Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) – galutine 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. V. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš V. N. išieškota konfiskuotino turto – transporto priemonės „Volvo 460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 300 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2023 m. gegužės 9 d., apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 1,10 promilių girtumas), tyčia ranka vieną kartą sudavė kartu gyvenančiai sugyventinei N. B. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Šiais savo veiksmais V. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su įtarimu sutinka iš dalies, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta iš dalies. Psichikos ligomis neserga, galvos traumų neturėjęs, psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Yra porą kartų gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), po sunkių pagirių. Su N. B. yra sugyventiniai. Maždaug (duomenys neskelbtini) gyvena kartu N. mamos bute (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį. 2023 m. gegužės 9 d., apie 17.00 val., su N. buvo minėtame bute. Sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl skolos grąžinimo. Prieš kelias dienas N. jam buvo davusi 200 Eur, kuriuos jis paskolino savo draugui. N. žinojo, kodėl davė pinigus, o apie grąžinimo tikslią datą kalbos nebuvo. N. pradėjo reikalauti, kad pinigai būtų grąžinti tuoj pat. Jis pasakė, kad rytoj nueis į darbą ir paims tuos pinigus, bet N. toliau reikalavo grąžinti pinigus tuoj pat. Įpykusi ji pirmoji pradėjo jį mušti, trankė rankomis jam per veidą, galvą, kūną, stumdė jį, spardė į kojas ir lytinius organus. Jis ją perspėjo, kad ji nustotų, nes tuoj gaus atgal. Kadangi N. ir toliau nesiliovė jo mušti, jis jai vieną kartą delnu sudavė į kairįjį skruostą. Po šio jo smūgio ji nustojo muštis ir paskambino policijai. Prisipažįsta, kad sudavė N. delnu, o ne kumščiu į skruostą ir taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Tai buvo jo gynyba. Apgailestauja, kad įvyko toks incidentas. Apsigyventi kur nors kitur, kol vyks ikiteisminis tyrimas, neturi galimybės. Čia dirba, bet neturi jokių giminių. Mano, kad po šio įvykio pasikalbėję su N. jie susitaikys, yra padavę pareiškimus (duomenys neskelbtini). Kai N. jį mušė, fizinio skausmo jis nejuto, jokių pretenzijų jai neturi. V. N. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Apie visas įvykio aplinkybes jis papasakojo pirminės apklausos metu. Pasilieka prie savo parodymų, tik patikslina, kad, norėdamas apraminti N., sudavė jai vieną kartą ranka į kairįjį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi.

Iš 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad N. B. pareiškė, jog 2023 m. gegužės 9 d., apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), miegamajame, žodinio konflikto metu jos sugyventinis V. N. vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, į kairįjį žandą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. N. B. parodė, kad 2023 m. gegužės 9 d., apie 17.00 val., buvo bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. N., su kuriuo kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu su V. vartojo alkoholį. Po kurio laiko, t. y. apie 19.00 val., ji pradėjo V. klausti, kada jo draugas S. grąžins skolą, jos 200 Eur. V. jai atsakė, kad skolą draugas grąžins rytoj, tačiau skolos grąžinimas rytoj jai netiko, kadangi jai pinigų reikėjo šiandien. Tuomet jiems būnant miegamajame tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų. Žodinio konflikto metu V. nei iš šio, nei iš to, jai vieną kartą savo kumščiu (kuria ranka, tiksliai neatsimena) trenkė jai į veidą, į kairįjį žandą ir ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to, kai V. jai trenkė, ji nukrito ant grindų, o V. stovėjo kambaryje ir nieko nedarė. Tuomet ji atsistojo nuo grindų, pasiėmė telefoną, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Visą laiką, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, V. iš buto niekur nebuvo išėjęs. Nori paminėti, kad V. prieš ją taip pat smurtavo ir anksčiau, tačiau ji pareiškimo nerašė. Su sugyventiniu bendrų (duomenys neskelbtini) neturi. Medikų pagalbos jai nereikia.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjus į butą pro duris patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Šalia virtuvės durų yra durys, pro kurias patenkama į vonios patalpą ir dar vienos durys, pro kurias patenkama į sanitarinio mazgo patalpą. Tiesiai koridoriaus gale yra durys, pro kurias patenkama į miegamąjį. Miegamojo dešinėje pusėje, prie sienos, stovi lova, šalia lovos – staliukas, už jų – langas ir durys į balkoną. Tiesiai prie sienos stovi dvi kėdės. Kairėje kambario pusėje, šalia durų, prie sienos stovi spinta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, butas nefilmuojamas. Apžiūrint įvykio vietą, objektų turinčių reikšmės tyrimui tirti, nerasta. Įvykio vietoje niekas nepaimta.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 2023 m. gegužės 9 d. 21.23 val. V. N. nustatytas 1,10 promilių girtumas.

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 patikros sertifikato Nr. 1752080 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 tinkamas naudoti iki 2023 m. gegužės 20 d.

Iš 2023 m. gegužės 9 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad V. N. apžiūros metu rasta ir paimta: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, 4 vnt. plastiko, 2 vnt. banko kortelių, 1 Eur 37 ct, kortelių dėklas, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. N. 2023 m. gegužės 9 d., apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 1,10 promilių girtumas), tyčia ranka vieną kartą sudavė kartu gyvenančiai sugyventinei N. B. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, N. B. yra kaltinamojo šeimos narė, todėl kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. N. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl V. N. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. N. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. N. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. N. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra baustas administracine tvarka, anksčiau yra teistas. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. N. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. N. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės vidurkis, t. y. V. N. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

V. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis V. N. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gegužės 9 d. 19.35 val. iki 2023 m. gegužės 10 d. 15.50 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. N. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (kardomoji priemonė paskirta adresu (duomenys neskelbtini)), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. N. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. N. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 9 d. 19.35 val. iki 2023 m. gegužės 10 d. 15.50 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (kardomoji priemonė paskirta adresu (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.