Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 b. punkto taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 22 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš S. Č. sodybos kiemo pagrobė jai priklausantį, neužrakintą, su užvedimo spynelėje paliktais rakteliais automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Č. 1500 litų turtinę žalą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad L. P. teisiamas ketvirtą kartą, jog nusikalstamą veiką padarė per bausmės atlikimo laiką, kad padarė apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi ir duomenų apie jo šeimos sudėtį neturi, pataisos inspekcijos, kurios įskaitoje įrašytas, charakterizuojamas patenkinamai, kad iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė ir padarė išvadą, jog bausmės tikslai L. P. bus pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

O į tai, kad nuteistasis teistas du kartus ir kad teistumas jam neišnykęs tik už paskutinę jo padarytą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, o tiesiog deklaratyviai pasisakė, kad L. P. teisiamas ketvirtą kartą (88 b. l.). Be to, kaip parodė nukentėjusioji S. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ji su nuteistuoju L. P. susitaikė, gyvena kartu bei parodė tai, kad jis pasitaisė. Taip pat paminėtina tai, kad tiek gyvenamosios vietos seniūnija, tiek pataisos inspekcija, kurios įskaitoje įrašytas L. P., jo atžvilgiu nusiskundimų neturi.

Todėl atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. P., nepakankamai ir netinkamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į jo socialinius ryšius, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į paties nusikaltimo specifiką ir jo pavojingumą, dėl ko nepagrįstai apeliantui paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą – automobilio vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis). Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. Iš to, kas paminėta akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia iš minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Ir nors apeliantui teistumas neišnykęs, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2007-01-02 iki šios nusikalstamos veikos padarymo – 2010-06-22 – jis nepadarė jokių kitų nusikalstamų veikų. Be to, iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004-06-18 ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžių matyti, kad nuteistajam minėtais nuosprendžiais nebuvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad nuteistasis L. P. iš esmės charakterizuojamas teigiamai, kad pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiajai, faktinė žala nepadaryta, jog susitaikė su nukentėjusiąja, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad jis visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, o ir nukentėjusioji jam atleido bei kartu su juo gyvena ir augina judviejų mažametę dukrą, todėl teisėjų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais – sugyventine ir judviejų mažamete dukra, trukdyti siekiui ir stengimuisi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajam vieną iš alternatyvių bausmių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje – laisvės apribojimą.

Parenkant laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis L. P. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:

L. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį (vienerius metus) neatlygintinai išdirbti 100 valandų (per mėnesį išdirbant ne mažiau nei po aštuonias valandas) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį (vienerius metus šešis mėnesius) neatlygintinai išdirbti 130 valandų (per mėnesį išdirbant ne mažiau nei po septynias valandas) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.