- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- 2-41/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.2-173-338/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Protegus“ (įmonės kodas 4784634) ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismas 2004 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB ,,Protegus“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 31). Ieškovas BUAB ,,Protegus“ 2005 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės administracijos vadovui D. V. dėl 154 603 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal 2004 m. balandžio 27 d. balansą, bendrovėje turėjo būti trumpalaikio turto už 154 603 Lt, tačiau atsakovas bankroto administratoriui šio turto neperdavė ir nenurodė, kur jis yra. Ieškovas teigė, jog atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad turtas būtų apsaugotas ar surastas, neužtikrino bendrovės interesų, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, neatliko visų jam priklausiusių atlikti veiksmų. Ieškovas taip pat prašė priimti teismo sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Teismas 2005 m. kovo 9 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo Nr.SD-1004 ir nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimui pateikti (b. l. 37). Taip pat apie šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešai 2005 m. gegužės 11 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ bei 2005 m. gegužės 10 d. vietos laikraštyje ,,Panevėžio balsas“ (b. l. 45). Per nustatytą terminą atsiliepimas nebuvo gautas, o 2005 m. gegužės 23 d. atsakovas teismui padavė prašymą dėl termino atsiliepimui pareikšti pratęsimo (b. l. 41). Šiame prašyme teigė, kad apie pareikštą ieškinį sužinojo tik 2005 m. gegužės 18 d. iš minėto procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Prašymą grindė nurodydamas, jog byla yra sudėtinga, jam reikalingas laikas įsigilinti į prie ieškinio pridėtus dokumentus, kurių didesnę dalį sudaro įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, bei nespės surinkti įrodymų, reikalingų pridėti prie atsiliepimo. Teismas rezoliucija terminą pratęsė iki 2005 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Šiuo sprendimu teismas ieškinį patenkino. Remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktu 2004 m. balandžio 27 d. balansu, teismas sprendė, jog atsakovas neįvykdė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų, vadovautis bendrovės įstatais, elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir dėl tokios jo veiklos bendrovė patyrė nuostolius. Dėl šio, teismo nuomone, atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą (CK 6.246 str. 1 d.).
Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 17 d. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad jis terminą atsilipimui pateikti praleido ne dėl savo kaltės, o dėl teismo nesugebėjimo bendradarbiauti ir kooperuotis su proceso šalimi, tai yra nors atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui pareikšti, tačiau negavo jokio atsakymo ar atsiliepimo į šį prašymą (CPK 7, 8 str.). Taip pat nurodė, jog teismas neatliko pateiktų byloje įrodymų formalaus vertinimo, neteisingai taikė CK normas, netaikė Darbo kodekso normų, kurias turtėjo taikyti, nes atsakomybė atsakovui galėjo atsirasti tik pagal darbo teisinius santykius.
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi minėto atsakovo prašymo netenkino. Nurodė, kad aplinkybės, jog nebuvo išspręstas atsakovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, negali būti pagrindas sprendimui panaikinti, nes atsakovui visi procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2005 m. gegužės 10 d., be to, atsakovas pats 2005 m. gegužės 19 d. atvyko į teismą ir jam buvo įteikti visi dokumentai (b. l. 40). Teismo nuomone, sprendimo išvados yra motyvuotos, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog teismas neatliko byloje esančių įrodymų vertinimo. Taip pat teismas nurodė, kad pagal CPK 287 straipsnio antrosios dalies 4 punktą, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, tačiau atsakovas kokių nors aplinkybių ar įrodymų joms pagrįsti nenurodė.
Atskiruoju skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės, pareiškimą tenkinti, peržiūrėti ir panaikinti teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą už akių, o civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismo nutartis nepagrįsta, nes terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl teismo nesugebėjimo bendradarbiauti ir kooperuotis su proceso šalimi (CPK 7, 8 str.): apeliantas kreipėsi į teismą dėl termino pateikti atsiliepimą pratęsimo, tačiau negavo jokio atsakymo. Teismas neatliko pateiktų byloje įrodymų vertinimo (CPK 285 str. 2 d.): netyrė balanse nurodytų duomenų tikrumo ir pagrįstumo, nevertino aplinkybės, kad balansą sudarė pats administratorius, neapklausė liudytojų. Teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimas yra susijęs su darbo veikla, apeliantas nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, galėjo priteisti žalos atlyginimą ne didesnį nei trys vidutiniai mėnesiniai atsakovo darbo užmokesčiai. Be to, DK 255 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko ribota materialinė atsakomybė negali būti taikoma, nėra, o įstatyme numatytos pareigos neįvykdymas nekonstatuotas.
Atsiliepime ieškovas prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepažeidė kooperacijos principo, nes apeliantui procesiniai dokumentais buvo įteikti tinkamai ir laiku. Be to, apeliantas teismui nepateikė įtikinamų argumentų, o byla nėra tokia sudėtinga, kad teismas pasinaudotų įstatyme numatytu išimtiniu atveju ir pratęstų nustatytą terminą atsiliepimui pareikšti (CPK 142 str.). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktų įrodymų turinys yra patikimas. Tuo tarpu apeliantas, būdamas ieškovo administracijos vadovu, nevedė finansinės atskaitomybės, turto ir dokumentų ieškovui neperdavinėjo, todėl elgėsi nesąžiningai. Be to, bendrovės dokumentai administratoriui buvo perduoti tik tarpininkaujant Panevėžio miesto VPK pareigūnams, kurie dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties nevykdymo ir turto bei dokumentų neperdavimo atsakovo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atmestinas apelianto teiginys, kad apeliantas gali atlyginti tik ribotą žalą, nes bendrovės santykiai kildinami iš pavedimo sutarties. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio aštuntoji dalis numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši norma patvirtina administracijos vadovo atsakingumą prieš bendrovę, jei jis savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaro įmonei materialinę žalą. Administracijos vadovo civilinė atsakomybė atsiranda ir tada, jei jis elgiasi aplaidžiai, nerūpestingai ir dėl jo neatsargios veiklos įmonė patiria nuostolių. Dėl šių aplinkybių, apeliantas privalo atsakyti pagal civilinius, o ne pagal darbo santykius reglamentuojančius įstatymus.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme procesą ir dėl to galėjo būti priimta nepagrįsta nutartis, pažeidžianti atsakovo D. V. teises bei teisėtus interesus.
Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principai reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas tik teismui atidžiai išklausius abi ginčo šalis, kad abiem ginčo šalims būtų suteiktos lygios galimybės ginti pažeistas teisės ar teisėtus interesus. Šių principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reguliuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas.
Taigi norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Su šia pareiga bei šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu ir yra susijęs sprendimo už akių institutas. Tai yra tam tikra procesinio pobūdžio sankcija šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Tačiau kartu toks sprendimas gali lemti minėtų tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo, teisės į teisminę gynybą, teisės būti išklausytam principų pažeidimą ir gali reikšti žmogaus teisių pažeidimą. Dėl šio sprendimo už akių priėmimo procedūra yra griežtai ir detaliai reglamentuojama CPK, o teismas privalo kruopščiai laikytis nustatytų tokio sprendimo priėmimo sąlygų.
Kaip žinoma, sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sąlygos: turi būti konstatuotas šalies piktybiškas nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai apie tai pranešta, iš nedalyvaujančios šalies nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, arba šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų. Taip pat yra būtinas atvykusios ar dalyvaujančios šalies prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.). Sutinkamai su CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, kai šalis procesinio dokumento nepateikė ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir kai jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2005 m. liepos 15 d. priėmęs tokį sprendimą, konstatavo, jog yra minėtos sąlygos, nes ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, o atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2005 m. rugpjūčio 17 d. padavė teismui pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad jis piktavališkai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teigė, kad atsiliepimo nepadavė dėl svarbių priežasčių, o teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei civilinio proceso normas, neatliko pateiktų byloje įrodymų formalaus vertinimo, tai yra tvirtino, kad sprendimas yra nepagrįstas. Skundžiama 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas minėto atsakovo prašymo netenkino konstatavęs, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą, jam buvo įteikti visi dokumentai, todėl negalima spręsti, kad atsiliepimas nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog sprendimo išvados yra motyvuotos, o apelianto prašyme dėl šio sprendimo peržiūrėjimo nėra nurodyta aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei civilinio proceso normas, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl šios priežasties gali būti neteisingai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo.
Kaip minėta, viena iš būtinų sprendimo už akių priėmimo sąlygų yra šalies piktavališkas nesirūpinimas proceso eiga, kai procesiniai dokumentai nepateikiami be pateisinamų priežasčių. Kaip buvo minėta, teismas apelianto prašymą atmetė nustatęs, jog nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantas nepateikė atsiliepimo: apie ieškinį jam buvo pranešta bei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2005 m. gegužės 10 d., 2005 m. gegužės 19 d. visi dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie teismo argumentai yra neteisingi, nes bylos medžiaga neduoda pagrindo konstatuoti paminėtame CPK 285 straipsnyje nurodytas aplinkybes (CPK 185 str.).
Pagal bylos medžiagą teismas 2005 m. kovo 9 d. išsiuntė atsakovui 2005 m. kovo 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pranešimą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per nustatytą terminą, o 2005 m. gegužės 10 bei 11 dienomis, tai yra praėjus dviems mėnesiams, apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai, kartu nurodant, kad atsiliepimas į ieškinį teismui privalo būti pateiktas per 14 d. nuo šio paskelbimo. Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 130 straipsniu procesinių dokumentų įteikimas tokiu būdu yra leidžiamas, kai nežinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta. Tačiau iš procesinių dokumentų matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta buvo žinoma ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2005 m. kovo 9 d. išsiųsti dokumentai būtų grįžę neįteikti arba būtų atsisakyta juos priimti.
Jau minėta, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas, tačiau apeliantas 2005 m. gegužės 23 d. teismui paduotame prašyme dėl termino atsiliepimui pareikšti pratęsimo nurodė, kad apie pareikštą ieškinį sužinojo tik iš minėto procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Apeliantas nurodė, kad byla yra sudėtinga, didesnė dalis ieškinio priedų yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl atsiliepimo argumentams paruošti reikia laiko. Teismas patenkino šį prašymą ir rezoliucija pratęsė terminą atsiliepimui pareikšti iki 2005 m. birželio 20 d. Tačiau, visų pirma, sutinkamai su CPK 77, 78 straipsniu, pratęstas gali būti tik nepasibaigęs procesinis terminas, o pasibaigęs terminas gali būti atnaujintas motyvuota teismo nutartimi. Antra, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas buvo informuotas apie tokį teismo sprendimą. Be to, jau pats šio prašymo turinys rodo, kad apeliantas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir neduoda pagrindo išvadai, jog jis ignoruoja teismo procesą bei vengia jame dalyvauti.
Dėl minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nagrinėjant šią bylą buvo įvykdyti CPK 285 straipsnio reikalavimai, tai yra tinkamai užtikrintos apelianto procesinės teisės, o atsiliepimo nepateikimą traktuoti kaip piktavališką proceso ignoravimą.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismas apelianto prašymą atsisakė patenkinti dar ir dėl to, kad apeliantas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Teisėjų kolegija laiko, kad nepagrįsta ir ši teismo išvada.
Kaip minėta, apeliantas sprendimo už akių nepagrįstumą įrodinėjo teigdamas, jog teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neatliko ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo: netyrė paties administratorius sudarytame balanse nurodytų duomenų tikrumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu net formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą ir savo reikalavimus grindė CK 6.245, 6.246, 6.249 ir 6.251 straipsniais, todėl teismas, spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, turėjo nustatyti ar ieškovo pateikti įrodymai patvirtina esant visus požymius, būtinus ieškiniui patenkinti: neteisėtus apelianto veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei apelianto kaltę.
Iš sprendimo už akių matyti, jog teismas, formaliai įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog atsakovas kaip ieškovo administracijos vadovas neišsaugojo ir bankroto administratoriui neperdavė 154 603 Lt vertės bendrovės 2004 m. balandžio 27 d. balanse nurodyto trumpalaikio turto, tuo padarė žalą, kurią pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį privalo atlyginti. Taigi spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas rėmėsi vien paminėto bendrovės balanso duomenimis. Tačiau turint omenyje tai, kad atsakovas jau savo prašyme procesinio termino klausimu pareiškė nesutinkąs su pareikštu ieškiniu, o taip pat į tai, kad minimas įmonės buhalterinės apskaitos balansas, kuris yra išvestinis dokumentas, liudijantis tik buhalterinę turto vertę, gali būti nepakankamas įrodymas nustatant trumpalaikio, nesančio natūroje turto realią vertę. Šios vertės gali būti tapatinamos tik tuo atveju, kai dėl to nėra ginčo. Taigi įmonės balansas yra svarbus apibendrinantis dokumentas, atspindintis įmonės turtinę padėtį tam tikru laikotarpiu, tačiau sprendžiant civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo klausimus, tai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti bendrovei padarytos žalos dydį (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nors apelianto argumentai dėl darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo gali būti pripažinti nepagrįstais, tačiau tai neduoda pagrindo atmesti apelianto prašymą ir netenkinti jo skundo, nes iš anksčiau nurodytų aplinkybių bei visos bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai daug abejonių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo. Kaip minėta, civilinio proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.) turi būti įgyvendinamas nepažeidžiant dalyvaujančių asmenų civilinio proceso teisių.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto D. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ją panaikina, patenkina apelianto pareiškimą, panaikina minimą teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą už akių, atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės ir šią bylą perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 288 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 288 straipsnio trečiosios dalies antruoju punktu bei ketvirtąja dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Protegus“ ieškinį atsakovui D. V. nagrinėjimą iš esmės ir perduoti ją nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.