Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Administracinė byla Nr. AS-146-575-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
AS-146-575-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–575/2009 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atstovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. atstovo D. Š. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo V. D. atstovas D. Š. 2009 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo VĮ Registrų centro atsisakymo ištirti Lietuvos piliečių skundus apie pavaldžių pareigūnų nusikalstamus veiksmus klastojant nekilnojamojo turto nuosavybės teises į daiktus, klastojant pastatų unikalius numerius, atsisakymo veikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir pareigybinių nuostatų ribose; patenkinti skundą ir įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybės atstovą VĮ Registrų centrą kuo skubiau imtis visų įstatymuose numatytų priemonių siekiant sustabdyti atvirai nusikalstamą Valstybės įmonės Registro centro Kauno filialo veiklą atstatant teisingumą.

II.

Pareiškėjo atstovo paduotas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. liepos 3 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui 3 patikslinto skundo egzempliorius, kuriame vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytomis sprendimų rūšimis būtų suformuluoti konkretūs reikalavimai VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų atžvilgiu, ir tinkamai nurodytos ginčo šalys.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009 m. liepos 7 d. gautas pareiškėjo V. D. patikslintas skundas, pasirašytas jo įgalioto atstovo, kuriame pareiškėjas prašo: įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą kuo skubiau imtis visų įstatymuose numatytų priemonių siekiant sustabdyti atvirai nusikalstamą Valstybės įmonės Registro centro Kauno filialo veiklą, atstatyti teisingumą ir įregistruoti teisėtai ir už pinigus aukcione įsigytus nekilnojamus daiktus; įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovo VĮ Registrų centras atsisakymo ištirti Lietuvos piliečių skundus apie pavaldžių pareigūnų nusikalstamus veiksmus klastojant nekilnojamojo turto nuosavybės teises į daiktus, klastojant pastatų unikalius numerius, atsisakymo veikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir pareigybinių nuostatų ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti V. D. 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. liepos 7 d. skundus, kaip nenagrinėtinus teismų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde reiškiami reikalavimai nepatenka į įstatymu nustatytas teismo kompetencijos ribas ir pagal savo pobūdį yra žinybingi teisėsaugos institucijoms.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo 2009 m. birželio 17 d. nutartyje jam išaiškinta teise suformuluoti reikalavimus VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų atžvilgiu. Todėl pareiškėjo 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. liepos 7 d. skundus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu).

III.

2009 m. liepos 30 d. (pagal pašto spaudą) pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad jis kreipėsi į teismą su skundu dėl centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo prieš tai pasinaudojęs visomis įstatyme numatytomis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybėmis. Mano, kad teismo nutartimi nurodytus skundo trūkumus jis ištaisė ir jo pateikti reikalavimai yra tinkami nagrinėti administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Privataus asmens kreipimosi į teismą forma yra skundas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 20 dalis). Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardinti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Vienas esminių skundo turinio privalomų elementų yra skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismas prašomas priimti. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kad teismas, išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, kuriuo būtų realiai apginta galimai pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) ir nekiltų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą, t. y. kad teismas galėtų įpareigoti atsakovą atitinkamu įstatyme numatytu būdu pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atlikti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ir pan.

Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų teismas negali iš karto išspręsti skundo priėmimo klausimo. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties (b. l. 20), teismas išaiškino pareiškėjo įgalioto atstovo pateikto skundo trūkumus ir kaip jie turėtų būti pašalinti, tačiau iš pareiškėjo vardu pateikto skundo (b. l. 6-7), kurį pasirašė jo įgaliotas asmuo, matyti, kad skundo trūkumas – suformuluoti konkrečius skundo reikalavimus VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų atžvilgiu, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nuostatas – per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalintas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2009 m. birželio 15 d. pateiktas teismui skundas pavadintas „Dėl centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo“ (b. l. 8-12), prie skundo pridėti V. D. 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. skundai centriniam registratoriui dėl teritorinio registratoriaus 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 16 d. sprendimų ir centrinio registratoriaus 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr.145, tačiau skunde nebuvo pateikti konkretūs reikalavimai nei dėl šių aktų, nei kitais klausimais, kuriuos gali nagrinėti administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pašalinti skundo trūkumus, nurodydamas, kad reikalavimas turi būti formuojamas atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų atžvilgiu (panaikinti skundžiamus aktus, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tiktus veiksmus ir pan.). 2009 m. liepos 7 d. pateiktame patikslintame skunde (b. l. 6-7) reikalavimai iš esmės nebuvo patikslinti. Teismo prašoma įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą kuo skubiau imtis visų įstatymuose numatytų priemonių siekiant sustabdyti atvirai nusikalstamą Valstybės įmonės Registro centro Kauno filialo veiklą, atstatyti teisingumą ir įregistruoti teisėtai ir už pinigus aukcione įsigytus nekilnojamus daiktus; įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovo VĮ Registrų centras atsisakymo ištirti Lietuvos piliečių skundus apie pavaldžių pareigūnų nusikalstamus veiksmus klastojant nekilnojamojo turto nuosavybės teises į daiktus, klastojant pastatų unikalius numerius, atsisakymo veikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir pareigybinių nuostatų ribose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. liepos 7 d. skundus, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtinus teismų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino 2009 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skundo reikalavimų formulavimas patikslintame skunde liko teisiškai neapibrėžtas pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas teismui taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Akcentuotina, kad toks teismo sprendimas neužkerta asmeniui kelio tinkamai suformulavus skundo reikalavimus kreiptis į teismą su nauju skundu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, atsisakė priimti skundą ir patikslintą skundą ne ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, o vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų). Skundžiama nutartimi atsisakyta priimti 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. liepos 7 d. pateiktus skundus, tačiau 2009 m. birželio 15 d. skundas pavadintas „Dėl centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo“ ir jame yra argumentų dėl šio akto bei teritorinio registratoriaus 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 16 d. sprendimų galimo nepagrįstumo, tačiau dėl šių aktų apskundimo nebuvo pašalinti skundo trūkumai ir nebuvo suformuluoti konkretūs reikalavimai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti 2009 m. birželio 15 d. pateiktą skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 17 d. nutartis vykdymui buvo išsiųsta tik įgaliojimą pateikusiam pareiškėjo atstovui, o pačiam pareiškėjui nebuvo išsiųsta. Toks reikalavimas įstatyme tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo) trūkumų šalinimo institutas yra svarbus realizuojant asmens subjektinę teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 10 straipsnis nustato teismui pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pagal ABTĮ 48 straipsnio nuostatas proceso dalyviai yra proceso šalys ir jų atstovai. Atsižvelgiant į skundo (prašymo) trūkumų šalinimo instituto paskirtį, visiškai išbaigtu asmens teisės pašalinti skundo (prašymo) trūkumus išaiškinimu (ABTĮ 10 straipsnio prasme) galima vertinti tą situaciją, kai teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo (prašymo) trūkumams pašalinti išsiunčiama ne tik pareiškėjo įgaliotam atstovui, o ir pačiam pareiškėjui. Iš 2009 m. birželio 15 d. pareiškėjo atstovo savo vardu pateikto skundo pavadinimo, kai kurių skundo argumentų nei skundo priedų (pareiškėjo skundų centriniam registratoriui dėl dviejų teritorinio registratoriaus sprendimų ir centrinio registratoriaus 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr.145) yra pagrindo manyti, jog siekiama iškelti administracinį ginčą, susijusį su šiais viešojo administravimo subjektų priimtais aktais, tačiau nesuformuluojami konkretūs reikalavimai (ginčo dalykas), kuriuos gali nagrinėti administracinis teismas pagal jam suteiktos kompetencijos ribas ir priimti sprendimą (ABTĮ 88 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pats pareiškėjas žinojo, jog jo interesais pateiktas teismui skundas neatitiko įstatymo reikalavimų ir teismas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi jam pasiūlė pašalinti skundo trūkumus per teismo nustatytą terminą.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo atstovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartis naikinama perduodant pareiškėjo V. D. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. atstovo atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškėjo V. D. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius