Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2011-09-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams, 2012-06-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi iš pataisos namų paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikus 6 mėnesių ir 6 dienų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, savo gyvenamąją vietą nurodantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas devynis kartus, paskutinį kartą 2014-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį, - areštu 20 parų, bausmės neatlikęs,

kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji T. Ž. ir R. K., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent :

2012 m. spalio 17 d., apie 18 val., kaltinamieji T. Ž. ir R. K., prie parduotuvės „Rimi“, esančios Savanorių pr. 16, Vilniuje, priėję prie nukentėjusiojo P. K., be jokios priežasties, suduodami smūgius rankomis į įvairias kūno vietas – kaltinamasis T. Ž., stovėdamas nukentėjusiajam P. K. už nugaros, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į nugarą, tuo metu, kai kaltinamasis R. K. abiem rankom laikė nukentėjusįjį P. K. už rankos, po to, kaltinamasis T. Ž., priėjęs iš priekio prie nukentėjusiojo, sudavė jam du smūgius ranka į krūtinę, o kaltinamasis R. K. sudavė vieną smūgį alkūne nukentėjusiajam į veidą, po to, kaltinamasis T. Ž. sudavė dar vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į dešinį skruostą, taip sumušdami nukentėjusįjį P. K., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiajame skruoste.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji T. Ž. ir R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Tiek kaltinamasis T. Ž., tiek kaltinamasis R. K. savo kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jie, 2012 m. spalio 18 d., apie 18 val., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju P. K. metu, sumušė nukentėjusįjį P. K., tačiau konkretizuoti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jie sudavė nukentėjusiajam, kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, kadangi, jų teigimu, suduotų smūgių skaičiaus neįsidėmėjo.

Kadangi kaltinamieji T. Ž. ir R. K., kurie yra kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltė viešosios tvarkos pažeidimu įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais nukentėjusiojo P. K. parodymais (b.l. 4, 13, 18-19), teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 16-17) ir vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b.l. 9-10).

Teismas mano, kad kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, viešoje vietoje – prie parduotuvės, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis daug kitų žmonių, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamieji T. Ž. ir R. K. galėjo padaryti bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau šios aplinkybės kaltinamuoju aktu kaltinamiesiems neinkriminuotos, todėl šias aplinkybes pripažinti jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bei į kiekvieno iš kaltinamųjų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, taip pat į kaltinamųjų asmenybes, kurie niekur nedirba, anksčiau yra ne kartą teisti, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, todėl teismas mano, kad kaltinamiesiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Kadangi kaltinamasis T. Ž. šią nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs 2011-09-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su neatlikta bausmės dalimi, paskirta 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 64 straipsnis), o kaltinamasis R. K. šią nusikalstamą veiką padarė, prieš priimant 2014-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas ir 9 dalis).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis R. K. šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui reabilitacijos centre ((duomenys neskelbtini)), prižiūrimas psichoterapeutų, psichologų ir socialinių darbuotojų, kurie taiko jam asmenybės atstatymo ir ugdymo programą, ir reabilitacijos centro darbuotojų jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip asmuo, nuoširdžiai siekiantis atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo būdo ir pradėti naują sąžiningo ir doro piliečio gyvenseną, taip pat į tai, kad kaltinamasis T. Ž., kuris taip pat yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau sutinka gydytis priklausomybės ligas, be to, jis šiuo metu mokosi ir taip pat ketina keisti savo gyvenimo būdą, mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamiesiems T. Ž. ir R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatyme numatytam terminui.

Nukentėjusysis P. K. pareiškė (b.l. 20) 2000 litų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis P. K. patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto fizinio smurto, nukentėjusysis patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, ir šie gyvenimo potyriai gali neigiamai paveikti nukentėjusiojo tolesnį gyvenimą, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo P. K. pareikšto ieškinio dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamieji sutiko su nukentėjusiojo P. K. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu ir jo neginčijo, teismas mano, kad iš kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. nukentėjusiojo P. K. naudai priteistinas 2000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Taip pat iš kaltinamųjų T. Ž. ir R. K. turi būti išieškotos nukentėjusiojo P. K. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš nukentėjusiojo P. K. atstovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusiojo P. K. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sudaro 1000 litų, todėl ši suma taip pat turi būti išieškota iš kaltinamųjų nukentėjusiojo P. K. naudai.

2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. K. buvo pakeista kardomoji priemonė iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo R. K. paieška. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis R. K. nuo teismo nesislapstė, o gydėsi nuo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui reabilitacijos centre (Pilnų namų bendruomenėje).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Ši baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam R. K. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu T. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu T. Ž. paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, T. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, T. Ž. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant T. Ž. tęsti mokslą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Kardomąją priemonę T. Ž. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalių, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu R. K. paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausme, paskirta 2014 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, R. K. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant R. K. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti gydymąsi nuo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą R. K. 2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, panaikinti.

Išieškoti iš T. Ž. ir R. K. solidariai nukentėjusiojo P. K. naudai 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vieną tūkstantį) litų nukentėjusiojo P. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.