Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio (rašytinio proceso tvarka) išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinės teismas) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. S. nuteistas 2016 m. kovo 31 d. Norvegijos Karalystės Maldomo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme su automobilio ir telefono konfiskacija. 2016 m. birželio 8 d. Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė pakeista, nustatant I. S. 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

1.1. 2017 m. spalio 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį I. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

1.2. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis nuo 2021 m. sausio 13 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba, lygtinio paleidimo atveju taip pat turės galimybę įsidarbinti (yra pateikta tai patvirtinanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, jų metu pažeidimų nepadarė, sugrįžo laiku, lygtinio paleidimu atveju turės gyvenamąją vietą (grįš gyventi pas tėvus), palaiko ryšius su artimaisiais – tėvu, motina, broliu ir drauge. Pataisos namuose nebaustas, tris kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, diskriminacinių nuostatų neišsako, administracinių nusižengimų nėra padaręs. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis analizavo neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, I. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

7. Kaip matyti ši Socialinio tyrimo išvados duomenų, nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę (nuo 2015 m. balandžio 4 d.) jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai, priešingai nei tavo savo skunde pabrėžia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik I. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

8. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis kelis kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, nei paskirtos švelnesnės bausmės, nei realus laisvės atėmimas jam nebuvo efektyvios ir neskatino nuteistojo rinktis socialiai priimtino gyvenimo būdo. Pažymėtina, kad 2007 m. I. S. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau 2008 m. jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, nes teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė ir darė naujus teisės pažeidimus. 2011 m. nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, po ko nuteistasis išvyko dirbti į užsienį ir ten taip pat padarė naujas nusikalstamas veikas (Vokietijoje), tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą Norvegijoje, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, už kurį šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad I. S. nusikalstamos veikos tik sunkėja ir kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, neapsiriboja tik Lietuvos Respublikos teritorija, todėl darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos bei neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

9. Vertinant I. S. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas egocentriškumas, arogantiškas bendravimo stilius, paviršutiniška savo elgesio analizė, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, kas teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai gali daryti įtaką nuteistojo sugebėjimui laisvėje pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir atsiriboti nuo bendravimo su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Juolab, kad gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka aktualus I. S. pakartotinio elgesio riziką didinantis veiksnys. Be to, nuteistasis savo elgesio pasekmes linkęs minimalizuoti, pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui, tam tikrais atvejais yra linkęs pateisinti nusikalstamumo lygį, nors ir jaučia atsakomybę už savo poelgius, tačiau kaltės jausmas nėra gilus. Visus šiuos turimus koreguoti aspektus atspindi ir nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nors ir mažėja, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistasis skunde ir pabrėžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, vien tik todėl, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą balais, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius laiko akivaizdžiai nepagrįstais. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ne todėl, kad Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, tačiau įvertinęs visą jam pateiktą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir konstatavęs, kad daroma nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir pakankama, jog būtų galima pripažinti, kad I. S. būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

10. Abejonių tinkamu apelianto pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad nuteistasis neskiria reikiamo dėmesio problemai, susijusiai su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ir nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, tačiau laisvėje I. S. heroiną ir kokainą vartojo kiekvieną dieną. Pats nuteistasis nurodo, jog nėra tikras ar priklausomybė neatsinaujins išėjus iš struktūruotos aplinkos, kurioje jo galimybės svaigintis narkotinėmis medžiagomis apribotos. Ši aplinkybė, įvertinus ją nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kontekste, leidžia abejoti akivaizdžia nuteistojo elgesio korekcija. Juolab, kad kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis nors ir pripažįsta turintis priklausomybės problemą, tačiau dalyvauja tik vienkartinėse programose, tačiau nesiima spręsti šios problemos kompleksinėmis priemonėmis, kas leidžia teigti, kad nuteistasis I. S. neskiria pakankamai dėmesio problemai, kuri akivaizdžiai skatina jo nusikalstamumą.

11. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, darbas pataisos namuose neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo pokyčiai buvo įvertinti pataisos įstaigos administracijos nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. perkėlus nuteistąjį bausmės atlikimui į lengvąją grupę, o nuo 2021 m. sausio 13 d. – į Pusiaukelės namus, taip pat suteikiant teisę išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Be to, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, darbas pataisos namuose, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog I. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Sutiktina su nuteistuoju, kad galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginiai veiksniai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, be to, ankstesniais gyvenimo laikotarpiais I. S. taip pat gyveno tėvų namuose (bausmės vykdymo atidėjimo metu taip pat), į kuriuos ketina grįžti ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog I. S. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas padarė netinkamas išvadas dėl nuteistojo įsiskolinimų dengimo, nes neįvertino, kad nuteistasis dengia turimas skolas, o tai patvirtina jo pateikti dokumentai – darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad antstoliams nuo I. S. gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuota antstoliams pagal vykdomuosius raštus 445,74 eurai, taip pat Citadele banko mokėjimas, kuriame nurodyta, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė antstoliams už I. S. 206,12 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu minėti dokumentais neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis dengia turimus įsiskolinimus, tačiau ši aplinkybė nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec(2003) 22, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, o tai, kad prokuratūra neišreiškė prieštaravimo Komisijos nutarimui, teismo nesaisto ir šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, lygiateisiškumo, teisingumo humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos ir teisėtų lūkesčių principus, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. S. (I. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.