- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-27
- Bylos Nr.
- II-1498-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Gražinai Kovger, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. S. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Vilniaus m. VPK VP EPT KPR (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas E. S. 2008m. liepos 9d. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr.M434589, už tai, kad šis 2008-07-09 dieną, 14.30 val., Gedimino prospekte, Vilniuje, vairavo automobilį Renault Kangoo, v.n. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, tuo savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 52 punkto reikalavimus, ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 dalyje, padarymą skyrė 50 Lt baudą (b.l.7).
Šalies argumentai
E. S. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad dėl įvykio pareiškėjas yra kaltas, prašė pakeisti nutarimu paskirtą 50 litų baudą į įspėjimą. Paaiškina, kad skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pažeidimui konstatuoti reikia nustatyti jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu. Subjektyviosios pusės struktūrą sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Jo veiksmuose kaltės nėra, nes jis 2008-07-09 tarnybiniu automobiliu „Renault Kangoo", valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vežė į Konstitucinį Teismą administracines bylas bei kitus dokumentus ir, sustojęs prie šio teismo, įjungė avarinį signalą ir nunešė bylas į teismo raštinę, kur užtruko apie 5 minutes, t.y., kol raštinės darbuotoja priėmė bylas ir dokumentus. Išėjus iš Konstitucinio Teismo, prisistatė policijos pareigūnas, kuris priėmė nutarimą ir paskyrė jam 50 litų baudą. Pažymi, kad prie Konstitucinio Teismo jis buvo sustojęs labai trumpai ir tik dėl tarnybinio būtinumo, o ne tyčia, eismas dėl to sutrikdytas nebuvo, žala nepadaryta. Kadangi įstatymas nenumato atsakomybės be kaltės, o jo veiksmuose kaltės nėra, tad negalima ir administracinė atsakomybė (b.l.2-3).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 124¹ str. 2 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, padarymą. Šis pažeidimas buvo priežastiniu ryšiu susietas su KET 52 punkto, numatančio, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, reikalavimų pažeidimu.
Teisme liudytoju apklaustas Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulis I. P. teigė, kad pažeidėjo nei kaip pareigūnas, nei kaip privatus asmuo nepažinojo, jokių motyvų jį apkalbėti neturi. 2008-07-09 dieną patruliavo Gedimino prospektu, kai pamatė ties Konstitucinio teismo pastatu stovintį automobilį, kurio buvo uždegti avariniai šviesos signalai. Nors jis aiškino, sustojęs dėl tarnybinio būtinumo, tačiau padarė tris KET pažeidimus: sustojo po „ženklu“, kirto ištisinę liniją ir stovėjo dviratininkams skirtame take, o jiems belaukiant vairuotojo, prospektu važiavęs dviratininkas kaip tik ir buvo priverstas pažeisti KET, nes, apvažiuodamas automobilį, važiavo ne jam skirta gatvės dalimi. Maždaug už 50 metrų yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jie pareiškėjo laukė apie 10 minučių.
Nustatyta, kad E. S. dirba vairuotoju Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b.l.15), jo Išnešiojamųjų raštų registracijos žurnalo išraše esantis Konstitucinio Teismo Bendrojo skyriaus vedėjos E. J. spaudas (b.l.16-17) patvirtina, kad 2008-07-09 dieną šiam teismui buvo pristatyta administracinė byla Nr. I-3322-198/08. Pagal ATPK 9 straipsnį (1992m. gegužės 26d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK, be to, numato veikas, turinčias administracinio teisės pažeidimo požymius, bet kurios nelaikomos ATP pažeidimu- būtinąjį reikalingumą ir būtinąją gintį.
Pareiškėjas iš esmės neneigia automobilį palikęs kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, tik mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, nes pažeidimą padarė dėl tarnybinio būtinumo, kas atitinka būtinojo reikalingumo arba priverstinio sustojimo situacijas. ATPK 17 straipsniu (1992m. gegužės 26d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) būtinasis reikalingumas apibrėžtas kaip administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip matyti iš faktinės situacijos, jos nėra pagrindo laikyti būtinuoju reikalingumu. KET 156 punktas numato priverstinį sustojimą ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, tokiu atveju transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio, tačiau pagal KET 3 punktą priverstinis transporto priemonės sustojimas yra transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Taigi, aptariamu atveju pagrindo priverstinai sustoti ten, kur tai daryti draudžia kelio ženklas, irgi nebuvo. Iš pasakyto tenka daryti išvadą, kad E.Suchodolskis padarė formalų KET pažeidimą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, tad pagrindo naikinti nutarimą kaip neteisėtą nėra.
ATPK 10 straipsnis nustato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aptariamoje situacijoje pažeidėjas nesuprato priešingo teisei savo veikimo pobūdžio (manė veikiąs būtinojo reikalingumo ar priverstinio sustojimo situacijoje), tad administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo (ATPK 11 straipsnis). Už neatsargiai padarytus pažeidimus skirtina švelnesnė nuobauda, nei už padarytuosius tyčia.
Teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, pareiškėjo tarnybinį būtinumą sustoti Gedimino prospekte ties Konstitucinio Teismo pastatu pripažįsta kaltę lengvinančia aplinkybe (ATPK 30¹ str.1d.) bei atsižvelgęs į tai, kad E.S. dėl padarytojo pažeidimo gailisi (b.l.19, ATPK 31 str.1d.1p.), nėra baustas už KET pažeidimus (b.l.8-10), mano galimu jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį (2007m. gruodžio 13d. įstatymo Nr.X-1365 redakcija) ir skirti jam įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5p., 128 str., teisėja
nutar ė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2008m. liepos 9d. nutarimą Nr.M434589, kuriuo E. S. (asm.k. duomenys neskelbtini )paskirta 50 Lt bauda, pakeisti, E. S. skirti įspėjimą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.