Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui J. K., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Andriui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Agentūros 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. SP1-5645 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikinimo, prašydamas taikyti 3 m. senaties terminą ir panaikinti nurodytą sprendimą. Komisija sprendime Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, nurodžiusi, kad Agentūra 2015 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. SP1-1360 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nurodė, jog Sprendimas Nr. 1 laikomas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, kad pareiškėjas posėdžio metu Komisijos prašė bylą nutraukti, nurodydamas, jog sieks apskųsti Sprendimą Nr. 2, nes jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent Sprendimas Nr. 2, padariusi išvadą, jog pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl tolesnio ginčo nagrinėjimo išnyko ir ginčo dalyko iš esmės nebeliko, nusprendė, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatyme saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti.

2.2. Sprendimas Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas

Atsakovė bylos nagrinėjimo Komisijoje dieną iki posėdžio pradžios į bylą pateikė Sprendimą Nr. 2 ir patvirtino, jog pareiškėjo skundo reikalavimus Agentūra iki Komisijos posėdžio pradžios patenkino ir Sprendimą Nr. 1 pripažino negaliojančiu, dėl ko nagrinėjamojoje byloje išnykus ginčo dalykui ir ginčo nebelikus, pareiškėjas posėdyje prašė Komisijos bylą nutraukti, ką nustatė ir Komisija, todėl darytina išvada, jog, esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, Komisijos sprendimas skundą atmesti pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu bei naikintinu, nes pagrįstai spręstina, jog išnykus ginčo dalykui ir nebelikus ginčo, byla nutrauktina (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 5 ir 6 dalys, 101 straipsnis).

II

1. Pareiškėjas 2007 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška), kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir Programos priemonė MPŪV) įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 m. nuo pirmos gautos išmokos pagal šią priemonę. Pagal Paraišką pareiškėjui 2008 m. balandžio 18 d. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur parama pagal Programos priemonę MPŪV.

2. Pareiškėjas 2008 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t. y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 m. nuo pirmos gautos išmokos pagal Programos priemonę MPŪV. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiškoje deklaruotas plotas paramai gauti pagal Programos priemonę MPŪV sudarė 4,57 ha, buvo perskaičiuota pareiškėjui už 2007 m. priklausanti paramos suma. Sankcija pritaikyta po to, kai parama pagal Paraišką buvo išmokėta, todėl susidarė bendra (duomenys neskelbtini) Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 1, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai.

3. Agentūra, susipažinusi su pareiškėjo skundu Komisijai, nustatė, kad Sprendime Nr. 1 buvo klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės, nes pareiškėjas Agentūrai paraiškas teikė 2007 m., ir 2009–2012 m. laikotarpiu ir tik 2008 m. nebuvo pateikęs paraiškos, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsniu ištaisė Sprendime Nr. 1 klaidingai nurodytas aplinkybes ir priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame nurodė, jog Sprendimas Nr. 1 laikomas negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas Nr. 2 įteiktas pareiškėjui 2015 m. balandžio 23 d. Komisijoje vykusio posėdžio metu.

4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 44.5 punktą byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Komisija savo sprendime konstatavo, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu prašė bylą nutraukti, nurodydamas, kad sieks apskųsti Sprendimą Nr. 2, todėl pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl tolesnio nagrinėjimo išnyko ir iš esmės nebeliko ginčo dalyko, tačiau sprendime Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) nėra konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė skundo, o būtent pareiškėjo skundo atsisakymas ir būtų pagrindas bylą nutraukti. Taigi, Komisija visiškai teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

III

2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Petkevičius (2014 m. lapkričio 14 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. BR8-60 (b. l. 33)) prašė teismą dėl pareiškėjo skundo spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Agentūra 2014 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. SP1-5645 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, atsižvelgdama į tai, kad pagal Paraišką pareiškėjui 2008 m. balandžio 18 d. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) parama pagal Programos priemonę MPŪV, kad pareiškėjas 2007 m.–2011 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t. y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 m. nuo pirmos gautos išmokos pagal Programos priemonę MPŪV, kad Paraiškoje deklaruotas plotas paramai gauti Programos priemonę MPŪV sudarė 4,57 ha, o nuo 2008 m. pareiškėjas nebeteikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo ir neteikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, tuo pačiu nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 m. nuo pirmos gautos išmokos pagal Programos priemonę MPŪV, todėl buvo perskaičiuota pareiškėjui už 2007 m. priklausiusi paramos suma, taip pat atsižvelgdama į tai, kad sankcija pritaikyta po to, kai parama pagal Paraišką buvo išmokėta, nurodė, kad susidarė bendra (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, taip pat nurodė (Komisijos byla (b. l. 4)).

1.2. Pareiškėjas pateikė Komisijai 2015 m. balandžio 10 d. skundą, kuriame prašė taikyti 3 m. senaties terminą ir vien savarankišku pagrindu panaikinti sprendimą Nr. 1, o jeigu Komisija spręstų, jog senaties terminas netaikytinas, tai ir kitų skunde nurodytų motyvų pagrindu (Komisijos byla (b. l. 1–3)).

1.3. Agentūra 2015 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. SP1-1360 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, be kita ko, nurodė, kad: Sprendimas Nr. 1 laikomas negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo dienos; pareiškėjas 2008 m. nutraukė veiklą pagal Programos priemonę MPŪV ir 2008 m. nedeklaravo įsipareigoto ploto, todėl susidarė 258,16 Eur (891,38 Lt) grąžintinų lėšų suma už 2007 deklaravimo metus, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai; pagal Paraišką pareiškėjui 2008 m. balandžio 18 d. buvo išmokėta 258,16 Eur (891,38 Lt) parama pagal Programos priemonę MPŪV, tačiau pareiškėjas 2008 m. nepateikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo ir nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, tuo pačiu nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 m. nuo pirmos gautos išmokos pagal Programos priemonę MPŪV, todėl buvo perskaičiuota pareiškėjui už 2007 m. priklausiusi paramos suma; kadangi sankcija pritaikyta po to, kai parama pagal Paraišką buvo išmokėta, susidarė bendra (duomenys neskelbtini) Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 21–22, 42–43).

1.4. Komisija posėdyje (dalyvaujant pareiškėjui ir Agentūros atstovui) išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. balandžio 10 d. skundą dėl Sprendimo Nr. 1, 2015 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, nurodydama, kad: skundo nagrinėjimo Komisijoje metu nustatyta, kad Agentūra sprendime Nr. 2 pati pripažino negaliojančiu sprendimą Nr. 1, o pareiškėjas, Komisijos posėdžio metu susipažinęs su sprendimo Nr. 2 turiniu, paprašė bylą nutraukti, nurodydamas, kad sieks apskųsti sprendimą Nr. 2; pareiškėjas savo teisių ir teisėtų interesų gynybą sieja ne su skunde pareikštais reikalavimais, o su Agentūros Sprendimo Nr. 2 ginčijimu, t. y. pareiškėjas pats aiškiai išreiškė savo valią ir poziciją, kad, jo manymu, jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent Sprendimas Nr. 2, tačiau šio sprendimo nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neskundžia; atsižvelgiant į pareiškėjo teisę pačiam apspręsti bylos nagrinėjimo ribas ir teisę per įstatymuose nustatytą terminą apskųsti individualų administracinį aktą, kuris, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo interesus, konstatuotina, jog šios bylos nagrinėjimo ribos dėl tokios pareiškėjo pareikštos pozicijos reikšmingai pakito, pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl tolesnio ginčo nagrinėjimo išnyko ir iš esmės nebeliko ginčo dalyko; materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatyme saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, Nr. A17-466/2007, Nr. A822-3039/2012, Nr. A858-610/2013, Nr. A822-1279/2014) (b. l. 3–6).

2. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) (b. l. 3-6), kuriame pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią asmuo gali prašyti ginti jo interesus, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, nors to ir nebūtų; atitinkamai, Komisija privalėtų ginčą spręsti iš esmės. Teismas nesutinka su tokiais Komisijos skundžiamame sprendime nurodytais argumentais: juk pats pareiškėjas Komisijos posėdyje nurodė, kad prašo nutraukti bylą, nes užves kitą administracinį procesą. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 3R-156(AG-99/04-2015) naikintinas, kaip neatitinkantis tiek faktinių aplinkybių (pareiškėjas jau Komisijai aiškino, kad nebegina savo interesų), tiek teisės normų, be kita ko, paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konkrečiai sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 28 Eur (b. l. 12). Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas, tai jam iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteistina 28 Eur suma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 3R-156(AG-99/04-2015).

Pareiškėjui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.