- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-248-1974-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad, 2005 m. rugsėjo 9 d. patikrinus privačioje valdoje esančią lentpjūvę Užvarčių kaime, Krakių seniūnijoje, Kėdainių rajone, buvo rasti dirbantys septyni asmenys: R. B., R. Ž., M. L., R. B., B. V., J. M., J. M.. Su šiais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys, jiems neišduoti darbo pažymėjimai, jie neinstruktuoti dėl saugaus darbo.
II.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 27 d. nutarimu už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaudė D. P. 21000 Lt bauda.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius liudytojų paaiškinimus, 2005 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktą, darbo sutartis, remdamasis Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, konstatavo, kad tarp D. P. bei pas jį dirbusių žmonių buvo susiklostę darbo santykiai. Teismas nurodė, kad liudytojų paaiškinimai, duoti Valstybinės darbo inspekcijos atstovams patikrinimo metu, ir jų parodymai, duoti teismo posėdyje, skiriasi. Tačiau teismo posėdžio metu apklaustų pas D. P. dirbusių žmonių parodymai nėra logiški, todėl reikia vadovautis pirminiais jų paaiškinimais, kurie atitinka Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų parodymus bei paaiškinimus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog pirminiai dirbusių žmonių paaiškinimai buvo surašyti, Valstybinės darbo inspekcijos atstovams diktuojant, ką rašyti. Teismas, remdamasis minėtais paaiškinimais, pareigūnų paaiškinimais, nurodė, kad šiuo atveju buvo atliekama darbo funkcija, darbas buvo dirbamas nesavavališkai, esant darbo organizavimui, susitarus dėl uždarbio. Teismas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas buvo ne planinis, o atliktas, gavus anoniminį pranešimą pasitikėjimo telefonu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje teritorijoje nuolat vyksta medžio pjovimo darbai. Neįtikinama versija, kad su D. P. nepažįstami žmonės eitų talkininkauti tik tam, kad gautų pavalgyti, be to, didelėje teritorijoje jie be niekieno nurodymų negalėtų nuspręsti, ką reikia konkrečiai dirbti. Teismas nurodė, kad D. P. yra neteistas, nelegaliai dirbę asmenys vėliau buvo tinkamai įdarbinti, todėl jam skirtina sankcijoje numatytos baudos minimumą atitinkanti bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
III.
Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad byloje galimo nelegalaus darbo fakto tyrimas neatliktas, nelegalaus darbo faktas neįrodytas. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kokias konkrečias darbines funkcijas darbdavio pavedimu vykdė dirbę asmenys. Teismo nutarimas neatitinka principo, jog visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Teismas rėmėsi tik prielaidomis bei abejonėmis, neatsižvelgė į tai, kad vieninteliai įrodymai šioje byloje yra administracinio teisės pažeidimo protokolas ir liudytojų parodymai. Valstybinė darbo inspekcija kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą, nepateikė. Apeliantas nurodo, kad liudytojas V. S. buvo apklaustas netinkamai. Jis nebuvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir girdėjo kitų asmenų paaiškinimus. Valstybinės darbo inspekcijos atstovė sėdėjo šalia šio liudytojo ir patarinėjo, kokius paaiškinimus jam duoti. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir talkininkų sudarytas susitarimas ir jo pagrindu atsiradę santykiai jokiu būdu neatitiko darbo sutarties požymių. Apeliantas nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog jis vis tik padarė pažeidimą, teismas turėtų taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį, nes paskirta bauda yra per didelė. Jos jis neišgalėtų sumokėti, nes iki šiol už namų valdą su pardavėju nėra visiškai atsiskaitęs, taip pat turi kitų įsipareigojimų kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.
Trys Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, nuvykę į apelianto valdoje esančią teritoriją, rado ten dirbančius septynis asmenis. Iš pareigūnų užfiksuotų duomenų bei jų teismui duotų paaiškinimų matyti, kad rasti darbininkai dirbo gamybinio pobūdžio teritorijoje su atitinkamais statiniais. Darbas buvo atliekamas organizuotai, paskirčius darbines funkcijas. Pagal rastą medienos kiekį bei darbo apimtis galima teigti, kad buvo atliekama ne vienkartinio, o nuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Šį faktą patvirtina ir vėliau byloje gauti įrodymai (darbo sutartys, liudytojų parodymai), iš kurių matyti, jog toje pačioje vietoje tęsiama tokio paties pobūdžio veikla ir jog toje pačioje vietoje tebedirba kai kurie iš Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu rastų darbininkų, tik jau su jais yra sudarytos darbo sutartys.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų nustatytas aplinkybes patvirtina ir patikrinimo metu duoti rastų dirbusių asmenų paaiškinimai. Be to, iš šių paaiškinimų matyti, jog su rastais dirbusiais asmenimis buvo sutarta dėl užmokesčio už atliktą darbą.
Tokiu būdu byloje yra įrodyta, jog apelianto valdoje dirbo septyni asmenys, esant darbo santykių požymiams, t. y. šie asmenys atlikinėjo darbo funkciją (medienos (malkų) ruošos darbininkų darbą), paklusdami darbo vietoje buvusiai darbo tvarkai, ir jie tai darė už su darbdaviu sutartą atlyginimą. Rašytinės darbo sutartys su minėtais septyniais asmenimis sudarytos nebuvo.
Atsakomybėn už padarytą pažeidimą pagrįstai buvo patrauktas apeliantas, nes, kaip matyti iš jo paties bei dirbusių asmenų paaiškinimų, dėl darbo minėti asmenys tarėsi būtent su apeliantu ir būtent apeliantas šiuo atveju prisiėmė darbdavio funkcijas.
Apelianto nurodyta talkos versija, vertinant ją visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nėra įtikima. Nėra pagrindo teigti, jog apeliantui be atlyginimo galėjo talkininkauti nepažįstami ar mažai jam pažįstami asmenys. Taip pat neįtikima, jog apeliantas dirbusiems asmenims minėjo tik galimą jų darbo užmokestį, dirbant darbą, kurį apeliantas jiems ateityje būtų galėjęs surasti, o dirbę septyni asmenys jį ne taip suprato ir paaiškinimuose visi septyni nurodė klaidingus teiginius dėl darbo užmokesčio.
Teisme duoti rastų dirbusių asmenų parodymai nustatyto nelegalaus darbo fakto negali paneigti. Duodami parodymus teisme, šie asmenys buvo suinteresuoti padėti jiems darbą parūpinusiam apeliantui išvengti atsakomybės ir duoti kiek įmanoma jam naudingus parodymus. Tuo tarpu pirminiai dirbusių asmenų paaiškinimai buvo duoti iš karto, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams pradėjus tyrimą, dar neturint galimybių suderinti ir išdėstyti apeliantui naudingą, o ne tikrovę atitinkančią versiją. Be to, pirminiai dirbusių asmenų paaiškinimai atitinka Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų nustatytus faktus bei paaiškinimus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai tyrimo metu būtų darę neteisėtą spaudimą paaiškinimus davusiems asmenims ir jog pareigūnai būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas V. S. 2006 m. birželio 27 d. teismo posėdyje buvo vienintelis apklausiamas liudytojas ir savo parodymus jis davė teismo posėdžio pradžioje. Teigti, jog šis liudytojas buvo apklausiamas šališkai ar jog jam buvo daroma neteisėta įtaka, nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota jokių apelianto ar jo atstovės prieštaravimų dėl minėto liudytojo apklausos procedūros, taip pat nėra pateikta ir pastabų dėl teismo posėdžio protokolo.
Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas organizavo nelegalų darbą, apibrėžtą Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apeliantui pagrįstai buvo paskirta nuobauda Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį šiuo atveju nėra pagrindo. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnio prasmę šis straipsnis gali būti taikomas, esant išskirtiniams atvejams, kai konstatuojama šiame straipsnyje numatytų aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 straipsnį, nenustatyta.
Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.