- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- 2-21-327/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00118-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Atsakovas
- Lazdijų rajono apylinkės teismo
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Radvilavičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. V., atsakovo atstovui advokatui Antanui Skomantui, trečiajam asmeniui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo pagal J. V. ieškinį R. V., su trečiuoju asmeniu M. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu prašoma padidinti atsakovui Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 (duomenys neskelbtini) d. sprendimu nustatytą išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, nustatant, kad atsakovas kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui privalo mokėti po 500 litų periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė paaiškino, kad nuo to laiko, kai atsakovui buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams jos ir atsakovo vaikams po 200 Lt kas mėnesį, pasikeitė jos turtinė padėtis ir vaikų poreikiai. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo virš 300 Lt. Kadangi vaikai paaugo, žymiai padidėjo jų poreikiai maistui, aprangai, mokslui ir poilsiui. Kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidos kas mėnesį sudaro apie 1000 Lt. Be to ieškovė abiejų sūnų fizinio ir kitų gebėjimų ugdymui išleidžia daug papildomų lėšų. Pasikeitus šalies ekonominei situacijai padidėjo išlaidos buto šildymui, karštam vandeniui, elektrai. Atsakovas teikia tik po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, daugiau prie vaikų išlaikymo neprisideda. Todėl išlaikymo išmokų dydis turi būti padidintas. Prašo priteisti padidintą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui datos.
Atsiliepimas
Atsakovas yra pateikęs teismui prašymą (b. l. 34), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams pastoviai teikia. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sporto priemonėms ir kt. yra nepagrįstai didelės. Be to ieškovė nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas. Atsakovas nuolatinio darbo neturi, yra socialiai remtinas. Šiuo metu yra išvykęs į užsienį ieškoti darbo. Nuo to laiko, kai teismo sprendimu buvo nustatytas išlaikymas, jo turtinė padėtis taip pat pablogėjo.
Tretysis asmuo ieškinį palaiko. Patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes.
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 65-66), kad atsakovas pragyvenimui užsidirba atsitiktiniais darbais – remontuodamas automobilius. Atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – po 200 Lt per mėnesį negali užtikrinti vaikų teisės į papildomą ugdymą, poilsį ir laisvalaikį. Didžiąją dalį lėšų vaikų išlaikymui, mokslui, ugdymui ir kt. skiria ieškovė, todėl nepilnamečiams nustatytą išlaikymą iš atsakovo reikalinga padidinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. (duomenys neskelbtini)d. sprendimo (b. l. 5) matyti, kad nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką pagal jų bendrą pareiškimą buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jų pilnametystės. Sprendime nėra nurodyta dokumentų, kurie patvirtintų apie ieškovės ir atsakovo pajamas šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į pareiškėjų valią.
Iš seniūnijos pažymos (b. l. 7) matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pažymų (b. l. 11, 12, 13, 14, 15) matyti, kad ieškovės ir atsakovo vaikai mokosi šioje mokykloje, M. V. lanko krepšinio būrelį, N. V. lanko technologijų būrelį, abu lanko jėgos trikovės treniruotes.
Iš ieškovės darbovietės pažymų (b. l. 9, 10) matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2009 m. sausio – liepos mėn. buvo 3051,27 Lt, rugpjūčio – gruodžio mėn. – 2714,33 Lt per mėnesį.
Iš Sodros pažymos (b. l. 83) matyti, kad ieškovės darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. buvo vidutiniškai 2752,23 Lt per mėnesį.
Iš Registrų centro pažymos (b. l. 31) matyti, kad ieškovės vardu nuosavybės teise registruoti žemės sklypai, butai, statiniai.
Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymų (b. l. 32, 81) matyti, kad ieškovės vardu registruota viena kelių transporto priemonė.
Iš Darbo biržos pažymų (b. l. 44, 45) matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini)d. registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, išmokų negavo. Iš Sodros pažymos (b. l. 80) matyti, kad 2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. liepos 31 d. atsakovas nedirbo.
Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymų (b. l. 17, 46, 79) matyti, kad atsakovo vardu 2010 m. liepos 2 d. buvo registruota viena kelių transporto priemonė.
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pažymos (b. l. 76) matyti, kad atsakovui už 2007 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus buvo išmokėta 784,74 Lt tiesioginių išmokų, už 2008 m. – 1353,59 Lt, už 2009 m. – 1442,16 Lt.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Išlaikymo dydis turi užtikrinti vaikų teises į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą. Ieškovė prašo kasmėnesines išlaikymo išmokas padidinti iki 500 litų. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (Civilinio kodekso 3.201 str.).
Apie tai, kad per laikotarpį nuo teismo 2005 m. (duomenys neskelbtini)d. sprendimo atsakovo pajamos būtų padidėjusios, ir kad šiuo metu jo turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi – pagerėjusi, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina. Ieškovė nepateikė ir jokių patikimų įrodymų, kad vaikų išlaikymui išleidžia iš esmės didesnes pinigų sumas, negu sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo momentu. Ieškovės pateikti dokumentai apie jos gautas pajamas patvirtina nedidelį jos darbo užmokesčio sumažėjimą. Per penkis metus laiko nuo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo iki ieškinio padavimo ir iki šios dienos – tam tikrą, tikėtina laikiną pajamų sumažėjimą, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti esminiu ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, sudarančiu pagrindą padidinti išlaikymo išmokų dydį. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pasikeitė vaikų sveikatos būklė, kad atsirado papildomų išlaidų dėl jų sveikatos priežiūros.
Tačiau iš šalių paaiškinimų teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi tam tikras pajamas iš savo verslo – automobilių remonto, iš darbo užsienyje. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi realias galimybes dirbti ir gauti tokias pajamas, kurios leistų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negu yra nustatytas minėtu teismo sprendimu. Spręsdamas apie būtinumą padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokas teismas atsižvelgia ir į tam tikrus byloje nustatytus faktus. Iš Registrų centro pažymų (b. l. 18, 19-30) matyti, kad atsakovo vardu nuo 2006 m. liepos 4 d., tai yra po nurodyto teismo sprendimo, nuosavybės teise buvo registruota 1/2 dalis keturių žemės sklypų, statinių, kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 57872 Lt, tai yra atsakovo vardu buvo registruota nekilnojamojo turto už pusę nurodytos sumos – 28936 Lt, kuris atiteko atsakovui paveldėjimo keliu. Šį turtą atsakovas 2010 m. kovo 29 d., tai yra po šios bylos procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 33), neatlygintinai perleido – padovanojo savo seseriai (b. l. 49-52, 53-56). Atsiliepime į ieškinį (b. l. 42-43) šį sandorį atsakovas argumentavo tuo, kad neturėjo lėšų paveldėtam turtui išlaikyti ir prižiūrėti. Šį argumentą iš dalies paneigia pažyma apie jo gautas išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Įvertindamas ir šiuos atsakovo argumentus teismas vis dėlto sprendžia, kad atsakovas dėl pakankamai reikšmingai pagerėjusios savo turtinės padėties turėjo realią galimybę teikti savo vaikams didesnį išlaikymą. Paveldėtą turtą atsakovas perleido neatlygintinai, po šios bylos iškėlimo, todėl šią aplinkybę teismas vertina kaip siekimą nuslėpti savo turtinės padėties pasikeitimą ieškovės nenaudai.
Iš ieškovės paaiškinimų apie vaikams perkamas geresnes buities, higienos ir kitas priemones bei kitokias išlaidas jų išlaikymui – keliones, ekskursijas, pagerintą poilsį ir pramogas, padidintą rūpinimąsi jų ugdymu, įvairiapusiu lavinimu – brangių leidinių, prietaisų ir įrankių pirkimą, teismas sprendžia, kad dalis šių išlaidų nėra neišvengiamai svarbios, jas skirdama vaikams ieškovė savo valia apriboja save, galbūt apriboja savo poreikius. Tų išlaidų dydžio teismas neima už pagrindą nustatyti atsakovui pareigą teikti tokio paties dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau į jas atsižvelgia.
Be to teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2005 m. šalių susitarimu nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokų dydis buvo nustatytas santykinai nedidelis net ir to laikmečio sąlygomis. Akivaizdu, kad jis neatitinka šio laikotarpio pragyvenimo lygio, vaikų poreikių, kurie su amžiumi padidėjo.
Įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus dokumentus apie šalių gaunamas pajamas ir kitas aplinkybes teismas sprendžia, kad nuodytu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis tiek atsižvelgiant į dabartinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, tiek į minimaliai būtinus tokio amžiaus vaikų poreikius ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra priimtinas ir pakankamas, todėl pripažįsta, kad ieškovės prašymas padidinti priteistą išlaikymą yra dalinai pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 177 str., 178 str.) ir ieškinys tenkintinas iš dalies.
Aplinkybės, kad ieškovės darbo užmokestis nuo tos datos šiek tiek sumažėjo, o mokesčiai už įvairias komunalines paslaugas padidėjo, nustatydamas naują išlaikymo išmokų dydį, teismas nevertina, nes ekonominės padėties pasikeitimas valstybėje turėjo įtakos abiejų šalių turtinei padėčiai maždaug vienodai ir galimybės teikti reikiamą ar pageidaujamą išlaikymą vaikams sumažėjo abiem tėvams.
Pagrindiniu kriterijumi vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti pripažindamas šalių vaikų interesus ir poreikius, ir atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas išlaikymo išmokų dydis – po 500 litų per mėnesį, tai yra 2,5 karto didesnis už anksčiau nustatytą, yra neproporcingai didelis vertinant atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Suprantama, kad sunku tiksliai apskaičiuoti išlaikymo dydį, būtiną patenkinti gyvybiškai svarbius vaikų poreikius, todėl prašomą priteisti išlaikymo išmokų padidinimo dydį teismas mažina iki, jo nuomone, priimtino ir proporcingo atsakovo turtinei būklei, ir reikalingo minimaliai tenkinti nepilnamečių vaikų išlaikymo reikmėms – pusiau. Teismas sprendžia, kad šis dydis nepažeis Civilinio kodekso 3.192 str. įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties principo.
Padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (Civilinio kodekso 3.200 str.). Išlaikymo suma kasmet indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 str.). Išlaikymui priteisiamos lėšos pavestinos tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių motinai (Civilinio kodekso 3.190 str., 3.203 str.).
Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu atsakovui (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ir jis visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 59, 86, 103), išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Todėl visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 700 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už teisines konsultacijas ir ieškinio parengimą. Kadangi ieškinys tenkinamas 50 proc., bylinėjimo išlaidos ieškovei iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.) – 350 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. (duomenys neskelbtini)d. sprendimu iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų iki jų pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2010 m. (duomenys neskelbtini)d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei J. V. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.