Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-303-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-478-303-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Jūratė Damanskiene, Stasys Lemežis
Nukentėjusysis
J. A.
Nuteistasis
M. Š.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Roma Rimkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-478/11Teisminio proceso Nr. 1-30-3-00013-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam J. A.,gynėjui adv. Romualdui Drakšui,nuteistajam M. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir per keturis mėnesius neatlygintinai atidirbti 100 valandų sveikatos prežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iš M. Š. priteista 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) J. A. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.30 val., Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu smogė kelyje sustojusiam ir iš automobilio išlipusiam bei paprašiusiam jį pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies J. A. į galvą, o šiam nugriuvus, dar keletą kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. M. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, kad apylinkės teismas, remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais, nepaisant jų painumo, ir iš dalies juos patvirtinančiais liudytojos D. M. parodymais, nors buvo akivaizdu, jog ši liudytoja yra artima nukentėjusiojo draugė ir meluoja, tuo tarpu, atmesdamas keturių liudytojų parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs, bei pateis nuteistojo žodžius, pažeidė Baudžiamojo kodekso normas, kadangi asmuo gali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu tik tada, kai nustatytos visos nusikaltimo sudėties aplinkybės, leidžiančios be jokių abejonių konstatuoti, kad būtent teisiamas asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nurodo, kad nukentėjusysis, išskyrus tai, kad nuteistasis jį sumušė, dėl nieko nebuvo tikras ar neprisiminė, net apytiksliai nežinojo, kaip buvo apsirengęs jį mušęs asmuo, neįsidėmėjo ir šalia jo buvusios merginos. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad įvykio vietoje buvo labai tamsu, aplinkui nebuvo žibintų ir įvykis buvo už nukentėjusiojo automobilio galinės dalies, t.y. ten, kur nešvietė šviesos, kad nukentėjusysis nematė, ar aplinkui buvo medžių ir krūmų, kad liudytoją D. M. jis išleido už 400-500 metrų nuo įvykio vietos, o visame (duomenys neskelbtini) kaime jis be liudytojos pažįsta tik jos kaimyną M. Š., kai tuo tarpu kiti liudytojai bei pati D. M. parodė, kad gretimame kaime gyvena nuteistojo bendraamžis M., kuris labai panašus sudėjimu ir kuris labai dažnai lankosi (duomenys neskelbtini) kaime, nuteistojo žiniomis, turi (duomenys neskelbtini) draugę ir užsiima kovinėmis sporto šakomis.

Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis, dirbdamas policininku, jo niekuomet nestabdė ir nebaudė, todėl užpuoliko žodžių „tu manęs daugiau neforminsi" sakyti negalėjo, kita vertus, būdamas gerokai smulkesnis ir mažesnis už nukentėjusįjį, niekada nesportavęs, fiziškai negalėtų vienu smūgiu partrenkti tokio vyro kaip nukentėjusysis. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis siekia vien tik finansinės naudos, ką patvirtina pastarojo dar iki teisiamojo posėdžio pasakyti žodžiai, kad jam reikia tik pinigų.

Mano, kad nukentėjusiojo parodymai neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, nes liudytoja D. M. niekaip negalėjo girdėti nuteistojo ir R. V. balsų, kadangi atstumas nuo liudytojos buvimo vietos iki nukentėjusiojo nurodytos įvykio vietos buvo 400-500 metrų, tuo tarpu tarp šių dviejų taškų auga krūmynai, slopinantys garsą, be to, yra kelios sodybos, kuriose laikomi dažnai lojantys šunys, o R. V. tariamo įvykio metu buvo nuteistojo bute. Pažymi, kad teismas atsisakė patenkinti gynėjo prašymą atlikti ekspertizę įvykio vietoje, siekiant įsitikinti, jog D. M. fiziškai negalėjo girdėti jokių balsų.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas sąlygojo nusikalstamus veiksmus, kadangi šio fakto nenurodė nei nukentėjusysis, priešingai, tvirtinęs, kad užpuolikas buvo blaivus, nei liudytoja D. M., o liudytojų Š., V. Š. ir V. S. parodymais, kurie minėjo, jog nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas nesivadovavo.

Skunde nurodoma, kad civilinio ieškinio nuorašo nuteistasis nėra gavęs, su juo nebuvo susipažinęs ir negalėjo dėl jo pasisakyti teisiamojo posėdžio metu. Susipažinęs su civiliniu ieškiniu mano, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais, o pats civilinio ieškinio klausimas buvo nagrinėjamas teisėjai užduodant nukentėjusiajam menamus klausimus, į kuriuos atsakinėdamas nukentėjusysis, iš esmės, paneigė patyręs neturtinės žalos.

Teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis J. A. prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendis keistinas ( LR BPK 328 str. 4 p. ).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. Š. kaltės, nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam J. A. sveikatą. Šios išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo surinkti papildomi įrodymai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis J. A., nagrinėjamo įvykio metu buvo sumuštas ir jam, sprendžiant iš specialisto išvados, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 4-5 ). Pastarojo teigimu, 2010-08-15, apie 22.30 val., jį sumušė M. Š. Ir nors nuteistasis tai neigia, tačiau byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusysis J. A. pastarąjį apkalba ar dėl jo asmenybės, sąžiningai klysta.

Iš surinktų byloje duomenų, ir visų pirma nukentėjusiojo J. A. parodymų, matyti, kad šis, patyręs smurtą, iš karto įvardino ir jo atžvilgiu smurtavusį asmenį. J. A. teigimu tai buvo jam iš matymo pažįstamas vaikinas vardu M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, jo draugės D. M. kaimynystėje. Pastarojo nurodytos aplinkybės buvo pakankamos, nustatyti M. Š. asmenybei. Netikėti nukentėjusiojo J. A. parodymais apie jo atžvilgiu smurtavusį asmenį – M. Š., ką, beje, pastarasis patvirtino ir akistatos su nuteistuoju metu, nėra jokio pagrindo, juolab, kad šias aplinkybes, vienu ar kitu aspektu, pagrindžia ir kiti bylos duomenys: liudytojos D. M. parodymai, iš kurių matyti, kad ji, pamačiusi, jog J. A. automobilis sustojo, išgirdo ir M. Š., su kuriuo nuo vaikystės gyvena kaimynystėje, balsą. O kai J. A. vairuojamas automobilis apsisukęs privažiavo prie jos, matė, kad šis yra sumuštas. Paklaustas, kas atsitiko, pastarasis pasakė, kad jį ką tik primušė M. Abejoti šios liudytojos parodymais, kuriuos pastaroji patikrino vietoje bei eksperimento metu ( nustatyta, kad iš trijų atliktų bandymų D. M. atpažino M. Š. balsą du kartus) nėra pagrindo, pažymint ir tai, kad liudytojos D. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės, sutapo ir su nukentėjusiojo J. A. parodymais vietoje. Įvykio vietoje atkurta situacija, D. M. leido patikslinti savo parodymus, užfiksuotus nagrinėjant bylą teisme, atkreipiant dėmesį į tai, kad analogiškas parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, pastaroji jau buvo nurodžiusi ikiteisminiame tyrime Nr. 74-2-00012-10 (ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00012-10 medžiaga, b. l. 19-20 ). Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu, nustatyta ir tai, kad J. A. automobilio šviesos, pakankamai gerai švietė ir pastarajam leido matyti jį sumušusį asmenį – M. Š., juolab kad šis buvo pažįstamas iš matymo ( b. l. 138-143, 144-146, 147-152 ).

Tai, kad nukentėjusysis J. A. detaliai neįsiminė visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, t y. tokių, kaip kad buvo apsirengęs jį sumušęs asmuo ar, kad nesugebėjo įsidėmėjo šalia jo buvusios merginos, J. A. parodymų patikimumo dėl jį sumušusio asmens – M. Š., priešingai nei mano apeliantas, nemenkina. Reikia pastebėti, kad pats įvykis J. A. buvo netikėtas, truko labai trumpą laiką bei be jokių abejonių, sukėlė jam tam tikrą emocinį sukrėtimą.

Nustatytos aplinkybės bei nuteistojo M. Š. parodymų analizė, atkreipiant dėmesį į jų nenuoseklumą, keliant vis naujas versijas, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido M. Š. parodymus, vertinti kritiškai, kaip gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės, o liudytojų V. Š., V. Š. ir V. S. parodymus, kaip siekimą padėti jam išvengti šios atsakomybės, ir atmesti. Šios teismo išvados negali paneigti ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojos R. V. parodymai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, prieštaravo netgi paties M. Š. nurodytoms aplinkybėms, jo pirminės apklausos metu (ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00012-10 medžiaga, b. l. 22-23, 93-94 ). Apelianto iškelta prielaida dėl liudytojo M. P., su kuriuo jis pagal bylos duomenis, 2010-08-16, t. y. sekančią dieną po įvykio išvyko kartu į Angliją dirbti ir po mėnesio vėl kartu grįžo, rodo, kad šio gynybos pozicija yra paremta bet kuriomis priemonėmis, kad tik išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apelianto skundo argumentas, tai, kad nukentėjusysis dirbdamas policijos pareigūnu, nebuvo jam surašęs jokio administracinio teisės pažeidimo protokolo, todėl žodžių „manęs daugiau neforminsi“, kaip jį sumušęs asmuo, sakyti negalėjo, nėra pakankamas paneigti jo kaltę. Viena vertus, J. A. iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2007-12-12, t. y. beveik prieš tris metus iki nagrinėjamo įvykio, todėl, kas kaltininkui nebuvo žinoma, jis ir objektyviai nebūtų galėjęs atlikti policijos pareigūno pareigų. Kita vertus, sprendžiant iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą, M. Š. išties ne kartą buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, t. y. ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir du kartus už nedidelį chuliganizmą, paskutinį kartą 2010-06-03 ( b. l. 35-38, 82 ). Todėl, kaip kad pats pripažino, pažinodamas J. A. tik išmatymo, bei žinodamas tai, kad pastarasis yra ar tai buvęs policijos pareigūnas, nagrinėjamo įvykio metu pamatęs jį bei išgirdęs iš J. A. drausminančią pastabą, dėl suprantamų neigiamų nuostatų visų pareigūnų atžvilgiu, jo atžvilgiu panaudojo smurto veiksmus.

Tačiau apelianto skundo argumentas, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad inkriminuojamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, yra pagrįstas.

Reikia pažymėti, kad baudžiamųjų bylų procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BPK 407 straipsnyje, pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui. Todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes: 1) juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; 2) pradedamas privataus kaltinimo procesas; 3) nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde.

Gi kaip matyti iš teismui pateikto nukentėjusiojo J. A. skundo turinio bei teisėjos nutarties perduoti bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde, M. Š. tuo, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, nebuvo kaltinamas ( b. l. 3, 26 ).

Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs, kad M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui bei šią aplinkybę įvertinęs kaip M. Š. atsakomybę sunkinančią, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nes nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, ir kartu pasunkino nuteistojo M. Š. teisinę padėtį. Taip buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į gynybą. Toks BPK pažeidimas yra esminis (BPK 369 straipsnio 3 dalie prasme), ir duoda pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinimo.

Apelianto skundo argumentas, susijęs su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo taipogi yra pagrįstas.

Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir ( ar ) neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai ja pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Todėl turtinė žala, kaip civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje gali būti turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ir negautos pajamos ( BPK 109 str., CK 6.249 str. 1 d. ).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis, kaip turtinės žalos atlyginimą, iš M. Š. prašė priteisti ir teismas priteisė 300 lt., kaip išlaidas patirtas nukentėjusiojo dėl kelionės pas teismo med. ekspertą bei gydymosi išlaidas. Tačiau, nors baudžiamojo proceso normos ir reikalauja nukentėjusiajam įrodyti patirtos dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos dydį atitinkamais dokumentais, J. A. tokių dokumentų teismui nepateikė. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 300 lt sumoje patenkino, neturėdamas ieškinio pagrįstumą bei jo dydžio įrodytumą patvirtinančių objektyvių duomenų. Tokių duomenų nukentėjusysis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl, nepateikus teismui pagrįstų duomenų apie realiai turėtas išlaidas, darytina išvada, kad pastarasis šioje dalyje savo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodė ir toks ieškinys turėjo būti atmestas ( LR BPK 115 str. 1 d. ).

Apelianto skundo argumentai, susiję su iš jo priteistos neturtinės žalos dydžiu, iš dalies taipogi yra pagrįsti, kadangi be to, kad nukentėjusysis, jo atžvilgiu naudojamo smurto pasėkoje patyrė skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių apribojimą, nerimą, kitų, CK 6.250 str. 2 d. numatytų, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, neaptarė.

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 str. 1 d. ).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog J. A. dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų – nežymaus sveikatos sutrikdymo, patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Byloje nustatyta, kad M. Š. padarė nusikaltimą, kuris pagal įstatymą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šio nusikaltimo pasėkoje J. A. buvo padarytas kūno sužalojimas, kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl kraujosruvų veide, jokių abejonių nekyla. Tačiau M. Š. inkriminuojama veika visgi vertinama, kaip nesunkus nusikaltimas, be to, šiuo konkrečiu atveju, ir nesukėlęs rimtesnių pasekmių. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys, iš kurių sprendžiant, J. A. dėl padarytų sužalojimų medicininės pagalbos nesikreipė ( b. l. 4-5, 88 ). Nustatytos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai bei teisminė praktika, kolegijai leidžia mažinti iš nuteistojo M. Š. priteistos žalos dydį iki 1 000 lt Tokio dydžio suma atitinka padarytos veikos pavojingumą bei padarinius, nukentėjusiojo orumą, kaltininko asmenybę, jo turtinius ir socialinius interesus: nuteistasis yra jaunas, sveikas, mokosi. Visos šios aplinkybės suteikia jam galimybę įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Taipogi, iš nuteistojo M. Š. turi būti priteistos ir proceso išlaidos, teismo sumokėtos tikslu tinkamomis sąlygomis atlikti eksperimentą. Šių proceso išlaidų pagrįstumą bei dydžio įrodytumą pagrindžia byloje esanti PVM sąskaita - faktūra ( b. l. 134 ).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Š. pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė t. y. tai, kad šis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo M. Š. priteistas J. A. 300 lt turtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiojo J. A. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš nuteistojo M. Š. priteistą J. A. neturtinės žalos atlyginimą, sumažinti iki 1000 lt.

Iš nuteistojo M. Š. priteisti 121.00 lt. proceso išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Jūratė DamanskieneStasys LemežisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė