- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3403-806/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Kazlauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje K. A. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. A. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 metus, o būtent:
Jis, nuo 2000-04-03 iki 2011-03-07, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, ir nuo 2000-04-03 būdamas šios įmonės akcininku, nuo 20011-03-07 nepaskirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pats vadovaudamas šios įmonės veiklai, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir finansus, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už jose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šiuos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, jog fiziniai asmenys S. A., V. G. ir K. P. pagal rangos sutartis, darbų atlikimo aktus ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir kad minėtuose dokumentuose nurodyti tikrovę neatilinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvykusiais ūkines-finansines operacijas su fiziniais asmenimis S. A., V. G. ir K. P., suvokdamas šios veiklos padarinius, t.y., kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. 13 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos arba ūkinių įvykių turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas“, laikotarpyje nuo 2011-06-30 iki 2011-11-04 veikdamas Vilniaus mieste, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pasirašė bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovę neatitinkančius dokumentus: 2011-06-30 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-11 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-20 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-30 atliktų paslaugų perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-01 atliktų darbų aktą Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-04 atliktų darbų aktą Nr. 2 prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-20, 2011-10-12, 2011-10-17, 2011-11-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės-finansinės operacijos bei iškreipti duomenys apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę bei apie jos veiklą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino visiškai, ir parodė, jog nuo 2000 m. (tikslios datos nepamena) jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir iki 2011-03-07 ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo statybos. Įmonės buveinės patalpos laikui bėgant keitėsi. Paskutinė buveinės vieta buvo (duomenys neskelbtini). K. A. parodė, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pats realiai organizuodavo visą įmonės veiklą ir jai vadovaudavo, pats susirasdavo verslo partnerius ir pats organizuodavo sandorių su jais sudarymą bei įgyvendinimą. Tačiau 2011-03-07 išėjo iš šios įmonės direktoriaus pareigų, nes įmonės darbų apimtys sumažėjo, užsakymų praktiškai nebuvo, o jis pats tuo metu dar dirbo keliose kitose įmonėse. Tuo pačiu galvojo ir apie šios įmonės pardavimą, dėl to kaip šios įmonės akcininkas nepaskyrė naujo direktoriaus. K. A. per įvairius savo pažįstamus pradėjo ieškoti galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo, tačiau nerado. Po kurio laiko susipažino su vienu vyru vardu V. (kitų jo duomenų nežino, nes jis pats neminėjo ir jokių savo dokumentų nerodė). Su pastaruoju susipažino per kažkokius savo pažįstamus, tačiau kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jau nepamena. Vitalij susidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškęs, kad galimai nusipirks ją po kurio laiko, tačiau paminėjo, kad gerai būtų, kad ši įmonė iki pirkimo vykdytų veiklą. Jis, K. A. jau nesiruošė toliau vykdyti kokią nors veiklą su šia įmone, bet V. pasiūlė faktiškai perimti įmonės veiklą į savo rankas, pažadėdamas, kad jis pasirūpins ir toliau įmonės veikla, tačiau įsidarbinti įmonėje atsisakė. Jam, K. A. toks variantas pasirodė tinkamas, nes pagalvojo, kad pats V. greičiausiai tą įmonę paskui ir nusipirks. Jam, K. A., kaip įmonės akcininkui, tai buvo svarbiausia. Iš V. žodžių suprato, kad V. faktiškai padės organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, rūpinsis bendrovės veikla ir jos klientais, o jis, K. A. liks tik, kaip šios įmonės savininku, pasirašyti reikiamus dokumentus. Faktiškai patikėdamas V. įmonės veiklos organizavimą, jis, K. A. suprato, kad kaip šios įmonės akcininkas, nepaskirdamas jokio šios įmonės vadovo yra pilnai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą ir vadovavimą bei šios įmonės buhalterijos tvarkymą. Kaip ir su kuo V. toliau bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir kaip organizuodavo įmonės veiklą jis, K. A. nežino, nes nesidomėjo. Jam, K. A. tuomet buvo svarbu, kad V. kuo greičiau nupirktų jo įmonę. Po to 2011 m. birželio-lapkričio mėnesiais V. periodiškai informuodavo jį, K. A., kad V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė iš pradžių sandorius su K. A. nežinomu V. G. dėl iš pastarojo pirktų elektroninės aparatūros priežiūros ir remonto paslaugų, toliau su K. A. nežinomu S. A. dėl iš pastarojo pirktų kvalifikacijos tobulinimo veiklos paslaugų, bei dar vėliau sandorį su nežinomu K. P. dėl iš pastarojo pirktų fotografavimo veiklos paslaugų. K. A. parode, kad jis tokių paslaugų neužsakinėjo ir jų nepirko, taip pat nematė tokių paslaugų atlikimo. Dėl šių sandorių V. jam tik pateikė jau pilnai įformintus dokumentus: 2011-06-30 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-11 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-20 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-30 atliktų paslaugų perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-01 atliktų darbų aktą Nr.l prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-04 atliktų darbų aktą Nr. 2 prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-20, 2011-10- 12, 2011-10-17, 2011-11-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuos V. prašymu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės patvirtino K. A. kaip šios įmonės akcininkas. Ar kitos sutarčių šalys jau buvo pasirašiusios, ar pasirašė vėliau, nepamena. Pasirašydamas minėtus dokumentus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas jis, K. A. suvokė, kad pats jokių nurodytuose dokumentuose išvardintų paslaugų neužsakinėjo, jam dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių paslaugų nepirko ir tokių paslaugų atlikimo rezultatų jam niekas nerodė. Tačiau tuo momentu apie tai kažkaip nesusimąstė, todėl V. prašant tuos dokumentus pasirašė. Po kurio laiko V. įvairiuose statybos objektuose jam parodė minėtus asmenis, su kuriais buvo pasirašytos nurodytos sutartys, tačiau dėl sudarytų sandorių ir pasirašytų dokumentų su minėtais asmenimis jis, K. A. nebendravo. Tuo metu jam, K. A. susidarė įspūdis, kad greičiausia minėti asmenys jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, tačiau atsižvelgdamas į V. patarimus bei pats suprasdamas, kad visi dokumentai dėl įmonės ūkinių-finansinių operacijų turi būti įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, įtraukė visus duomenis į apskaitą apie, kaip suprato, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. A., V. G. ir K. P. nenupirktas paslaugas. Dėl tokių savo veiksmų jis, K. A. labai gailisi ir pripažįsta, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. (1 t., b. 1. 150-151)
2013-04-04 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime Nr. 12.13-30-8-46-KD-1114, nurodyta, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), mokestinį patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-08-77-l. Patikrinimo metu nustatyta, kad S. A. laikotarpiu nuo 2011-07-14 iki 2011-07-30 mokymo paslaugų, V. G. elektroninės aparatūros priežiūros ir remonto paslaugų, K. P. fotografavimo paslaugų bendrovei neatliko. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinėje apskaitoje fiksuodama realiai neįvykusias ūkines-finansines operacijas su fiziniais asmenimis S. A., V. G. ir K. P., pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstalymo Nr. lX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos arba ūkinių įvykių turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 metus. Bendrovės direktorius turintis teisę pasirašyti dokumentus ir juos pasirašęs pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. yra atsakingas už dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2011-01-01 iki 2011-03-07 buvo K. A.. Nuo 2011-03-08 bendrovė direktoriaus neturėjo. Bendrovės vardu dokumentus pasirašinėjo akcininkas K. A.. Prie Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo pridėtos patikrinimo akto Nr. (4.65)-08-77-l ir kitų su patikrinimu susijusių dokumentų kopijos.(1 t., b.l. 6-8)
2013-01-18 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr.(4.65)-08-77-l, užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, kurio metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus K. A., pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos arba ūkinių įvykių turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas“ į apskaitą įtraukė realiai neįvykusias ūkines-finansines operacijas su fiziniais asmenimis S. A., V. G. ir K. P., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 metus. Pagal 2001-11-16 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatas „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir juos pasirašę asmenys“. Bendrovės direktorius turintis teisę pasirašyti dokumentus ir juos pasirašęs pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. yra atsakingas už dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2011-01-01 iki 2011-03-07 buvo K. A.. Nuo 2011-03-08 bendrovė direktoriaus neturėjo. Bendrovės vardu dokumentus pasirašinėjo akcininkas K. A.. ( 1 t., b. 1. 13-52 )
2013-11-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog K. A. savanoriškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (registrų, avanso apyskaitų, bankinių pavedimų, žiniaraščių, sutarčių, pirkimo-pardavimo kvitų, sąskaitų-faktūrų, sąmatų ir kt.) kopijas dėl sandorių su S. A., V. G. ir K. P. įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. ( 1 t., b. 1.53-134)
LR VRM informatikos ir ryšių departamento duomenų bazės išraše užfiksuota, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2000-03-21, juridinio asmens vadovas K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) direktorius, juridinio fakto pradžia nuo 2000-03-21 iki išrašo atspausdinimo datos (2013-11-08). (1 t., b. 1. 144-145).
SODROS duomenų bazėje apie asmenį ir jo draudėjus nurodyta, kad K. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000-04-03 iki 2011-03-07. (1 1., b. 1. 158-161)
Iš VĮ Registrų centro elektroniniu būdu gauti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie juridinio asmens veiklos rūšis ir finansinę atskaitomybę, pateiktos mokesčių deklaracijos už 2011 metus. (1 t., b.l. 135-143)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad K. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kadangi apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 metus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Paskelbus įtariamajam K. A. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, bet prašo, esant galimybei, išdėstyti baudos mokėjimą šešiems mėnesiams. (1 t., b. 1. 171).
Skirdamas bausmę K. A., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant K. A. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. A. baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad K. A. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Prokuroras prašo skirti K. A. 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas K. A. gali būti paskirta bauda iki 1000 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.