamas. Byloje nėra duomenų, kad jis iškirto medžius upės ir tvenkinio apsauginėje juostoje. Iškirstų medžių ir krūmų būklė ir kokybė yra užfiksuota fotografijose, apie upės ir tvenkinio pakrantės būklę, šios sklypo dalies augmeniją gali paliudyti žmona Z. A., sklypo kaimynai V. S. ir A. D., kraštovaizdžio projektą rengęs architektas V. S. .

Teismo posėdyje 2008-03-05 K. A. A. paaiškino, kad pakrantėje augę žilvičiai buvo išpuvę, išvirtę, tik nupjovus, pamatė, kad buvo žali. Išpjautos tik vėjovartos, vėjalaužos, sausuoliai. Jis padarė nuotraukas. Medžius išpjauti paprašė A. D.. Leidimo kirsti neturėjo, 3 kartus važiavo į Širvintas, leidimo niekaip nesulaukė. Šiuo metu jis turi savivaldybės administracijos pasirašytą projektą, kaip buvo tvarkomas paupys. 2008-05-15 teismo posėdyje K. A. dar kartą atkreipė dėmesį, kad jo projektas patvirtintas, nors ir po pažeidimo padarymo. Projekto ilgai negalėjo patvirtini, nes valdininkai tik siuntėjo jį nuo vienų pas kitus, visi aiškino, kad tai ne jų kompetencijoje.

Institucijos atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad K. A. neginčija fakto, jog jis organizavo kirtimo darbus. Nors K. A. aiškina, kad kirto tik sausuolius, tačiau surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo iškirsti ir žali medžiai. Teisės aktais nustatyti griežti reikalavimai net vėjovartų kirtimams, kirsti be leidimo galima tik išimtiniais atvejais, tokių išimčių šiuo atveju nebuvo. Medžiai buvo kertami neturint leidimo, todėl K. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Atstovė paaiškino, kad gamtai padarytą žalą atlyginti K. A. jie tik pasiūlė. Atstovė prašė K. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Nustatyta, kad K. A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 p. reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad Širvintų rajone tarp Užublendžio ir Plikiškių kaimų Musės upės tvenkinio apsauginėje juostoje K. A. A. nurodė iškirsti žalius medžius. Faktas, kad būtent K. A. A. nurodė valyti tvenkinio pakrantę jo neginčijamas, be to, šį faktą patvirtino teisme apklausti liudytojai A. D. bei V. S..

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 p. nustato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, vėjovartas, vėjalaužas). Ginčo dėl to, kad sklypas prie Musės upės tvenkinio yra žemės ūkio paskirties ir šiam sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (2006-12-04 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, b. l. 32), nėra. Žemės sklypas prie Musės upės tvenkinio nuosavybės teise priklauso Z. A. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmonai).

Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokio pločio yra Musės upės tvenkinio apsaugos juosta ir kad medžiai tikrai buvo iškirsti šioje apsaugos juostoje. ATP protokole nurodyta tik, kad medžiai ir krūmai išpjauti Musės upės pakrantėje (b. l. 23), o skundžiamame nutarime nurodyta, kad medžiai buvo iškirsti Musės upės tvenkinio apsauginėje juostoje, bet šie teiginiai neparemti nurodant konkrečius atstumus. Taip pat yra nurodyta ir 2007-12-28 ATP protokole, surašytame A. D. , bei 2008-01-08 nutarime skirti A. D. administracinę nuobaudą už tai, kad jis 2007 m gruodžio mėn. tarp Užublendžio ir Plikiškių kaimų Širvintų r. Musės upės tvenkinio apsauginėje juostoje K. A. A. nurodymu neteisėtai išpjovė žalius medžius (b. l. 83-87). Tik 2007-12-27 patikrinimo akte Nr. VR 11.23-204-07 nurodyta konkrečiau, kad Musės upės pakrantės apsaugos juostoje rasti nukirsti žali medžiai (b. l. 26). Iš Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ nuostatų matyti, kad yra skiriama pakrantės apsaugos juosta ir vandens telkinių apsaugos zona, kuriose nustatomi skirtingi reikalavimai medžių kirtimui. Atsižvelgiant į tai, kad K. A. A. atsakomybėn patrauktas už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 p. pažeidimą, ir remiantis patikrinimo aktu, galima tik spėti, kad K. A. A. nubaustas už tai, kad davė nurodymą pakrantės apsaugos juostoje ne miško žemėje iškirsti medžius ir krūmus, neturėdamas savivaldybės institucijos išduoto leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, kai tokį reikalavimą nustato Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 p. Jeigu ši aplinkybė būtų nustatyta, tai patraukto administracinėn atsakomybėn asmens aiškinimas, kad jis neprivalėjo gauti leidimo, būtų nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, kad K. A. A. nurodė kirsti medžius pakrantės apsaugos juostoje. Šios aplinkybės nustatymas svarbus sprendžiant, kad yra pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymių: priešinga teisei veika, pažeidimo padarymo vieta, bei teisingai kvalifikuojant padarytą pažeidimą.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus nustato „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymo Nr. D1-98 redakcija). Apsaugos juostos ribos priklauso nuo upės ilgio, prie upės esančio tvenkinio ploto dydžio, pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo (Aprašo 5 p.). Nustatant pakrantės apsaugos juostos režimo pažeidimą būtina vadovautis ir šiuo teisės aktu, nes jame nurodyti pakrančių apsaugos juostų dydžiai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie Musės upės ilgį, tvenkinio plotą, pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampą, todėl neįmanoma nustatyti, ar vietovė, kurioje buvo iškirsti medžiai, patenka į pakrantės apsaugos juostą (o gal į apsaugos zoną). Tai, kad tvenkinio pakrantės apsaugos juosta yra 10 m, pažymėta tik 2008-02-29 su Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėju suderintame Musės upės tvenkinio pakrantės juostos tvarkymo projekte, t. y. jau po to, kai K. A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo padarymą (b. l. 69). Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 16-18, 33-53) neįmanoma nustatyti, ar nuotraukose užfiksuoti medžių kelmai yra pakrantės apsaugos juostoje, ar kelmai patenka į privačių namų valdas (nuotraukose matyti sklype stovintys pastatai). Nuotraukose nėra mastelio, o pažeidimo vietos schema nesudaryta, todėl dėl atstumų nuotraukose galima tik spėlioti.

Iš patikrinimo akto matyti, kad atliekant patikrinimą vietoje K. A. A. nedalyvavo. Iš esmės Patikrinimo aktas abejonių nekelia, tačiau iš jo taip pat negalima nustatyti kokiu atstumu nuo vandens rasti nurodyti akte medžių kelmai. Tai, kad Patikrinimo akte užfiksuoti kelmų skersmenys yra tikrai augančių medžių, teisme patvirtino liudytojai K. U., R. S., kuris yra baigęs Lietuvos Žemės ūkio akademijos miškų ūkio fakultetą. Šie liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas gali remtis jų parodymais duotu klausimu. Ir priešingai, liudytojų Z. A. bei A. D. bei V. S. parodymais remtis, jog buvo kertami tik sausuoliai, vėjovartos ir pan. galimybės nėra, nes šie liudytojai suinteresuoti tuo, kad medžių kirtimas būtų laikomas teisėtu. Be to, A. D., kai buvo nubaustas 2008 01 08 nutarimu už tų pačių medžių kirtimą, pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to jam buvo skirta švelniausia įstatyme numatyta sankcija.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad K.A. A. kaltinamas pažeidęs Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktą, o ATPK 55 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad teismas turi įvertinti, ar tikrai yra pažeistas pakrantės apsaugos juostos režimas, skundžiamame nutarime turėjo būti tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, t.y. nurodytas pakrantės apsaugos juostos dydis metrais. Šią aplinkybę turi paliudyti ir byloje surinkti įrodymai (matavimai, schemos), patvirtinantys, kad kertami medžiai buvo būtent toje teritorijoje. Pagal pateiktą bylos medžiagą galima abejoti dėl pažeidimo kvalifikavimo teisingumo.

Teismas išsėmė visas galimybes dėl pažeidimo padarymo laiko nustatymo. Teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad pažeidimas galėjo būti padarytas nuo 2007 metų lapkričio pabaigos iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. (S. C. parodymai ir jo pareiškimas, b.l. 31). Dėl to laikas skundžiamame nutarime gali būti patikslintas, nurodant 2007 m. gruodžio mėn. nuo 1 iki 22 dienos. Pažeidimas nėra trunkamasis, o tikslaus laiko nustatymas yra svarbus taikant ATPK 35 str. 1 d. nustatytus nuobaudos skyrimo terminus.

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, darytina išvada, kad administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju gali būti skiriama iki 2008 m. birželio mėnesio atitinkamos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama ATP protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo įrodymams surinkti, būtina pratęsti administracinės atsakomybės sprendimo terminą (LR ATPK 35 str. 3 d.).

K. A. A. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prašymą pagrindžia 2008-01-18 pinigų priėmimo kvitu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje “Administracinių teismų praktika” Nr.2, 2002-01-03 išaiškinimu Nr.1-K administraciniams teismams duoda konsultaciją, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ 18 skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) normomis, o prireikus ir ABTĮ. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o nustato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos. Todėl K. A. A. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad K. A. A. padarė būtent tą teisei priešingą veiką, kuri nurodyta ir kvalifikuota nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant protokolą surašiusią instituciją surinkti įrodymus apie Musės upės tvenkinio pakrantės apsaugos juostos dydį bei pažeidimo padarymo vietos pažymėjimą joje. Tik nustačius šią aplinkybę, bus galima teigti, kad K. A. A. nurodymu medžiai buvo iškirsti Musės upės tvenkinio pakrantės apsauginėje juostoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. 3 d., 124 str. 1 d. 4 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2008-01-08 nutarimą, kuriuo K. A. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 55 str. 1 d., padarymą paskirta 75 litų bauda ir siūloma atlyginti gamtai padarytą žalą 7098 litų sumoje, panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Netenkinti K. A. A. prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

Pratęsti administracinės atsakomybės sprendimo terminą 6 mėnesiams.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.