Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei R. Z. , institucijos, teikiančios išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, atsakovui R. Z. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui R. Z. ir institucijai, teikiančiai išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas R. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlo šalių nepilnamečio sūnaus J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes tai atitinka šiuo metu susiklosčiusią faktinę padėtį ir vaiko norą gyventi kartu su motina. Atstovė duotą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių – R. Z. ir R. Z. - santuoka buvo sudaryta 1998-04-23 (8 b.l.), jų sūnus J. Z. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ( 9 b.l.).

Taigi preziumuotina, kad tarp šalių nuo 1998-04-23 susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Įstatyme (LR CK 3.60 straipsnis) įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas: sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar kitokios rūšies užsiėmimą, jo pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų, geros moralės principų ir imperatyvių teisės normų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nevartoti prieš vienas kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir kt. Moralinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek vienas kito materialiąja, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle.

Teismas sprendimu negali įpareigoti, išskyrus materialiosios paramos pareigą, vieną sutuoktinį gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliu kitam, remti jį moraliai ir kt., nes toks sprendimas būtų neįvykdomas, todėl aptariamų pareigų nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti teisę reikalauti santuoką nutraukti.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Atsakovas savo nuomonės nepareiškė, ieškovė mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, nes atsakovas 5 metus gyvena skyrium, todėl santuoką išsaugoti nebėra jokių galimybių.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Kaip jau minėta, sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.), taigi pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę ar ilgiau nei metus trukusį visišką nesirūpinimą šeima). Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė, teigdama, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas savo nuomonės nepareiškė, įrodymų neteikė.

Šalys neprašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatų dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime.

Ieškovės ir liudytojų J. J. , ieškovės sesers, V. K. , asmens, su kuriuo kartu ieškovė gyvena, paaiškinimais ( 78-79 b.l.) laikytina nustatyta, kad šalys jau 5 metus kartu nebegyvena, kad jau iki to atsakovas nepakankamai rūpinosi šeima, todėl buvo paprašytas ir gera valia išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto, kurį šalių šeimai buvo suteikę ieškovės tėvai, o šiuo metu gyvena Vilniuje, tikslią buvimo vietą slepia, prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, o V. K. , su kuriuo kartu ieškovė pastaruosius metus gyvena, padeda išlaikyti vaiką, juo rūpintis.

VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro išduotos pažymos (11-13 b.l.), VSDFV duomenys (20-23 b.l.) patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, pvz., 2008 m. dirbo tik pusę mėnesio, kai tuo tarpu ieškovė nuo 2007 m. dirba pastoviai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pripažintina, kad ieškovės pateikti įrodymai – rašytiniai įrodymai, liudytojų, betarpiškai stebėjusių šalių elgesį įvairiose gyvenimiškose situacijose, parodymai - patvirtina jos nurodytą faktą dėl atsakovo visiško nesirūpinimo šeima, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpciją, šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą ir nustatyti, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (5 metus visiškai nesirūpina šeima), numatytas LR CK 3.27 str., 3.30 str., ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, ieškovės kaltės, t.y., kad ieškovė iš esmės būtų pažeidusi kurias nors sutuoktinių pareigas, nenustatyta, atsakovas tokių neįrodė neteikė (LR CPK 178 str.), todėl, ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3d., 3.61 str.1d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – Z. , Z. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, nes atsakovą tenkina susiklosčiusi faktinė padėtis, kada vaikas gyvena kartu su motina, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečio J. Z. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas nuo vaikų gyvena skyrium, šiuo metu tiksli jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, vaikas išreiškė pageidavimą likti gyventi kartu su motina jam įprastoje aplinkoje, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove ( 18-19 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. LR CPK 380 str. 2 d. nustato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Nesant esminio ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, šalių nepilnamečio vaiko nuomonė šiuo klausimu betarpiškai teismo posėdžio metu nebuvo išklausyta, tačiau vaikas savo pageidavimą gyventi kartu su motina išreiškė VTAS atstovui (LR CK 3.183 str. 3d.).

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad šalių sūnus gyvena kartu su motina, kuri turi pastovias darbines pajamas ir gyvenamąjį būstą, vaikas pageidauja ir toliau gyventi kartu su motina, institucija nustatė, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, atsakovas su vaiku nebendrauja, neprašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko tiek pageidavimus, tiek jo interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti būrelius ir kt.).

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Šalių sūnui J. išlaikymas periodinėmis 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis buvo priteistas nuo 2004-01-01, tuo metu vaikui buvo 5 metai, šiuo metu jis jau lanko mokyklą ir pagal savo gebėjimus lavinamas muzikos mokykloje. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus J. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 1 MMA dydžio lėšos.

Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų savo turto ar piniginių lėšų. Jo poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, todėl darytina išvada, kad labiausiai šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitiktų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt (LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr.1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo).

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ieškovei, išlaidų vaiko poreikiams patenkinti dydžiui esant 800,00 Lt, pareiškus ieškinio reikalavimą iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, šalims tektų atitinkamai po 50 procentų išlaidų.

Šalys VĮ „Regitra“ Utenos filialo ir VĮ Registrų centro duomenimis (11-13 b.l.), nuosavybės teise valdomų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų neturi, ieškovė dirba, jai išmokamo darbo užmokesčio dydis yra apie 1000,00 Lt (20 b.l.), atsakovas šiuo metu nedirba, duomenų, kad būtų nedarbingas, nėra.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji vaikui užtikrina gyvenamąjį būstą, o prie vaiko išlaikymo, atsakovui neteikiant vaikui išlaikymo, prisideda V. K. , be to, ieškovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus.

Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad siektų gauti darbines pajamas (2008 m. dirbo tik pusę mėnesio), remtų materialiai vaiką, t.y. jo veiksmai nerodo, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad ryšium su vaiko amžiumi jo poreikiai esmingai padidėjo, todėl teismo įsakymu atsakovą įpareigojus teikti tik po 200,00 Lt vaikui kas mėnesį, ieškovė privalo vaiko išlaikymui skirti išlaikymą neproporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatytina, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės įsidarbinti nėra blogesnės ir nepalankesnės už ieškovės, tik dėl subjektyvių priežasčių nerealizuojamos, todėl pripažintina, kad atsakovas, vaiko poreikiams padidėjus, yra pajėgus ir privalėtų dengti 50 proc. išlaidų vaiko poreikiams tenkinti.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pareiškė iešinio reikalavimą padidinti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos – 2008-02-22, atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad vaikui už šį laikotarpį teikė išlaikymą, ar teikė jį didesnio dydžio, todėl pripažintina, kad reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-02-22 (LR CK 3.200 str.).

Esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t.y. padidėjus šalių nepilnamečio vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai nepakitus, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo ir ieškovės teikiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jų turtinei padėčiai, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1293-01/04 priteisto iš atsakovo periodinėmis 200,00 Lt dydžio išmokomis išlaikymo dydis, t.y. padidintinas iki 400,00 Lt ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti nuo 2008-02-22 iki sūnaus Jovydo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (išlaikymo (padidinto) skola už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki 2008-08-31 yra 1255,20 Lt ) (LR CK 3.208 str. )

Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 padidinimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl esmingai pasikeitus aplinkybėms, t.t. ir susidarius ženkliam išlaikymo įsiskolinimui, gali būti pakeista išlaikymo forma ir dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškinį tenkinant visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė turėjo 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (76 b.l.), šių išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p. numatytu maksimaliu dydžiu, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Lt už advokato pagalbos jai suteikimą.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 118,00 žyminiu mokesčiu (savarankiškas ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką ir su juo susijęs ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą), kitoje dalyje, t.y. dėl ieškinio reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ieškovė pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.), buvo atleista, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 118,00 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio (400,00 Lt – 200,00 Lt = 200,00 Lt; 200,00 Lt x 12 mėn. = 2400,00 Lt; 2400,00 Lt x 3 proc. = 72,00 Lt) (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1d. 6p., 93 str.).

Ieškovė taip pat turėjo 72,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikumu viešo paskelbimo būdu (66-67 b.l.), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei, o taip pat 23,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikumu atsakovui, nes atsakovas slėpė savo gyvenamąją ar faktinio buvimo vietą, iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp R. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), ir R. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , sudarytą ir įregistruotą 1998-04-23 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl R. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Z. palikti pavardę Z. , o R. Z. palikti pavardę Z. .

Nustatyti nepilnamečio J. Z. , gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-03 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1293-01/04 iš atsakovo R. Z. nepilnamečiam sūnui J. Z. , gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo 200,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydį, jį padidinti iki 400,00 Lt kas mėnesį ir priteisti iš R. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui J. Z. , gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 2008-09-01 periodinėmis 400,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki 2008-08-31 priteisti sūnui J. Z. , gimusiam (duomenys neskelbtini), 1255,20 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 72,00 Lt žyminio mokesčio, 23,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,00 Lt žyminio mokesčio, 500,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 72,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 vykdyti skubiai.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.