- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-95-581/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios V. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir V. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 8 mėnesiams.
1.1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams.
1.2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 21 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiais ir V. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, bei atliktas pagal 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį.
1.3. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 17 d. Nuteistoji 2020 m. balandžio 30 d. atliko mažiau nei 1/2 paskirtosios bausmės, faktiškai atliko 3 metus 1 mėnesį 13 d. paskirtosios bausmės.
2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė (keturiems nariams balsavus – prieš, dviem – už) nuteistajai V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
3. Šį Komisijos nutarimą nuteistoji V. B. skundė Panevėžio apylinkės teismui. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistosios skundas atmestas. Teismas, įvertinęs nuteistosios asmens byloje esančius duomenis, visas ją charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentavo, kad nuteistoji anksčiau jau buvo teista dešimt kartų, nuo nusikalstamų veikų vykdymo jos nesulaiko net paskirtos realios laisvės atėmimo bausmė, jos teigiamas elgesys yra susijęs tik su buvimu laisvės atėmimo vietoje; nuteistoji nėra padariusi akivaizdžios pažangos mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, jos nusikalstamo elgesio rizika išlikusi vidutinė – 55 balai, kurios didžiąją dalį (30 balų) sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai; ji nėra atlyginusi nė dalies teismo nuosprendžiu iš jos priteistos turtinės žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai požymių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistoji V. B. skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
4.1. Nurodo, kad Komisijos nutarime akcentuoti tik nuteistąją neigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau reikiamai neįvertinti teigiami, kurie turėjo nulemti teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo priėmimą. Mano, jog nebuvo pakankamai įvertinta aplinkybė, kad ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tik formaliai nurodyta, kad jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 55 balai, iš jų 25 balai – statiniai, 30 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nors vertinimo pradžioje buvo 66 balai. Pažymi, kad jos statiniai kriminogeniniai veiksniai yra 25 balai, kurie negali mažėti, nes jie apima ankstesnius nusikaltimus. Dinaminius kriminogeninius veiksnius per 3 metus 3 mėnesius ji sumažino 11 balų, kas, jos manymu, yra labai daug. Teismo nutartyje per maža svarba suteikiama apsauginiams, jos nusikalstamo elgesio riziką mažinantiems veiksniams.
4.2. Akcentuoja, kad vaikų interesai yra priskiriami viešajam interesui, jie neturi būti atskirti nuo motinos tokį ilgą laiką. Per bausmės atlikimo laiką ji suprato, jog praeityje elgėsi neapdairiai ir negalvojo, kad gali nukentėti jos vaikai. Suprato, kad negali leisti savo vaikams toliau gyventi be motinos. Labai gailisi, žino, kad ateityje laikysis įstatymų, ką įrodo ir jos noras dirbti. Pažymi, kad išėjusi į laisvę ji turės darbą UAB „E.“ viešbučių ir restoranų sektoriuje. Mokės jai priteistus ieškinius, baigs dvylika klasių.
4.3. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nurodytame teiginyje, kad ji laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tik būdama izoliuota nuo visuomenės, kad jos teigiamas elgesys susijęs tik su buvimu laisvės atėmimo vietoje, jaučiamas žmogaus teisių pažeidimas, tautybės diskriminacija. Pažymi, kad ji yra romų tautybės, bet vedė pilnavertį gyvenimą, neturi priklausomybių, gyveno nuosavame būste, augino vaikus.
4.4. Nurodo, kad teismas neakcentavo, kad ji turi du paskatinimus už nepriekaištingą elgesį, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, vykdo plane numatytas priemones. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, kad ji besąlygiškai bus atleista nuo laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji bus prižiūrima ir nesilaikydama jai nustatytų pareigų bus pasiųsta atgal atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
4.5. Iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties matyti, jog tam tikriems kriminogeniniams veiksniams suteikiama didesnė svarba, nei apsauginiams, riziką mažinantiems veiksniams, o tai nuteistosios manymu, nėra pagrįsta ir teisinga.
4.6. Nurodo, jog suprato savo nusikalstamų veiksmų neteisėtumą, už ką ji pagrįstai nusipelnė bausmės, reikiamas išvadas padarė, nori atgauti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą, toliau gyventi dorai ir sąžiningai, rūpintis savo vaikais, šeima. Taip pat tvirtina, jog sieks atlyginti nusikalstama veika kitiems padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
5.1. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau, be paminėto, taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir k.t.
5.2. Išnagrinėjęs nuteistosios V. B. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
5.3. Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei teigia nuteistoji, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji V. B. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
5.4. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistoji V. B. bausmės atlikimo metu dalyvauja pataisos bei integracijos į visuomenę programose: (duomenys neskelbtini) baigė 10 klasę, įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 11 klasėje; (duomenys neskelbtini) įgijo siuvėjo, virėjo specialybes; baigė nuteistųjų neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“, dalyvavo programoje „Dailieji amatai“, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, lanko floristikos programą, įgytas žinias ir patirtį perduoda kitoms nuteistosios, moko jas floristikos pagrindų; dalyvavo rankdarbių konkurse „Raudonuoju kaspinu padabinta aprangos detalė“. Nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą bausta du kartus, nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui. Už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką du kartus paskatinta. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais – sugyventiniu, tėvu, vaikais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, darbinės patirties stoka, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos; apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai: palaikantys ryšiai su šeimos nariais, pozityvus požiūris į mokslą, įgijo pagrindinį išsilavinimą bei dvi profesijas, turi darbo vietą po bausmės atlikimo. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė (55 balai, iš jų 25 balai – statiniai kriminogeniniai veiksniai, 30 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai).
5.5. Aukščiau paminėti duomenys rodo, jog nuteistosios V. B. elgesyje yra tam tikrų korekcijos požymių (dalyvavimas įvairiose programose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones, mokosi ir kt.), tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme, bet vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.
5.6. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. B. anksčiau teista net 10 kartų – ji sistemingai teisiama nuo 2009 m. už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, daugiausia už vagystes (BK 178 straipsnis), paskutiniais nuosprendžiais, pagal kuriuos ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteista už vagystes, taip pat ir už sukčiavimo nusikaltimus (BK 182 straipsnis). Nuteistajai ne vieną kartą taikytos teisinę padėtį lengvinančios nuostatos – bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), tačiau akivaizdu, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajai V. B. jokios teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau elgėsi neatsakingai, sistemingai vykdė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog V. B. anksčiau buvo taikomos švelnesnės bausmių rūšys, tačiau jos taip pat nebuvo efektyvios, nes V. B. gyvenimo būdo nepakeitė. Būtent šie duomenys suponavo pagrįstą apylinkės teismo išvadą, jog nuteistoji laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tik, būdama izoliuota nuo visuomenės, kad jos teigiamas elgesys susijęs su buvimu laisvės atėmimo vietoje. Nors nuteistoji skunde nurodo, jog turi du vaikus, akcentuoja jų interesą augti su motina, tačiau šie skundo argumentai negali lemti lygtinio paleidimo instituto taikymo. Pažymėtina, kad nepilnamečius vaikus ji augino jau ir tuo metu, kai sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, kai teismo sprendimu jai buvo suteikta galimybė pasitaisyti taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau ji ir toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą, darė naujas nusikalstamas veikas, neabejotinai žinodama, kad dėl to ji gali būti pasiųsta realiai atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, V. B. ankstesni teistumai, padarytos nusikalstamos veikos apibūdina ją, kaip linkusią nusikalsti asmenybę, rodo jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
5.7. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo bei vertino ir tai, jog teismo nuosprendžiais iš nuteistosios V. B. yra priteista turtinė žala (31 990 Eur), kurią ji privalo atlyginti, tačiau nuteistoji nėra atlyginusi bent dalies. Kaip matyti, bausmės atlikimo metu nuteistoji nedirbo, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, ji nerodė jokios motyvacijos įsidarbinti, dirbo tik vieną mėnesį (2020 m. kovo mėn.). Šios aplinkybės rodo netinkamą V. B. požiūrį į nusikaltimų padarinius ir pastangų nedėjimą juos švelninant.
5.8. V. B. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41–99 balų, įvertinta 55 balais. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką nors ir sumažėjo (ankstesnis buvo 66 balai), tačiau šiuo metu nėra pakankamas konstatuoti, kad nuteistoji V. B. daro akivaizdžią pažangą, mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje V. B., nors ir dalyvaujančiai privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai (5.4. punktas). Aukštesnysis teismas pažymi, jog net 30 balų pakartotinio V. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintamieji (dinaminiai) veiksniai, kuriuos nuteistoji pati turi galimybę mažinti. Nuteistosios V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nuteistoji rodo polinkį taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.9. Esminės aplinkybės, vertinant, ar nuteistosios atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajai taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su jos požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti bei laikytis nustatytų įsipareigojimų. Atsižvelgus į nuteistosios V. B. nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą visuomenei, ankstesnį veikų pakartotinumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos namų nuteistąją V. B. ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo ir nuteistosios V. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
nuteistosios V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.