- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- AN2-64-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01666-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Romualdas Vitkus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu S. L. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 8 d. 22.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 ± 0,02 promilės)
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde institucijos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Skunde nurodoma, jog šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos, taip pat negauta skundų, kad būtų neatitikimas tarp matavimų kitiems asmenims. Alkotesterio instrukcijoje rekomenduojama laukti 15 min. iki pūtimo, jei yra vartotas alkoholis arba kiti alkoholio matuoklio rezultatus galintys iškreipti produktai. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo gauta. S. L. nenurodė, kad neseniai butų vartojęs gėrimų ar maisto, kurie galėtų iškreipti alkotesterio parodymus. Tai, kad pareigūnai neturi jokio pagrindo laukti 15 min. tam, kad atliktų pakartotinį matavimą, jei pažeidėjas nenurodo vartojęs maisto ar gėrimų, kurie gali iškreipti alkotesterio parodymus, yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-569-954/2019. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymo Nr. 5- V-242 5.5 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo koncentracija yra 1,5 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui gali būti padaryta didelė turtinė žala - 0,41 promilės ir daugiau, ne anksčiau nei po 15 min. ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį patikrinimą. Šioje byloje eismo įvykis nekilo, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo jo neblaivumą tikrinti pakartotinai. Įvykio vietoje vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiką. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-628/2018, Nr. 2AT-39/2014).
3.2. Institucijos viršininko nuomone, S. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti S. L.. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo teismo medicinos ekspertas, kuris, vadovaudamasis medicinos literatūros šaltiniais, pateikė byloje esančias išvadas. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto P. išvada, kadangi advokatas savarankiškai užklausė aptariamą ekspertą dėl išvados davimo, kas rodo, kad minėtas specialistas gali būti pasirinktas neatsitiktinai ir duoti S. L. palankias išvadas. Be to, ekspertas P. neneigė, kad nėra padaręs nė vieno eksperimento dėl alkoholio šalinimo greičio iš organizmo, negalėjo paaiškinti kaip veikia alkotesteris bei vadovavosi pasenusia literatūra. Teismas nepagrindė savo argumento kodėl eksperto G. A. C. duota išvada, nemačius pažeidėjo, yra netinkama, o eksperto P. – tinkama.
3.3. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai S. L. naudai vertino jo paaiškinimą, kad jis jautėsi gerai, nesijautė neblaivus, nes alkoholio nebuvo vartojęs, todėl vairavo transporto priemonę, kadangi, tai tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
3.4. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, liudytojų parodymus, motyvuotai ir baigtinai nenurodė kokiais įrodymais grindžia išvadą, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo yra nekaltas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjo S. L. atstovas advokatas Romualdas Vitkus prašo institucijos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, visapusiškai įvertino įrodymus ir jais remiantis priėmė teisiškai pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Nagrinėjamu atveju institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu S. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,62 promilių neblaivumas. Institucija aplinkybę, jog S. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, grindė alkoholio matuoklio rodmenimis, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val. S. L. buvo nustatytas 0,62 promilės (paklaida 0,02 promilės) neblaivumas. S. L. iš karto po jo neblaivumo patikrinimo nesutiko su alkotesterio rezultatais, kategoriškai neigė įvykio dieną ir netgi dieną prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl po to, kai policijos pareigūnai surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, nuvyko į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį. Dar administracinio nusižengimo tyrimo metu S. L. pateikė institucijai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 23.27 val., t. y. praėjus 1 val. ir 10 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio nebuvo rasta. Tačiau nutarimą ne teismo tvarka priėmęs pareigūnas, spręsdamas S. L. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą, vis tik nusprendė vadovautis neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, o ne rezultatais, kurie buvo gauti ištyrus jo kraują sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokį savo sprendimą jis grindė specialisto G. A. C. paaiškinimais, jog, paimant kraujo mėginį, alkoholis iš S. L. kraujo galėjo būti natūraliai pasišalinęs, bei tuo, jog neaišku, kiek realiai alkoholio buvo S. L. kraujyje, nes kai kraujyje būna mažiau nei 0,15 promilių, toksikologai rašo, kad alkoholio nerasta. Taip pat nurodė, jog neblaivumo tikrinimo instrukcija nebuvo pažeista, alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis, nenustatyta nei viena iš aplinkybių, dėl kurių alkotesteris galėjo rodyti klaidingus duomenis.
7. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Romualdo Vitkaus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, sprendė, jog S. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. vieniems įrodymams nepagrįstai suteikiant didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, nepašalinus esminių prieštaravimų dėl S. L. neblaivumo fakto. Teismas pripažino, kad neįrodyta S. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi į bylą pateikti medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad alkoholio S. L. kraujyje nerasta, yra nepaneigti. Todėl apskųstą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka S. L. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrįsti, konstatavimu. Mano, kad šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei specialisto G. A. C. paaiškinimais. Institucijos viršininko įsitikinimu, šių duomenų visuma paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų parodymus, eksperto J. M. P. paaiškinimus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą ir yra pakankami patvirtinti, jog S. L. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 0,4 promiles, bet neviršijo 1,5 promilės, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat įvertinęs skundžiamame nutarime bei institucijos viršininko skunde pateiktus argumentus bei motyvus, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. L. buvo nepagrįstai pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas, panaikindamas institucijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, detaliai išanalizavo surinktus įrodymus, išdėstė itin išsamius motyvus, kodėl vadovaujasi būtent administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankiais byloje surinktais duomenimis, o jį kaltinančius duomenis atmeta, savo argumentus grindė ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Sprendimas argumentuotas, jokių prieštaravimų jame nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio nusižengimo protokolą surašę institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė žemesnės instancijos teismas.
11. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog į bylą pateiktas 2020 m. kovo 31 d. alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383“, kuriuo ir buvo patikrintas S. L. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383“ buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taigi jo patikra galiojo ir tariamo pažeidimo padarymo dieną - 2020 m. liepos 8 d. Taip pat sutiktina, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad S. L. praėjus mažiau nei 15 minučių iki jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu būtų vartojęs bet kokių produktų, kurie galėjo iškreipti alkoholio matuoklio rezultatus. Nenustatyta ir tai, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, privalėjo atlikti pakartotinį S. L. neblaivumo patikrinimą, pastarajam nesutinkant su jo rezultatais. Tačiau, kaip pagrįstai konstatuota ir apylinkės teismo nutarime, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Jis neturi didesnės įrodomosios galios, nei bet kuris kitas įrodymas, taigi privalo būti įvertintas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti byloje surinkti duomenys. Tai reiškia, jog net ir nesant abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti oras iš skrandžio (o ne iš plaučių) ar aplinkoje esantis alkoholio molekulėmis užterštas oras, yra privalu juo gautus rezultatus įvertinti palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis. O šiuo atveju nustatyta, kad S. L. alkotesterio patikros rezultatai prieštaravo kitiems byloje surinktiems duomenims - visų pirma atliktam kraujo tyrimo rezultatui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, spręsdamas, ar S. L. neblaivumas įvykio metu galėjo viršyti 0,4 promilės.
12. Kaip matyti iš S. L. bei kartu su juo automobiliu jo sustabdymo metu važiavusios liudytojos E. J. parodymų, taip pat įvykio vietoje surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, vairuotojas su jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais nesutiko nuo pat pradžių, nurodė, jog alkoholį paskutinį kartą buvo vartojęs prieš tris dienas. Todėl, policijos pareigūnams nesutikus jo neblaivumo patikrinti antrą kartą, jis 23.15 val., t. y. nepraėjus valandai laiko nuo jo patikrinimo alkotesteriu, atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jo kraujas buvo paimtas 23.27 val. S. L. atvykimo į gydymo įstaigą bei kraujo paėmimo laikas yra užfiksuotas medicinos dokumentų išrašuose bei gydymo įstaigos žurnale, kuriame registruojamas tyrimo mėginių paėmimas, todėl, nesant jokių duomenų apie tai, kad šie dokumentai galėjo būti suklastoti, abejonių dėl šių aplinkybių nekyla. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. T-A 3718/2020(01) nustatyta, jog S. L. kraujyje, kuris buvo paimtas 2020 m. liepos 8 d. 23.27 val., jam atvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, alkoholio nebuvo rasta. Šią išvadą pirmosios instancijos teisme patvirtino tyrimą atlikusi specialistė V. D., kuri taip pat pateikė tyrimo chromotogramas ir nurodė, jog vienu atveju S. L. kraujyje buvo rasta 0,0084 promilės alkoholio, kitu – 0,0000 promilių alkoholio.
13. Kaip ir apylinkės teismas, taip ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tiek specialisto išvados teisingumu, tiek specialistės paaiškinimų patikimumu, nes kraujo paėmimo ir tyrimo procedūros pažeidimų nenustatyta, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad specialistė gali būti suinteresuota padėti S. L. išvengti administracinės atsakomybės. Abejonių nekelia ir specialistės kompetencija, kadangi ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį chemikės išsilavinimą, kvalifikaciją atlikti toksikologijos tyrimus, turi net 26 metų darbo stažą. Be to, siekiant įvertinti jo neblaivumą, gydymo įstaigoje buvo atlikta ir S. L. medicininė apžiūra, surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. 714, užpildyta Forma Nr. 155-1/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu. Paminėtame akte nenurodyta jokių požymių, galinčių sukelti įtarimus dėl S. L. neblaivumo. Priešingai, nurodoma, kad asmens oda, gleivinės, kvėpavimas, eisena, stovėsena be kliniškai reikšmingų pakitimų, asmuo judesius atlieka tiksliai, vokų, liežuvio pirštų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriški, nistagmas nestebimas, orientuotas laike, vietoje, savyje, įvykius atsimena, mąstymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas nestebimas, alkoholio kvapas neužuodžiamas. Pažymėtina, jog S. L. medicininę apžiūrą atlikęs specialistas gydytojas rezidentas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Jis patikino, jog aktą surašė įvertinęs nurodytus požymius.
14. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, jog apylinkės teismas, siekdamas nustatyti visas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendė ir tai, koks alkoholio kiekis galėjo pasišalinti iš S. L. kraujo per laikotarpį, praėjusį nuo jo patikrinimo alkotesteriu įvykio vietoje iki kraujo mėginio gydymo įstaigoje paėmimo. Remdamasis kitose analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose pripažįstama moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis (pagal šią formulę suaugusio vyro organizme alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą), bei šiai formulei neprieštaraujančiais valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto J. M. P. paaiškinimais, kad alkoholio eliminacijos iš kraujo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau paprastai jis svyruoja tarp 0,1 ir 0,25 promilės per valandą, teismas padarė išvadą, kad per 1 val. ir 10 min. laikotarpį nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo etilo alkoholio koncentracija S. L. kraujyje galėjo sumažėti 0,12-0,29 promilėmis, o tai reiškia, jog 2020 m. liepos 8 d. 22.17 val., kuomet vairuotojo neblaivumas buvo tikrinimas alkotesteriu, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti tik tarp 0,12 – 0,29 promilių, o jeigu alkoholis iš organizmo pasišalino anksčiau nei prieš pat paimant kraujo mėginį, alkoholio koncentracija S. L. kraujyje alkotesterio patikros metu galėjo būti dar mažesnė, t. y. abiem atvejais tokia, kuri administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neužtraukia.
15. Tokia apylinkės teismo padaryta išvada ir kartu eksperto J. M. P. paaiškinimai, kuriais ji grindžiama, prieštarauja kito pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto medicinos eksperto - G. A. C. - paaiškinimams, jog, remiantis moksline literatūra, 0,62 promilės alkoholio iš S. L. kraujo per 1val. 10 min. galėjo pasišalinti, todėl patikrinimo alkotesterio metu jam galėjo būti nustatytas 0,62 promilių neblaivumas. Pastarojo eksperto, o ne J. M. P. paaiškinimais, kaip teisingais, ir siūlo vadovautis institucijos viršininkas savo apeliaciniame skunde. Tačiau apygardos teismas pagrindo sutikti su tokiu siūlymu neįžvelgia ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs tiek abiejų ekspertų teorinius paaiškinimus, tiek šios konkrečios bylos aplinkybes, pagrįstai nutarė remtis būtent eksperto J. M. P. teisme duotais paaiškinimais. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino eksperto G. A. C. teisme duotus paaiškinimus bei nurodė išsamius atsisakymo jais vadovautis argumentus ir motyvus, kuriems visiškai pritartina. Žemesnės instancijos teismas pažymėjo, jog nors mokslinėje literatūroje, kuria remdamasis teikė paaiškinimus ekspertas G. A. C., yra aprašyti atvejai, kai per 1 val. organizmas pašalina didesnius kiekius alkoholio, nei nurodoma Vidmarko fomulėje, tačiau tokie atvejai vis tik nėra dažnai pasitaikantys. Be to, teismas nurodė, kad tokie atvejai nustatyti tada, kai pradinė alkoholio koncentracija asmens kraujyje yra didelė, ką pripažino ir pats ekspertas G. A. C.. O nagrinėjamu atveju S. L. didelis girtumo laipsnis nebuvo nustatytas. Kaip ir nenustatyta tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar turėtų kitų sveikatos problemų ar kažkokių organizmo ypatumų, kurie leistų manyti, kad jo organizmas galėtų alkoholį šalinti greičiau, nei nustatyta Vidmarko formulėje. Vertindamas, ar iš S. L. kraujo galėjo pasišalinti didesnis alkoholio kiekis, nei įprastai pasitaikančiais atvejais, apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog S. L. būtų ėmęsis priemonių paskatinti alkoholio pasišalinimą iš jo organizmo per laiką iki jo kraujo mėginio paėmimo.
16. Tokie aukščiau aptarti skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas nepagrindė savo sprendimo nesivadovauti G. A. C. paaiškinimais (skunde nurodoma, jog teismas nesivadovavo šio eksperto išvada, tačiau jokia G. A. C. išvada į bylą nėra pateikta, jis tik davė paaiškinimus bylos nagrinėjimo ne teisme metu bei nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą apylinkės teisme).
17. Apygardos teismas taip pat atmeta apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl eksperto J. M. P. nešališkumo. Kaip matyti iš skundo turinio, tokios abejonės grindžiamos išimtinai tuo, kad S. L. atstovas advokatas Romualdas Vitkus dar prieš ekspertą apklausiant teisme asmeniškai raštu kreipėsi į jį, prašydamas pateikti savo išvadą dėl to, ar per 1 val. 10 min. normaliomis sąlygomis iš S. L. kraujo galėjo pasišalinti 0,62 promilių etilo alkoholio, o ekspertas į tokį prašymą raštu atsakė. Vien ši aplinkybė savaime negali patvirtinti ir nepatvirtina to, kad ekspertas J. M. P. teisme pateikė moksliškai nepagrįstus paaiškinimus, tuo siekdamas suklaidinti teismą dėl esminės šioje byloje nustatinėjamos aplinkybės. Duomenų, kad J. M. P. būtų kokiais nors ryšiais susijęs su S. L. ar jo atstovu, ar dėl kokių nors kitų priežasčių ir motyvų (pavyzdžiui, buvo papirktas) galėjo sąmoningai duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, byloje nėra, jų su apeliaciniu skundu nepateikė ir institucijos atstovas. Be to, šio eksperto paaiškinimai, kaip jau minėta, neprieštarauja moksliškai pagrįstai ir teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose dažnai naudojamai Vidmarko formulei. Taip pat pažymėtina, jog ekspertas yra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Taigi jis yra prisiekęs ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad eksperto suinteresuotumas šioje byloje nėra pagrįstas jokiais realiais faktais, o yra tik institucijos viršininko daroma prielaida, apygardos teismas daro išvadą, jog netikėti šio eksperto paaiškinimais nėra pagrindo.
18. Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. L. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi ne jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais ir eksperto G. A. C. paaiškinimais, o, atlikus kraujo tyrimą, gautais duomenimis bei eksperto J. M. P. paaiškinimais, kuriuos papildė ir jiems neprieštaravo ir kiti byloje surinkti duomenys – medicinos dokumentų išrašai, specialistų M. J. bei V. D. paaiškinimai, liudytojų Ž. T. ir I. T. parodymai, jog įvykio vakarą S. L. pas juos atvyko blaivus ir svečiuodamasis alkoholio nevartojo, ką kategoriškai nurodė ir liudytoja E. J. bei pats S. L.. Sutiktina, jog S. L. yra suinteresuotas jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu. Atitinkamai, duoti palankius draugą, o E. J. atveju - sužadėtinį, teisinančius parodymus yra suinteresuoti ir apklausti liudytojai. Tačiau šiuo atveju vien jų parodymais, ignoruojant akivaizdžius ir neginčytinus S. L. neblaivumą vairuojant transporto priemonę įrodančius duomenis, apylinkės teismas ir nesivadovavo. Esminiai įrodymai, kuriais žemesnės instancijos teismas grindė savo sprendimą panaikinti institucijos nutarimą, kuriuo S. L. buvo pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, vis tik buvo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, eksperto J. M. P., specialistų M. J., V. D. paaiškinimai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, o ne S. L. bei jam artimų asmenų parodymai.
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Todėl naikinti jį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.