Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Juliaus Gelumbausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) teistas 2012 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – areštu 40 parų, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. žiauriai elgėsi su gyvūnu dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.30 val., būdamas neblaivus, iš B. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini) virve prisirišęs šunį ir jį nuvedęs už R. P. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , uždėjęs šuniui kilpą ant kaklo ir jį pakabinęs kaboti lauko tualete ant lentos, tai yra tokiu būdu jį pakardamas, žiauriai elgėsi su gyvūnu, kuris dėl patirtų sužalojimų žuvo.

Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienį atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį J. J.. Abu išgėrė dvi pūsles alaus „Tornado“. Prie parduotuvės sutiko kaimo gyventoją B. K., kuri jo paklausė, ar jis žino, gal kam reikia šunio. Jis pasakė, kad jam reikia šunio, todėl nuėjo pas B. K., kuri parodė šunį, buvusį užtvare. Jų viso buvo du, abu labai panašūs. Šuo buvo agresyvus. Jis įėjo į aptvarą, šunys jį puolė, bet nekando. Paėmė tą, kurį pirmą pagavo ir už kaklo pririšo virvę. Paprastai užrišo, apjuosė ir du mazgiukus surišo. Virvė buvo balta, apie 1,5-2 metrų ilgio, plona. Po to jis šunį nusivedė pas brolį į kiemą ir prie dviračio pririšęs paliko, nuėjo toliau gerti pas brolį J.. Po kiek laiko jis išėjo į kiemą nusišlapinti ir tada einant pro šalį, šuo griebė jam už kojos ir įkando prie kulno. Jis labai supyko, ir, apimtas staigaus pykčio, atrišo šunį nuo dviračio, perėjo per kelią į kitą pusę, kur yra daugiabučiai ir, užėjęs už pirmo ūkinio, kur yra medinis lauko tualetas, su šuniu įėjo į tualetą ir iš tos pačios virvės padarė ant kaklo kilpą. Tada jis šunį pakėlė laikydamas po pažastimi, o virvę apvyniojo apie aukščiau buvusią lentą ir paleido šunį kyboti. Po 15 minučių vėl grįžo į tą tualetą, šuo kabėjo be gyvybės ženklų, atvyniojo virvę nuo lentos ir numetė šunį į aukštas žoles, kad niekas nerastų. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dabar supranta, kad padarė negerai (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis V. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 21-28).

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 16-17 val., (duomenys neskelbtini) už savo ūkinio pastato, žolėje, prie daržo rado numestą kaimyno J. K. šuniuką, kuris buvo pakartas. Ji nuėjo pas J. K. ir pasakė, kad rado jo šunį. J. K. paaiškino, kad šunį atidavė V. J. (b.l. 11).

Liudytoja B. K. parodė, kad ji su vyru laikė du šuniukus, kuriuos laikė viename aptvare, šunys pjaudavosi tarpusavyje. Ji norėjo vieną iš šunų atiduoti kam nors. 2013 m. rugpjūčio 3 d., savaitgalį, apie pietus, jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , užėjo pažįstamas V. J.. Bekalbant ji paklausė V. J., gal kam nors reikia vieno iš šunų. V. J. pasakė, kad jis paims šunį, ir atiduos kažkokiai moteriai iš P. kaimo, o jei ji nenorės, tada pats laikys. Už šunį pinigų neprašė. Apsidžiaugė, kad paėmė šunį. Nieko blogo neįtarė. Jos vyras J. K. paėmė iš tvarto virvę apie 1 m. ilgio, baltos spalvos ir padavė V. J., išleido šunį iš aptvaro. V. J. nebuvo piktai nusiteikęs. Gražiai elgėsi su šuniu. V. J. išsivedė šunį už virvelės keliu (b.l. 12, 13).

Liudytojas V. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienį, būdamas namuose, per langą pamatė, kaip V. J. už virvutės po namo kiemą vedžiojasi šuniuką. Kieno tai šuniukas, jis nežino. Jis iš lėto vedžiojosi šuniuką, V. su juo elgėsi gražiai, nepastebėjo, kad jis būtų agresyviai prieš šuniuką nusiteikęs. Šuniuką vedžiojosi su balta virvute, apie 5 min. Kur jis toliau nuėjo, nepastebėjo. Apie pavakarį sužinojo, kad tas šuniukas buvo pakartas, numestas žolėje už jų ūkinio priestato (b.l. 14).

Iš 2013 m. rugpjūčio 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , kur už ūkinio pastato žolėje guli 2-3 kg. šuo, su ant kaklo užveržta balta virve (b.l. 4, 5).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vietoje rasta virvė ir perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialią saugyklą.

Iš Gyvūno lavono skrodimo akto matyti, kad šunelio mirtis įvyko dėl kvėpavimo takų užveržimo virve (b.l. 9).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. J. pakardamas šunį, su juo elgėsi žiauriai, dėl ko gyvūnas žuvo ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 310 str.

Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 49, 50).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. V. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). V. J. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, charakterizuojamas kaip nuolat girtaujantis (b.l. 44), šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis – areštas, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., V. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virvė, saugoma Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje, kvito serija BBB Nr. 043272, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str., ir paskirti jam areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. J. galutinę bausmę - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virvę, saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje, kvito serija BBB Nr. 043272, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.