Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. eA2-6955-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
eA2-6955-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00559-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
J. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-6955-1143/2021Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00559-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,suinteresuotam asmeniui J. B.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą, pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., valstybės įmonei (toliau – VĮ) VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė tėvo J. B. palikimą. Jis nurodė, kad jo ir suinteresuoto asmens J. B. tėvai – motina G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. B. mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis J. B.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas J. B. gyveno pas pareiškėją, o vėliau išsikėlė gyventi pas kitą sūnų – J. B. į (duomenys neskelbtini), kur mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties liko nekilnojamas turtas, o būtent sodyba (duomenys neskelbtini), namų valdos sklypas, namų apyvokos, žemės dirbimo įrankiai. Pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta, namų valdą neįteisinta. Pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, taip pat po jo mirties likusiu turtu. Pareiškėjo tėvams 1997 metais išsikėlus gyventi iš sodybos (duomenys neskelbtini), pareiškėjui teko prižiūrėti tėvų sodybą, šienauti pievą palei sodybos pastatus, prižiūrėti sodą. Po tėvo mirties pareiškėjas toliau rūpinosi (duomenys neskelbtini) esančia tėvų sodyba, joje esančiu turtu, prižiūrėdavo sodą, kiekvienais metais šienaudavo pievą. Kadangi sodybos pastatai buvo seni, pastatams buvo reikalingas kapitalinis remontas, o tam reikalingos didelės finansinės išlaidos, pareiškėjo sprendimu pastatai buvo išardyti, o statybinės medžiagos, žemės dirbimo padargai, kiti buities reikmenys parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Pas pareiškėją ir šiuo metu yra saugomi dalis tėvo asmeninių daiktų, dokumentai, nuotraukos. J. B. testamento palikęs nebuvo. Po J. B. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, nors pareiškėjas rūpinosi visu likusiu tėvo turtu. Faktiškai pareiškėjas priėmė mirusio tėvo J. B. palikimą ir jį valdo iki šiol.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad byloje pateikto Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-104-(5.63.) fotonuotraukose užfiksuota jo tėvo sodyba (iki aukštų medžių juostos), iš pastatų likę tik pamatai, pastatus pats nuardė, nes buvo avarinės būklės, sklypą visą laiką prižiūrėjo, nušienaudavo. Dokumentų, patvirtinančių jo tėvo nuosavybę į namų valdos sklypą neturi, buvo įsitikinęs, kad tėvas žemės dokumentus buvo susitvarkęs, kadangi šiame sklype ir jame buvusiame gyvenamajame name gyveno ir jo tėvai, ir seneliai. Jokio kito turto, išskyrus kelis asmeninius daiktus, J. B. po mirties nepaliko.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. B. tiek teismo posėdyje, tiek atsiliepime sutiko su pareiškėjo pareiškimu. Teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinoma, ar yra kokie nors nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, galvojo, kad tėvas buvo išsipirkęs žemę.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

5. Suinteresuotas asmuo – NŽT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo A. B. nurodytoje namų valdos (duomenys neskelbtini) vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemė yra valstybinė, neišnuomota ir neperleista į privačią nuosavybę. Faktą, kad sodybos pastatų faktiškai nėra, pripažįsta ir pareiškėjas A. B., taip pat nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-104-(5.63.). Duomenų, patvirtinančių J. B. nuosavybės teisę į žemę, civilinėje byloje nepateikta. Konstatuojant, kad valstybinėje žemėje faktiškai neegzistuoja (pareiškimo nagrinėjimo metu) sodybos pastatai ir statiniai, kurie būtų priklausę mirusiajam J. B. nuosavybės teise, ir patenkinus pareiškimą, nėra galimybės įgyvendinti paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę ir pastatus). Suinteresuoto atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas

6. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo tėvo J. B. mirties faktiniu valdymu priėmė tėvo J. B. palikimą, o būtent – sodybą (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje namų valdos (duomenys neskelbtini) vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemė yra valstybinė, neišnuomota ir neperleista į privačią nuosavybę. Sodybos pastatų faktiškai nėra. Duomenų, patvirtinančių J. B. nuosavybės teisę į žemę, civilinėje byloje nepateikta. Pats pareiškėjas nurodė, kad pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta, namų valda neįteisinta. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po J. B. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

7. Pareiškėjo teigimu, nors jis į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po tėvo mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. po J. B. mirties rūpinosi likusia sodyba; pasiėmė dalį tėvo asmeninių daiktų, šienavo pievą aplinkui sodybos pastatus, dėl pastatų susidėvėjimo juos išardė, o statybines medžiagas, žemės dirbimo padargus, kitus buities reikmenis pardavė arba perleido kitiems asmenims.

8. Pagal teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, konkretus paveldimas turtas teismo sprendime neturi būti nurodytas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po palikėjo mirties, paveldėjimo. Tuo tarpu dėl paveldimo turto apimties sprendžia paveldėjimo teisės liudijimą išduodantis notaras. Nagrinėjamos bylos duomenimis, po J. B. mirties jokio palikimo, išskyrus asmeninius daiktus, kurių dalį pasiliko pareiškėjas ir sodybą, kurioje gyveno ir į kurią, kaip paveldimą turtą pretenduoja pareiškėjas, nepalikta.

9. Sprendžiant, ar gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. po savo tėvo J. B. mirties faktiniu valdymu priėmė tėvo J. B. palikimą, o būtent – sodybą (duomenys neskelbtini), šiuo atveju svarbu nustatyti, ar šis turtas priklausė palikėjui, t. y. J. B.. Bylos duomenimis, sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jokių duomenų, patvirtinančių J. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą, civilinėje byloje nepateikta. Suinteresuoto asmens – NŽT atstovės tvirtinimu, pati žemė yra valstybinė, neišnuomota ir neperleista į privačią nuosavybę. Iš teismui pateiktos Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 15 d. Nr. 6-15 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. 39, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. 1493, (duomenys neskelbtini) yra įrašyta tik gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pateiktoje J. B. asmeninės nuosavybės byloje nurodytų sodybos pastatų (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra likę, kas nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-104-(5.63.), ir ką pripažįsta pats pareiškėjas A. B.. Nuosavybės teisė, kuri yra daiktinė teisė, neegzistuojant pačiam daiktui (pastatui), pasibaigia ir negali būti paveldima. Namų valdos žemė yra valstybinė žemė, kuri palikėjui nuosavybės teise nepriklausė ir pareiškėjo negali būti paveldima. Taip pat nėra jokių teisinių prielaidų pareiškėjui paveldėti teisę į minėtos žemės įsigijimą nuosavybės teise. Esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet pareiškimo nagrinėjimo metu valstybinėje žemėje faktiškai neegzistuoja mirusiajam J. B. nuosavybės teise priklausę pastatai ir statiniai, nėra galimybės mirusiojo įpėdiniams įgyvendinti paveldėjimo teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę ir pastatus).

11. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo nurodyti nekilnojamieji daiktai – sodybos pastatai neegzistuoja, o namų valdos žemė, esanti (duomenys neskelbtini), palikėjui J. B. nuosavybės teise niekada nepriklausė ir negali būti paveldima, į tai, kad pareiškėjas negali paveldėti turtinės teisės į nurodytos valstybinės žemės įsigijimą, nes neegzistuoja sodybos statiniai valstybinėje žemėje, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė