Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-13 · Administracinė byla Nr. AS-395-552/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
AS-395-552/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06402-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
S. A., R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-395-552/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06402-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT41-A-S37/2023 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1-14/2023“; 2) įpareigoti Konstitucinį Teismą iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. kovo 13 d. pateiktą prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai patikrinimo“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4, 17–18, 22 ir 33 straipsnių nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra susiję su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, jie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai ir nelaikytini viešuoju administravimu. Administracinis teismas negali nei panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimo, nei įpareigoti Konstitucinį Teismą nagrinėti pareiškėjų kreipimąsi. Bet koks tokio pobūdžio vertinimas prieštarautų ABTĮ 18 straipsnio 2 daliai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį bei patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus; 2) priimti atskirąją nutartį bei joje nurodyti padarytus pažeidimus, t. y. tai, kad Konstitucinis Teismas priimtuose sprendimuose nurodė, jog: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ ir nenurodė sprendimo apskundimo termino ir tvarkos, bei paskelbti ją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo svetainėje bei pateikti šią nutartį Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkei; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies, tiek, kiek ji draudžia skųsti Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie priimti atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai, 5–6 straipsniams, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, taip pat teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėjai prašė nagrinėti jų atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjai, remdamiesi Konstitucijos 105 straipsniu, 106 straipsnio 4 dalimi, 109 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjų skundą ir tenkinti jų reikalavimus. Pareiškėjų vertinimu, Konstitucinis Teismas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viršijo savo kompetenciją.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pavadinimas – „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas“ – yra klaidinantis, kadangi ši institucija nėra ir nebuvo „teismu“, o Konstitucinio Teismo teisėjai negali būti laikomi teisėjais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 18 straipsnio nuostatas, arba kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Todėl šiuo atveju būtina sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjai pažymi, kad Konstitucinis teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų skundas yra „<...> nežinybingas Konstituciniam Teismui“, kadangi ši išvada, kaip ir kiti Konstitucinio Teismo argumentai, yra nemotyvuota. Konstitucinis teismas neatsakė į esminius pareiškėjų argumentus. Nagrinėjamu atveju asmenims atimta galimybė patikrinti teismų savivaldos institucijų / pareigūnų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, net ir kai egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjai privalo kreiptis dėl jų teisių gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi jis nenagrinėtinas teismo ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas minėta 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai (panaikinti Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT41-A-S37/2023 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1-14/2023“ ir įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti iš esmės pareiškėjų 2023 m. kovo 13 d. pateiktą prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai patikrinimo“) yra susiję su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, jie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai ir nėra viešojo administravimo srities klausimas.

Pareiškėjai prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš bendrųjų procesinių taisyklių, nenurodė ir pareiškėjai. Pareiškėjai savo poziciją ir argumentus yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi, esant šioms sąlygoms, teisėjų kolegija minėto pareiškėjų prašymo netenkina ir jų atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės įgyvendinimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009, kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, pabrėžia, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš viešojo administravimo teisinių santykių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo reikalavimus ir byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei argumentais.

Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismui siekė panaikinti Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo Konstitucinis Teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą Nr. 1A-14/2023, kadangi jis yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Minėtu prašymu pareiškėjai prašė ištirti, ar ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, kad pareiškėjai nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Konstitucinio Teismo sprendimo ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai yra susiję su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, jie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai ir nėra viešojo administravimo srities klausimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinis teismas negali nei panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimo, nei įpareigoti Konstitucinį Teismą nagrinėti pareiškėjų kreipimąsi. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Konstitucinio Teismo įgaliojimų ar vertindama pareiškėjų nurodomus Konstitucinio Teismo veiksmus / argumentus, pažeistų ABTĮ 18 straipsnio 1–2 dalį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aptariami pareiškėjų atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai bei atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pareiškėjų hipotetinio pobūdžio argumentus dėl Konstitucinio Teismo statuso, kadangi jie nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų bei konstatuotų aplinkybių, atsižvelgus tiek į anksčiau minėtą teismų praktiką, tiek į teisinį reguliavimą, konkrečiai – ABTĮ 18 straipsnio 1–2 dalis. Taip pat atmestini pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjai turėtų kreiptis, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų keliamas (keltas) ginčas priskirtinas Konstitucinio Teismo, o ne administracinio teismo, kompetencijai.

Įvertinus kitus atskirojo skundo argumentus (dėl Konstitucinio Teismo išvadų ir priimamų sprendimų specifikos, pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, pareiškėjų prašyme Konstituciniam teismui \ nurodytų argumentų ir kt.), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių skundžiamoje teismo nutartyje motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti. Tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjų skundas teisme būtų priimtas nagrinėti. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjų atskirajame skunde suformuluoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat atsižvelgus į anksčiau padarytas išvadas ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau nevertina ir nepasisako dėl kitų pareiškėjų atskirajame skunde suformuluotų prašymų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius