- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- II-1-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00215-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Edgaras Burdulis
dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 19105752505).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena (ROIK 19105752505), kurioje K. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-81030-2019, kuriuo K. V. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Olandų g. 19 vairuodama automobilį Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui Mercedes Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.
Minėtu nutarimu aptaręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, vyresnysis specialistas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad būtent automobilis Mercedes Benz VITO rikiavosi iš antros eismo juostos ir kliudė tuo metu jau pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai administracinio nusižengimo byla K. V. atžvilgiu nutraukiama, nustačius, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (b. l. 5-6). Atitinkamai tą pačią dieną V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-10797-2019 (ROIK 19108459207), kuriame jau jam buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Olandų g. ties pastatu 19, vairavo automobilį Mercedes Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, keitė važiavimo kryptį, rikiavosi iš antros į pirmą eismo juostą, kurioje susidūrė su ja važiavusiu automobiliu Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. V.. Savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 101, 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio dalyje (b. l. 7-8).
V. P. pateikė teismui skundą dėl
2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo teismo prašė jį panaikinti. Skunde nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16:40 val. Vilniuje, Olandų g. ties pastatu Nr. 19, įvyko eismo įvykis. Eismo įvykyje dalyvavusio automobilio MB VITO savininkas V. P. iškvietė policijos pareigūnus fiksuoti eismo įvykio aplinkybes. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes, sudarė eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo planą (toliau – Planas) ir nustatė, kad Nissan Juke automobilio savininkė K. V., prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui MB VITO, su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama KET 101 punktą ir ANK 417 straipsnio 3 dalį. Tuo pagrindu buvo priimtas administracinis nurodymas, kurio K. V. neįvykdė, todėl jis buvo paskelbtas negaliojančiu, o byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant K. V., ir to pasėkoje priimtas 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu K. V. buvo pasiūlyta papasakoti apie eismo įvykio aplinkybes. K. V. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes susidūrimo metu ji vairavo automobilį ir važiavo pirmoje eismo juostoje, tuo tarpu iš antros eismo juostos rikiavosi automobilis MB VITO, kuris ją kliudė. K. V. nurodė, kad įvykį matė liudininkas ir nurodė jo telefono numerį. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudininkas A. P., kuris nurodė, kad vairavo automobilį, važiavo antra eismo juosta. Priekyje jo važiavo automobilis MB VITO. Tarp jų buvo 2-3 automobiliai. Ties „Vasaros“ viešojo transporto stotele matė, kaip pirmoje juostoje važiavęs automobilis (jo markės, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo) sustojo ir leido iš stotelės į pirmą juostą įvažiuoti automobiliui Nissan, kuris įvažiavo į pirmą juostą ir išsitiesinęs visu korpusu judėjo pirma eismo juosta, Tuo metu iš antros juostos MB VITO rikiavosi į pirmą eismo juostą ir atsitrenkė į Nissan automobilio kairį šoną. Kadangi viską matė, savo kontaktus paliko NISSAN vairuotojai. Pareiškėjas, vairavęs automobilį MB VITO, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį MB VITO, važiavo Olandų g. link žiedo, buvo dvi eismo juostos, greitis apie 5 km/val., nes buvo transporto spūstis, kai staiga dideliu greičiu ir autobusų juostos jam iš dešinės išlėkė automobilis Nissan ir trenkėsi į jo automobilį. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu 2019 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas Administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo Pareiškėjas priešingai, nei buvo nustatyta policijos pareigūnų nedelsiant po eismo įvykio ir ginčijamame nutarime, buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, iš nukentėjusiojo tapdamas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Ginčijamu 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo iš esmės pakeistas pareiškėjo statusas (iš nukentėjusiojo į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį), aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas nutarimas, nagrinėtos nedalyvaujant pareiškėjui, jis buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, išsamiai neištyrus visų įrodymų, remiantis tik subjektyviais liudininko parodymais. Pabrėžia, kad nedelsiant po eismo įvykio iškviesti policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes ir nustatė kaltininką – K. V. Policijos pareigūnams fiksuojant eismo įvykio aplinkybes, nebuvo nustatyta eismo įvykį mačiusių liudininkų, kurie teiktų paaiškinimus K. V. naudai dėl eismo įvykio aplinkybių. Todėl netikėtas eismo įvykio liudininko atsiradimas tik bylos nagrinėjimo metu kelia rimtų abejonių. Nuo policijos iškvietimo iki atvykimo praėjo apie 2 val. Per šį laiką eismo įvykio vietoje buvęs pareiškėjas nematė, kad prie K. V. būtų priėjęs asmuo, kuris tariamai galėjo palikti savo kontaktus. Tuo metu eismo įvykio vietoje buvo spūstis, taigi automobiliai nesustodami judėjo ir jiems nebuvo galimybės dar labiau nesutrikdant eismo sustoti eismo įvykio vietoje. Minėto liudininko paaiškinimai prieštaringi ir kelia abejonių dėl jų tikrumo. Iš pareiškėjo po eismo įvykio darytų automobilių nuotraukų matyti, jog priešingai nei teigia liudininkas, ne Nissan automobilis išsitiesinęs visu korpusu judėjo pirma eismo juosta, o būtent pareiškėjo automobilis MB VITO pirmoje juostoje buvo visiškai išsitiesinęs (per MB VITO veidrodėlius matosi eismo juostų linijos, kurių padėtys yra iš esmės lygiagrečiai automobiliui). Nukentėjusiosios automobilis niekaip negalėjo, kaip teigia liudininkas, įvažiuoti į pirmą juostą ir išsitiesinęs visu korpusu judėti pirma eismo juosta. Priešingai, K. V. automobilis dideliu greičiu išvažiavo iš А/ТАХI eismo juostos ir trenkėsi į pareiškėjo automobilį MB VITO. Šalia pirmos eismo juostos yra A/TAXI eismo juosta, kuria važiavo K. V.. Jei liudytojo parodymai būtų teisingi, tai automobilių padėtis turėjo būti visai kitokia – pareiškėjo automobilis turėjo likti stovėti ne išsitiesinęs eismo juostoje, o kreivai įvažiavęs į K. V. automobilį, tuo tarpu pastarasis turėtų likti išsitiesinęs pirmoje eismo juostoje. Toks atvejis įmanomas būtų tik tuo atveju, jei automobilis būtų kirtęs ištisinę liniją, ir niekaip neįmanomas važiuojant per punktyrinę liniją iš A/TAXI eismo juostos. Pareiškėjo padaryti automobilio apgadinimai pagal pažeidimo požymius ir įbrėžimų kryptį aiškiai rodo, kad tai K. V. automobilis apgadino važiuodamas pareiškėjo automobilį. Pareiškėjo automobilio stovėjimo vieta net ir po įvykio yra ne tik kad išsitiesinusi pirmoje eismo juostoje, bet dar ir ties punktyrine linija iš A/TAXI eismo juostos, taigi A. V. automobilis niekaip negalėjo būti išsitiesinęs 1 eismo juostoje, kad į jį galėtų įvažiuoti pareiškėjo automobilis ir likti stovėti ties punktyrine linija. Toks atvejis galėtų būti tik tuomet, jei K. V. automobilis būtų išvažiavęs iš A/TAXI juostos per ištisinę liniją į 1 eismo juostą, visiškai išsitiesinęs ir ties punktyrine linija į jį būtų įvažiavęs pareiškėjo automobilis. Bet automobilių padėtis, fiksuota nuotraukomis po eismo įvykio, rodo priešingai. Prašo įvertinti, kad K. V. automobiliui pagal KET 181 straipsnio nuostatas apskritai nėra leidžiama važiuoti A/Taxi eismo juosta ir yra savarankiškas pagrindas pripažinti K. V. kalta padarius KET pažeidimą dėl neleistino važiavimo А/ТАХI eismo juosta, ko pasėkoje įvyko ir eismo įvykis. Jei K. V. nebūtų padariusi pažeidimo – neleistino važiavimo А/ТАХI juosta, ji nebūtų kliudžiusi pareiškėjo automobilio. Tokiu būdu K. V. neturėjo teisės važiuoti А/ТАХI eismo juosta ir iš jos rikiuotis į 1 eismo juostą; o pareiškėjas eismo įvykio momentu nesirikiavo, o jau persirikiavęs važiavo 1 eismo juosta, todėl nepagrįstai nurodoma, neva pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų persirikiuodamas. Pabrėžia skunde, kad priimant ginčijamą nutarimą, neįvertinti ir nenagrinėti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, neatliktas jų palyginimas su liudytojo parodymais, netirti kiti įrodymai, kaip pvz., policijos pareigūnų, buvusių eismo įvykio vietoje, surinkti duomenys, įrodymai nepalyginti tarpusavyje, neapklaustas pats pareiškėjas, jei surinkti įrodymai tarpusavyje skiriasi, o tik formaliai konstatuojama jo kaltė dėl eismo įvykio, remiantis vieno, netikėtai atsiradusio liudininko parodymais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius rašytiniame atsiliepime nurodė, kad institucijos nuomone, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Patraukimo atsakomybėn motyvai ir įrodymų vertinimas pateikti nutarime. 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, jame nebuvo numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, kai tai padaro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys, todėl policija neturi teisinio pagrindo aiškintis, ar tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ar jo nėra. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad jeigu yra kilęs ginčas dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, atlyginimo klausimas (kaltė, kitos civilinės atsakomybės sąlygos), yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Mano, kad nėra pagrindo keisti ginčijamo nutarimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko savo skundą jame nurodytais pagrindais. Mano, kad šio įvykio metu buvo atlikti neleistini K. V. veiksmai. Po įvykio atvažiavus policijos pareigūnams, kurie viską matė savo akimis, buvo priimtas vienas sprendimas, tačiau vėliau iš kažkur atsiradus liudytojui sprendimas buvo pakeistas. K. V., norėdama aplenkti spūstį, važiavo autobusų juosta, kuri buvo tuščia. Autobusų juosta prasideda nuo laidojimo rūmų iki sustojimo, ja važiuoti kitiems draudžiama. Jis pats važiavo antra eismo juosta ir persirikiavo į pirmą (bet ne į autobusų), jo greitis buvo apie 5 km/val., nes buvo spūstis. Jis jau buvo keturiais savo ratais pirmoje juostoje, gal tik truputį automobilis kreivai stovėjo, nes persirikiavo, bet visi 4 ratai stovėjo jau pirmoje juostoje. Juosta plati ir jis jau judėjo ta juosta tiesiai. Tuo metu į jo vairuojamą automobilį iš dešinės, iš autobusų juostos įsirėžė kitas automobilis, kurio buvo didelis greitis, nes po susidūrimo tarp jų automobilių buvo 23 metrų atstumas. Nebūtų buvę tokio atstumo, jeigu nebūtų buvę tokio greičio. Nissan automobilis važiavo gal 50 km/val. greičiu. Nissan atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį ratą prie sparno ir nubraukė visą priekį, bet smūgis buvo į priekinį ratą. Nissan trenkėsi į jo automobilį priekinių durelių nuo vairuotojo pusę. Iškart sustojo. Jo automobilis savo padėties nepakeitė, jis jau buvo persirikiavęs iki smūgio. Automobilio iki pareigūnų atvykimo patraukęs nebuvo. Tai Nissan vairuotoja pažeidė KET. Ji turėjo jį praleisti, ji negalėjo kirsti ištisinės juostos, turėjo persirikiuoti žemiau, per punktyrinę juostą, per kurią iš stotelės išvažiuoja autobusai. Tačiau ji rikiavosi kirsdama ištisinę juostą. Kolega tai matė. Po įvykio jiedu sėdėjo automobiliuose dvi valandas, nebuvo nei vienas žmogus priėjęs, tas liudytojas iš kažkur surastas.
Suinteresuotas asmuo K. V. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji važiavo autobusų juosta, nes jos automobilyje buvo 5 žmonės – vežė studentus (ta juosta buvo pažymėta simboliu 4+), juos išleido stotelėje ir tuomet pajudėjo iš autobusų juostos. Studentų pavardžių neatsimena, bet jei reikia, gali surasti juos. Ten autobusų stotelė yra kaip „kišenė“. Yra sustojimas ir išvažiavimas. Už sustojimo jau reikia išvažiuoti į pirmą eismo juostą, kadangi autobusų juosta nebesitęsia. Kadangi kiti automobiliai stovėjo, tai negalėjo būti jokio jos greičio. Ją vienas automobilis įleido į pirmą juostą, ji įvažiavo į ją ir judėjo 5-7 km/val. greičiu. Išvažiavo iš stotelės pačioje juostos pabaigoje, kur yra išvažiavimas. Tuomet į jos automobilio šoną įsirėžė Mercedes automobilis. Ji jau buvo išvažiavusi iš stotelės, jau judėjo visu korpusu į pirmą juostą. Ir nuotraukose matosi, kad ji jau įvažiavusi į pirmą juostą. Pareiškėjas pasiūlė iškviesti policiją, ji sutiko. Atvažiavus pareigūnams pareiškėjas sėdėjo automobilyje, o ji kartu su pareigūnais vaikščiojo aplink įvykio vietą, prašė viską tiksliai išmatuoti. Bendravo su pareigūnu G., siuntė jam nuotraukas, kuriose matosi, kaip stovi automobiliai. Liudininkas buvo priėjęs, kol bendravo su pareigūnais. Tačiau jie su juo nebendravo, nuvarė jį, liepdami netrukdyti. O ji paėmė jo duomenis ir iškart rašydama paaiškinimą juos nurodė. Pareigūnams nubraižius schemą, su ja nesutiko ir paprašė, kad jie išmatuotų atstumą prie ženklų, jie atsakė, kad braižo tik juodraštį. Buvo susidariusi didžiulė spūstis, todėl pareiškėjo paprašė patraukti automobilį. Vėliau iškart tą pačią dieną buvo pareiškimas atiduotas, ir ji parašė, kad nesutinka su nubraižyta schema. Jai nepatiko schemoje tai, kad yra ženklai, kurie nubraižyti ne toje vietoje. Prašė permatuoti su ženklais, nes matėsi, kad ji išvažiavusi ir jau išsilyginusi buvo. Pareigūnai nepermatavo, pasakė, kad per didelis kamštis susidarė, todėl važiuoja į Mėnulio g., ten perbraižys, o kai jai atnešė tą patį, ji pasirašyti nesutiko. Iki įvykio liudytojo A. P. tikrai nepažinojo.
Liudytojas V. R. paaiškino teismui, kad važiavo su V. Olandų gatve antrąja, kairiąja juosta, link Petro ir Povilo žiedo, buvo kamštis. Kadangi turėjo sukti į Antakalnį, ties autobusų stotele persirikiavo į pirmą juostą. Į pirmąją juostą pradėjo rikiuotis ties stotelės ženklu. Išsilygino automobilis jau pirmoje juostoje. Automobilio langai dideli, todėl matė, kaip autobusų juosta parlekia automobilis, kurio greitis buvo nemažas. Abiejų transporto priemonių kontaktas įvyko ties kakleliu, kur autobusų juosta susilieja su pirma eismo juosta. A juosta toliau nesitęsia, ji baigiasi ties stotele. Dėl kamščio automobiliai vos judėjo, todėl jų automobilio greitis buvo nedidelis. Kai automobilis išsilygino, automobiliai priekyje pajudėjo, bet negreitai, tad ir jų greitis buvo mažas. Nissan prabraukė šoną, nes jis norėjo pravažiuoti kamštį ir įlįsti. Ji užkirto jiems kelią. Jie jau judėjo pirma juosta, o ji užkirto kelią šonu. Jis sėdėjo keleivio vietoje. Kontaktas įvyko visai šalia jo. Po kontakto moters automobilis pajudėjo į priekį gal 10 metrų ir sustojo pirmoje juostoje. V. po kontakto sustojo, o ponia pavažiavo į priekį, nes jos buvo nemažas greitis. Tuo tarpu jie sustojo toje vietoje, kur buvo kontaktas, jų automobilio padėtis nepasikeitė. Neprisimena, ar Nissan automobilio vairuotoja po susidūrimo taisė automobilio padėtį, greičiausiai tiesiog sustojo. V. automobiliui priekinis automobilio sparnas su žibintu buvo kabinti. Po kontakto išlipo ponia, jis liko viduje. Jie kažką su V. pasikalbėjo ir išsiskirstė į automobilius. Iki 17.30 val. laukė pareigūnų, bet jam reikėjo vaikus iš darželio pasiimti, kuris dirba iki 18.00 val., todėl nesulaukęs pareigūnų išlipo ir nuėjo iki darželio pėsčiomis. Iki tol nematė, kad ji kalbėtųsi su kuo nors aplink, ji atsisėdo į automobilį.
Liudytojas A. Š. paaiškino teismui, kad eismo įvykis buvo prieš dvejus metus, Olandų gatvėje, negali dabar pasakyti, kas dėl jo kaltas, nes įvykių būna daug, visko neprisimena. Eismo įvykio schemoje raštas ne jo, ją turbūt ją braižė kolega kinologas, su juo tik porą dienų tada kaip dirbo. Jau nebegali pasakyti, kaip tada stovėjo automobiliai, kokie žmonės dalyvavo eismo įvykyje, neprisimena, kokias pretenzijas kas reiškė. Buvo vakaras, o ar buvo kamštis, neprisimena. Byloje nuotraukos jam šiai dienai nieko nebesako.
Liudytojas T. K. paaiškino teismui, kad eismo įvykio vietos schema daryta jo. 24 bylos lape yra tos schemos juodraštis. Matavimus, išsidėstymo kelyje aprašymą atliko su kolega, nes vienam to padaryti neįmanoma, liniuotę reikia laikyti abiem. Juodraštis buvo du kartus permatuotas vieno iš eismo dalyvių prašymu, tada ir kitas dalyvis pasirašė. Galbūt schemoje ne taip tiksliai nupiešti automobiliai, bet atstumai matuojami buvo nuo rato ašies iki bortelio. Schema negali nustatyti, kas yra kaltas, ji gali tik transporto priemonių išsidėstymą kelyje parodyti. Tiksliai prisimena, kad vienas dalyvis su pirmine schema nesutiko, o su antra sutiko ir pasirašė. K. V. jau neatsimena, ar ji buvo tame eismo įvykyje. Neprisimena, kad ji būtų prašiusi matuoti atstumus nuo ženklų. 22 bylos lape esančioje schemoje punktyrine linija pažymėtas kaip bortelio pratęsimas, o ne tiesiogiai punktyrinė linija. Matuota nuo bortelio, o ne nuo punktyrinės linijos, bortelis buvo pratęstas. Galbūt ne tiksliai nubraižyti automobiliai schemoje, bet atstumai yra tiksliai pamatuoti. Įvykio metu vairuotoja buvo viena. Vairuotoja pasakojo, kad išleido žmones stotelėje ir išvažinėjo. Jie nenuvarė jokio priėjusio liudininko. Nepamena, kad matuojant būtų priėjęs vyras. Kiek atsimena, vyras pateikė kontaktus. Kito vairuotojas nepamena, bet atrodo, kad jis vienas važiavo.
Liudytojas A. P. paaiškino teismui, kad praėjus tiek laiko apie įvykį gerai neatsimena, jis buvo apklaustas policijoje. Kiek atsimena, susidūrė dvi mašinos, viena važiavo iš stotelės, o kita iš antros juostos į pirmą persirikiavo ir įvyko kontaktas. Tas vairuotojas, kuris važiavo autobusiuku, gal nepastebėjo vairuotojos, kuri jau buvo įvažiavusi į pirmą juostą. Jam prieš akis įvyko įvykis, buvo aukštame automobilyje. Tas, kas buvo parašyta paaiškinime, parašyta teisingai. Jis priėjo prie pilietės ir pasakė, kad viską matė, gali būti liudytojas. Nebuvo atvykusi policija, kai priėjo prie pilietės. Nematė, ar kitame automobilyje buvo keleivių. Gal ir buvo kitame automobilyje keleivis, bet negali to patvirtinti. Iki įvykio K. V. nepažinojo, nebuvo taip, kad bendrautų. Dabar jau nepasakys, kurioje vietoje persirikiavo Nissan Juke automobilis, nes neprisimena. Leidžiantis nuo pakalnės greitis buvo gal 3-5 km/val., nes buvo spūstis. Greitis buvo 3-5 km/val., ne didesnis. Jis tądien važiavo pas chirurgą prie „Iki“ parduotuvės susitikti, nuvyko iki jo, po to išėjęs pamatė, kad jau yra policijos pareigūnai. Buvo priėjęs prie jų, bet jie sakė netrukdyti, jie dirba, tai sėdo į automobilį ir nuvažiavo.
V. P. skundas netenkintinas
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.
Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ROIK 19105752505, po pirminių faktinių aplinkybių įvertinimo K. V. buvo pareikštas administracinis kaltinimas, kad ji pažeisdama KET 101 punkto reikalavimus nedavė kelio juo jau važiuojančiam automobiliui MB VITO, su juo susidūrė ir jį apgadino. Tokiu būdu įvykio dieną minėtame protokole buvo preziumuojama, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė MB VITO jau važiavo pirmąja eismo juosta, tuo tarpu į ją iš viešojo transporto stotelės, kuria Olandų gatvėje užsibaigė A juosta, įsukančio automobilio Nissan vairuotoja nepraleido ja jau važiuojančio MB Vito ir trenkėsi į jį bandydama įsukti į tą pačią pirmąją juostą. Tolesniame eismo įvykio ir jame dalyvavusių asmenų veiksmų tyrimo procese surinkus daugiau duomenų, buvo padaryta priešinga išvada, kad tai automobilio MB VITO vairuotojas, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją ir tokiu būdu keisdamas judėjimo kryptį, nepraleido šia eismo juosta jau važiuojančio Nissan, pažeisdamas KET 9, 101, 104 punktų reikalavimus, ir į jį atsitrenkė. Šios išvados pagrindu administracinio nusižengimo teisena K. V. atžvilgiu buvo nutraukta, tą pačią dieną surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-107397-2019 (ROIK 19108459207) pareiškėjui (b. l. 7-8).
Abiejų bylai aktualių automobilių vairuotojai teigė, kad kiekvienas iš jų jau važiavo pirmąja eismo juosta, kai įvyko transporto priemonių susidūrimas, ir judėjimo kryptį keitė priešingos transporto priemonės vairuotojas, rikiuodamasis į tą pačią juostą ir atsitrenkdamas į jų vairuojamą transporto priemonę. Abu vairuotojai nurodė po vieną liudininką, patvirtinusį būtent jų nurodomą versiją, atitinkamai, K. V. – liudytoją A. P., o pareiškėjas – liudytoją V. R.
Būtent liudytojo A. P. parodymų pagrindu buvo nutraukta teisena K. V. atžvilgiu, kadangi nusižengimo tyrimo metu jis patvirtino jos versiją, kad pirmoje eismo juostoje spūstyje stabtelėjęs automobilis sudarė tarpą ir įleido iš autobuso stotelės norintį į šią juostą įvažiuoti Nissan, o pastarajam įvažiavus į pirmą eismo juostą ir jau esant joje, į tą pačią juostą besirikiuojantis iš antros juostos MB VITO trenkėsi į Nissan. Pareiškėjas savo skunde nurodė abejojantis šio liudytojo parodymų patikimumu, kadangi jokio liudytojo eismo įvykio vietoje iki pareigūnų atvykimo nebuvo, prie Nissan vairuotojos niekas nepriėjo ir ji su niekuo nebendravo, šis liudytojas netikėtai atsirado tyrimo metu, greičiausiai yra Nissan vairuotojos pažįstamas asmuo, neteisingai liudijantis jos naudai, jis abejoja, kad minėtas asmuo iš tiesų buvo įvykio vietoje ir galėjo ką nors matyti.
Teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, mano, kad tokiems teiginiams nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad A. P. nėra netikėtai ir tik po kurio laiko atsiradęs tyrime asmuo. K. V. galimo eismo įvykio liudytojo (kaip vėliau paaiškėjo – A. P.) telefoną nurodė įvykį forminti atvykusiems policijos pareigūnams tą pačią dieną, teikdama rašytinį paaiškinimą (b. l. 29). Iš jos rašytinio paaiškinimo turinio matyti, kad ji pareigūnams tegalėjo nurodyti galimo liudytojo vairuoto automobilio markę (VW) ir jo telefono numerį, kuris jai buvo paliktas eismo įvykio vietoje, nenurodė nei jo vardo, nei pavardės. Savo manymą, kad jis ir Nissan vairuotoja yra pažįstami ir galimai susitarę dėl parodymų, pareiškėjas grindžia tik aplinkybe, jog jiedu yra abu kilę iš to paties (duomenys neskelbtini) rajono ir jų profesinės veiklos sritys panašios. Iš policijos informacinės sistemos POLIS išrašo matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2019-09-16 16.40 val., patrulių ekipažas išsiųstas 17.01 val., į vietą atvyko 17.33 val. (b. l. 21). Tačiau teismui neatrodo įtikinama versija, kad dar eismo įvykio dieną, per nepilną valandą būtų buvęs surastas sutinkantis melagingai liudyti asmuo, juolab, kad iki administracinio protokolo surašymo atvykimo K. V. net negalėjo dar žinoti, kad kaltinimai dėl KET reikalavimų pažeidimo, galimai priežastiniu ryšiu susijusio su eismo įvykiu, bus pareikšti būtent jai, o ne kitam vairuotojui, ir jai apskritai reikia pasirūpinti tokiu liudytoju. Tuo tarpu V. P. iš viso savo rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad jo automobilyje buvo keleivis, kuris gali liudyti apie eismo įvykio aplinkybes. Jo naudai liudijančio asmens V. R. paaiškinimai tyrimui buvo pateikti praėjus tik dviem mėnesiams nuo kaltinimų pačiam pareiškėjui pateikimo, iki tol nebuvo jokių pareiškėjo aiškinimų, kad su juo transporto priemonėje važiavęs kolega gali paliudyti apie eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog atvykus policijos pareigūnams šio asmens eismo įvykio vietoje taip pat nebebuvo. Kaip nurodė pats V. R., jam reikėjo iš darželio pasiimti vaikus, todėl pareigūnų atvykimo jis nebelaukė. Tačiau net jei galimam eismo įvykio liudytojui likti eismo įvykio vietoje sutrukdė objektyvios priežastys, tai nepaaiškina, kodėl pareiškėjas, kuriam puikiai buvo žinomi visi šio liudytojo asmens duomenys (vardas, pavardė, kontaktai), esant akivaizdžiam eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų ginčui dėl jo aplinkybių ir vairuotojų kaltės, nenurodė jo eismo įvykį fiksuojantiems, o vėliau tiriantiems pareigūnams, ką padarė K. V. Pažymėtina, kad K. V. nurodė, kad liudytojas A. P. mėgino prieiti prie eismo įvykį forminusių pareigūnų ir palikti šiems kontaktus, bet buvo nuvytas šalin, liepiant netrukdyti, todėl kontaktus paėmė ji. Šias aplinkybes patvirtino teisme ir pats liudytojas A.P. Tuo tarpu teisme liudijęs pareigūnas A. Š. iš viso neprisiminė iškvietimo į eismo įvykį aplinkybių, o liudytojas T. K. irgi galėjo papasakoti tik padrikus epizodus iš jo forminimo eigos. Jis neatsiminė net eismo įvykio vietoje buvusios, aktyviai eismo įvykio vietos fiksavime dalyvavusios ir su juo daug diskutavusios K. V., todėl užtikrintai negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti jos nurodomų aplinkybių apie kontaktus siūliusį liudytoją eismo įvykio vietoje. Vertindamas šių aplinkybių kontekstą teismas mano, kad yra daugiau pagrindo abejoti profesiniais ryšiais su pareiškėju susijusio liudytojo parodymu patikimumu, nei K. V. nepažįstamo asmens parodymais, kuris, nepažinodamas nei vieno iš vairuotojų, neturi tikslo duoti melagingų parodymų kurio nors naudai. Be to, siekiant nustatyti galimai kiekvieno iš vairuotojų padarytus KET pažeidimus ar jų nebuvimo faktą, teismo yra vertinami ne tik atskirai paimti vieno liudytojo parodymai, tačiau ir visų byloje surinktų įrodymų visuma, analizuojant, ar pastaruosius patvirtina ar paneigia kiti duomenys byloje.
Iš pareiškėjo ir liudytojo V. R. parodymų seka, kad Nissan vairuotoja, matomai ketindama aplenkti vakarinę automobilių spūstį, ganėtinai dideliu greičiu atvažiavo Olandų gatve A juosta, o šiai pasibaigus autobusų stotele, iš stotelės zonos, galimai net kirsdama ištisinę liniją staigiu manevru ir nesulėtinusi (kaip skunde nurodo pareiškėjas – iš autobusų juostos dideliu greičiu „išlėkė“, teismo metu papildomai nurodė manantis, kad Nissan greitis galėjęs būti 50 km/h) pamėgino įlįsti į pirmą eismo juostą, kurioje jau buvo pareiškėjo vairuojamas automobilis, ir į jį trenkėsi, taigi eismo įvykis kilo išimtinai dėl kaltų K. V. veiksmų. Tačiau tiek abu vairuotojai, tiek abu liudytojai nurodo, kad Olandų gatvėje tuo metu buvo spūstis. Pareiškėjo teigimu, automobiliai judėjo ne didesniu nei 5 km/h greičiu. Atitinkamai nėra logiška, kad net A juostos teikiamais privalumais besinaudojantis vairuotojas mėgintų dideliu greičiu įsilieti į juostą, kurioje stovi automobilių spūstis, o jam specialiai iš anksto dar būtų sudaromas tarpas, leidžiantis tikėtis sėkmingai atlikti tokį manevrą. Kaip matyti iš paties pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo, A juosta užsibaigė ties stotelės pabaiga, taigi, jei pirmoje eismo juostoje buvo spūstis, nesuprantama, kaip, nepaisant spūsties, dideliu greičiu lekiantis automobilis sugebėjo ne tik įsiterpti tarp spūstyje stovinčių automobilių, bet ir toliau judėti dideliu greičiu. Nagrinėjamu atveju žymiai įtikinamesni atrodo liudytojo A. P. parodymai, kad K. V. automobilis stovėjo autobusų stotelėje vairuotojai laukiant galimybės įvažiuoti į pirmą eismo juostą ir vienam iš vairuotojų pirmoje juostoje sudarius tarpą ją įleisti, įsirikiavo į pirmą juostą, kur buvo kliudytas maždaug tuo pačiu metu į tą pačią juostą mėginančio persirikiuoti Mercedes Benz automobilio. Šie liudytojo, kurio parodymų objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, paaiškinimai atitinka pačios K. V. teiginius, kad ji autobusų stotelėje buvo sustojusi išleisti pavežamų studentų, po ko laukė galimybės įvažiuoti į pirmą juostą ir darė tai tik tuomet, kai jai buvo sudarytas tarpas. Tokiomis aplinkybėmis jos greitis tikrai negalėjo būti didelis, kaip teigia pareiškėjas ar jo nurodytas liudytojas. Iš byloje esančių nuotraukų bei schemų matyti, kad po kontakto automobiliai vienas nuo kito sustojo maždaug per automobilio ilgį (b. l. 22, 24, 34 ir kt.), kas taip pat nesudaro pagrindo preziumuoti, jog Nissan automobilis važiavo itin dideliu greičiu.
Antra, abu vairuotojai teigė, kad prieš pat jų vairuojamų automobilių kontaktą jų automobiliai jau pilnai buvo įvažiavę į pirmą eismo juostą ir judėjo joje išsitiesinę, todėl kitos transporto priemonės vairuotojui buvusi pareiga juos praleisti prieš rikiuojantis į tą pačią juostą. Atitinkamai šiuos parodymus palaikė abiejų vairuotojų nurodyti liudytojai. Iš automobilių padėčių po eismo įvykio negalima daryti išvados, kurio vairuotojo parodymai yra teisingi, kadangi jie po kontakto abu likę stovėti pirmoje juostoje, visiškai išsitiesinęs yra tik K. V. automobilis, tuo tarpu pareiškėjo automobilis pagal pareigūnų nubraižytą schemą nėra išsitiesinęs, kaip jis nurodo, o stovi keliolikos laipsniu kampu. Teismas pažymi, jog visus šiuos subjektyvius parodymus apie automobilių padėtį lygiagrečiai kelio ašinei linijai, buvusią prieš pat jų kontaktą pirmoje eismo juostoje, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto atliktos ekspertizės (kuri buvo atlikta byloje ROIK 07-19-9508639) išvados. 2020 m. liepos 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1027 (20) aprašomojoje dalyje, įvertinęs abiejų aktualių automobilių apgadinimų pobūdį, ekspertas konstatavo, jog prieš pat susidūrimą Mercedes Benz važiavo iš kairės į dešinę (b. l. 119), kas atitinka K. V. ir liudytojo parodymus, kad susidūrimas įvyko MB rikiavimosi iš antros į pirmąją juostą metu, o ne pastarajam jau judant šia juosta tiesiai. Taip pat nustatyta, kad susidūrimo metu tarp abiejų automobilių buvo smailas apie 11 laipsnių kampas. Iš tikėtinos abiejų automobilių padėties prieš pat susidūrimą matyti, kad nei viena jų nebuvo visiškai tiesi. Pagal automobilio Nissan Juke apgadinimų pobūdį konstatuota, kad ir pastarasis nevažiavo lygiagrečiai kelio ašinei linijai tuo metu, kai MB judėjo iš kairės į dešinę. Ekspertas pavaizdavo tikėtiną automobilių padėtį paties susidūrimo metu (6 pav.) vienas kito atžvilgiu, ir abu jie nėra išsilyginę lygiagrečiai kelio ašinei linijai. Tokiu būdu matyti, kad abiejų vairuotojų įsitikinimas, kad kontakto metu jie jau buvo visiškai išsilyginę pirmoje eismo juostoje ir turėjo absoliutaus pirmumo ja važiuoti teisę, yra subjektyvūs ir neatitinka tikrovės. Išvadoje tik nurodoma, kad pagal automobilių padėtis, užfiksuotas schemoje, galima daryti išvadą, kad jų kontaktas įvyko pirmoje eismo juostoje, kurioje po kontakto ir liko stovėti abu automobiliai, tačiau kurioje kelio vietoje ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko susidūrimas, nustatyti galimybės nėra. Minėtoje išvadoje buvo apibendrinta, kad nesant galimybės nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos bei nesant jokių automobilių judėjimą nusakančių pėdsakų (tokie neužfiksuoti eismo įvykio schemoje), negalima nustatyti, kokiomis tiksliai trajektorijomis ir eismo juostomis iki susidūrimo važiavo automobiliai, jų judėjimo greičių iki eismo įvykio kilimo. Dėl šios priežasties negalima nustatyti, kurio iš vairuotojų ir kokie veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 119-120).
Pareiškėjas buvo linkęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu sieti tokius K. V. veiksmus kaip neteisėtas važiavimas A/TAXI eismo juosta ir neteisėtas rikiavimasis per ištisinę liniją. Tačiau K. V. nurodoma aplinkybė, kad jos automobilio salone buvo 5 žmonės, kas jai suteikė teisę važiuoti A juosta, nebuvo bylos nagrinėjimo metu paneigti. Policijos pareigūnas T. K. patvirtino, kad tokias pačias aplinkybes apie važiavimą A juosta Nissan vairuotoja jam nurodė ir įvykio dieną. Taip pat byloje neužtenka patikimų duomenų teigti, kad K. V. išvažiuodama iš stotelės į pirmą eismo juostą, tai darė kirsdama ištisinę juostą. Kaip minėta, ekspertizės akte buvo konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos ir jų judėjimo trajektorijos. Taip pat pažymėta, jog tikėtina, kad po susidūrimo abu automobiliai dar judėjo, kas teismui leidžia manyti, kad nuotraukose užfiksuota jų sustojimo vieta negali būti tapatinama su susidūrimo vieta. Tiek teismas nagrinėdamas bylą atkreipė dėmesį, kad pareigūnų sudarytoje eismo įvykio schemoje nėra tiksliai nurodytos automobilių padėtys po eismo įvykio (iš K. V. pateiktų nuotraukų (b. l. 128-133) matyti, kad Nissan sustojęs už punktyrinės linijos, žyminčios išvažiavimo iš stotelės pabaigą, tuo tarpu schemoje pavaizduotas stovintis prie jos), ekspertas taip pat pažymėjo, kad schemoje abiejų automobilių padėtys metmenimis buvo fiksuojamos nuo skirtingų objektų, maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos plotis visai nenurodytas, todėl tikslių transporto priemonių padėčių po susidūrimo nustatyti neįmanoma. Pažymėtina, kad pareiškėjo įsitikinimą, jog automobilis Nissan į pirmą juostą išvažiavo kirsdamas ištisinę liniją, kategoriškai neigė K. V., nurodydama, kad į pirmą eismo juostą išvažiavo pačioje juostos pabaigoje, kur yra išvažiavimas, o šiuos jos parodymus patvirtina ir pareiškėjo kolega V. R., kuris nurodo, kad susidūrimas įvyko ties kakliuku, kur autobusų juosta susilieja su pirmojo transporto juosta, t. y. ties punktyrine linija. Galiausiai, teismo vertinimu, net jei būtų nustatyta, kad Nissan vairuotoja neteisėtai važiavo A juosta ar kad iš stotelės išsuko kirsdama ištisinę juostą, teismų praktikoje nagrinėjant eismo įvykių bylas yra vadovaujamasi nuostata, kad kaltininko atsakomybę dėl eismo įvykio lemia tik ta kaltininko veika, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
KET 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Būtent vieno iš automobilių vairuotojų KET 101 arba 104 punktų pažeidimas nagrinėjamu atveju lėmė eismo įvykį, o ne galimybė, kad buvo persirikiuota iš A juostos ar galimai per ištisinę liniją. Kadangi pagal byloje surinktų duomenų visumą nepavyko nustatyti, kurio automobilio vairuotojas pirmesnis įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir turėjo pirmumo teisę ja judėti bei būti praleistas, ar galimai abu bandė tą padaryti kartu, tuomet pirmumo teisę važiuoti turėjo K. V., kaip dešinėje esančios transporto priemonės vairuotoja, - nėra jokio pagrindo teigti, jog byloje yra duomenų, leidžiančių konstatuoti jos kaltę dėl KET 101 ar 104 punkto pažeidimo, priežastiniu ryšiu susijusiu su eismo įvykiu, ir kad administracinė teisena jos atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukta nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, V. P. skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
V. P. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 19105752505 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.