- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1-928-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30846-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- V. D.
- Kaltinamasis
- I. D.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis 2 mažamečius vaikus išlaikytinius, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis – registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikomis).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis I. D. 2020 m. liepos 31 d. apie 20.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stumdė ir triskart sudavė kumščiu į krūtinę šeimos nariui – sutuoktinei V. D., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis I. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis I. D. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) balkone, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė už rankos, tąsė už plaukų ir pargriovęs ant grindų triskart spaudė koja krūtinę sutuoktinei V. D., padarydamas jai kraujosruvas krūtinkaulio ir kairiojo peties-žasto srityse ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis I. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
3. Kaltinamasis I. D. teisiamajame posėdyje kaltu dėl abiejų nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl neteisėtų savo poelgių. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog pirmojo 2020 m. liepos 31 d. nusikaltimo įvykio vakarą namuose abu su sutuoktine buvo neblaivūs, susiginčijo ir susipyko dėl buitinių dalykų, tiksliau jau nepamenantis, buto koridoriuje jis dėl girtumo ir kilusio staigaus stipraus pykčio nesusilaikęs keliskart pastūmė sutuoktinę bei maždaug triskart sudavė kumščiais jai į krūtinę, sutinkantis, jog jai skaudėję, lig tol sutuoktinės kūnas buvo sveikas, ar nuo jo smurto liko kokios tai žymės, nepastebėjęs. Grįžęs po sulaikymo iš policijos, nukentėjusiąją atsiprašęs, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenę šeimos gyvenimą, auginę vaikus. Antrojo nusikaltimo 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykio pavakarę vėl abu su sutuoktine namuose buvę neblaivūs, rūkant balkone susipyko dėl cigarečių, konflikto metu sutuoktinė sudavusi jam kėdute, jis ir vėl dėl girtumo, sutuoktinės elgesio bei kilusio staigaus pykčio nesusilaikęs sugriebė ją už kairės rankos, kita savo ranka sugriebė ir tąsė ją už plaukų, pargriovė ant grindų bei gulinčiai ant nugaros uždėjęs koją keliskart spaudė krūtinę, kad nukentėjusioji nesikeltų. Šį jo smurtą matė jų mažamečiai vaikai, jie verkė.
4. Nukentėjusioji V. D., duodama parodymus ikiteisminiuose tyrimuose, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, nurodė tokias pačias abiejų nusikaltimų įvykių aplinkybes kaip ir kaltinamasis I. D. teisme, išskyrus jos paneigtą aplinkybę, kad antrojo nusikaltimo įvykio metu ji irgi pavartojusi fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu (1 t., b. l. 25, 28-30; 2 t., b. l. 31-32, 36-37).
5. Liudytoja G. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu byloje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) BPK 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, patvirtino, kad po antrojo nusikaltimo įvykio 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.00 val. pas ją į namus atėjo išsigandusi ir verkianti nukentėjusioji su abiem savo mažamečiais vaikais. Nukentėjusioji tuo metu buvusi blaivi, jai skundėsi, jog šeimos namuose neblaivus kaltinamasis prieš ją fiziškai smurtavo – užstojo duris ir neleido išeiti iš balkono, ten pargriovė ant grindų, koja lipo jai ant krūtinės, dėl ko nukentėjusiai labai skaudėję. Pokalbio metu nukentėjusi jai parodžiusi besiformuojančias kraujosruvas ant krūtinės bei kairės rankos, taip pat sakiusi, jog kaltinamasis smurtavęs vaikų akivaizdoje, ji jo bijojusi, todėl pasilikusi nakvoti. Jos pakalbinti vaikai taip pat patvirtinę, jog tėvas sumušęs mamą (2 t., b. l. 55-56).
6. 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra daugiabučio gyvenamojo namo. Įėjimas į butą iš bendrojo naudojimo laiptinės trečiajame aukšte, kairėje laiptų aikštelės pusėje. Pirmiausiai patenkama į koridoriaus, kur, pasak nukentėjusios, ji patyrusi kaltinamojo fizinį smurtą, patalpą, jos aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 10-15).
7. 2020 m. rugpjūčio 3 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios V. D. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinis (kaltinamasis) ją pastūmęs bei triskart sudavęs kumščiais į krūtinę, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta susijaudinusi, su akivaizdžia baime, jos krūtinėje matosi besiformuojančios kraujosruvos (1 t., b. l. 17-20).
8. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nukentėjusios V. D. asmens (kūno) apžiūra 11.59 val. laiku užfiksuota, kad nukentėjusios krūtinės ląstos kairėje pusėje virš krūties formuojasi netaisyklingos formos dvi hematomos (kraujosruvos) (1 t., b. l. 31-33).
9. 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Įėjimas į butą iš bendrojo naudojimo laiptinės trečiajame aukšte, kairėje laiptų aikštelės pusėje. Pirmiausiai patenkama į koridoriaus patalpą, iš jos kairėje pusėje yra praėjimas į miegamojo kambarį, iš jo yra išėjimas per plastikines varstomas duris į balkoną, jame laikomi įvairūs buities daiktai (taburetė, vaikų žaislai ir kt.), grindys medinių lentų, aplinka iš esmės tvarkinga (2 t., b. l. 21-29).
10. 2021 m. rugpjūčio 4 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei 2021 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų (policijos pareigūnų ant drabužių dėvėtais mobiliais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais („Body“ kameromis) padarytų įrašų) apžiūra (peržiūra) užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios V. D. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu pranešėjos sutuoktinis (kaltinamasis) jai stipriai sugriebęs už kairės rankos, po to sugriebęs ir tąsęs už plaukų, nuo to jai parkritus ant grindų, uždėjęs koją ant krūtinės triskart ją spaudė, sukeldamas fizinį skausmą, be to, tai darė dviejų mažamečių nukentėjusios ir kaltinamojo vaikų akivaizdoje. Nukentėjusi buvo rasta smarkiai susijaudinusi ir su akivaizdžia baime, jos krūtinkaulio bei kairiojo peties-žasto srityse fiksuotos besiformuojančios kraujosruvos. Kaltinamasis I. D. namuose rastas girtas – nustatytas 2,83 prom. sunkus girtumas. Nukentėjusios ir kaltinamojo namuose buvo fiksuoti girtavimo pėdsakai, aplinka netvarkinga (2 t., b. l. 15-19, 60-62).
11. 2021 m. rugpjūčio 4 d. asmens (kūno) apžiūra bei 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. D. nustatytos kraujosruvos jos krūtinkaulio bei kairio peties-žasto srityse, atitinkamai 5x3 ir 5x14 cm plotuose, šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo nusikaltimo įvykio 2021 m. rugpjūčio 3 d. metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek smūgiai rankomis, tiek smūgiai (spaudimas) kojos pėda, artimu vienas kitam metu, pačiai nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, dėl padarytų kūno sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, jų metu ji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 40-46, 59).
12. Įrašais Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. atitinkamai 11.52 val. ir 11.53 val. (praėjus maždaug 19 val. po nusikaltimo įvykio) kaltinamajam I. D. nustatytas sunkus 3,34 prom. girtumas, o nukentėjusiajai V. D. – vidutinis 1,85 prom. girtumas (2 t., b. l. 72-73).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
13. Kaltinamojo I. D. parodymai teisiamajame posėdyje dėl abiejų nusikaltimų įvykių, tiek kiek jie yra juridiškai reikšmingi sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitiems byloje teisėtai gautiems ir įrodymais pripažįstamiems bylos duomenims (nukentėjusios ir liudytojos parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos bei nukentėjusios asmens (kūno) apžiūrų rezultatams, teismo medicinos specialisto išvadoms ir kt. aukščiau paminėtiems), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus dėl abiejų nusikalstamų veikų epizodų kaip teisingus ir pakankamai išsamius.
14. Nukentėjusios V. D. ir liudytojos G. K. liudijimai per visą bylos procesą taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys atitinka, papildo ir patvirtina tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulių tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotas situacijas įvykio vietoje iškart po nusikaltimų įvykių, įskaitant abiem atvejais šviežio sumušimo požymius nukentėjusios kūne, įvykio vietos apžiūromis nustatytą nusikaltimų įvykių aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 3-12) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių metu faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais abiem atvejais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.
15. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, abiejų nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių atvejais kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčams, veikiamas alkoholio ir to pasekmėje nebegebėdamas kontroliuoti savo elgesio, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sutuoktinę, pirmuoju atveju - stumdydamas ir triskart suduodamas kumščiais į krūtinę, antruoju – sugriebdamas už kairės rankos, sugriebdamas ir tąsydamas už plaukų bei uždėta kojos pėda triskart spausdamas nukritusios krūtinę prie grindų, abiem atvejais sukėlė jai fizinį skausmą, o antruoju dar ir padarė išorinius kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jos, nukentėjusios ir savo sutuoktinės, sveikatą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją abiem atvejais smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (pirmu atveju stumdydamas ir suduodamas kumščiais į krūtinę, antruoju – stipriai sugriebdamas už kairės rankos, sugriebdamas ir tąsydamas už plaukų bei nukritusiai uždėta kojos pėda spausdama krūtinę) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal kiekvienu atskiru atveju faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą, o antruoju – dar ir kūno sužalojimų padarymą bei nežymų sveikatos jais sutrikdymą. Trečia, aukščiau (punktai 1 ir 2) detalizuoti kaltinamojo smurtiniai veiksmai, abiem atvejais sukėlę nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, o antrojo nusikaltimo įvykio metu – dar ir padarę jai išorinius kūno sužalojimus ir nežymiai sutrikdę jos sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai baudžiamojo įstatymo požiūriu – fizinio skausmo sukėlimas (abiejų nusikaltimų įvykių metu) bei išorinių kūno sužalojimų padarymas (antrojo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikaltimo įvykio metu), abiem nagrinėjamais atvejais buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po kiekvieno nusikaltimo įvykio (buvo susijaudinusi, su akivaizdžia baime, pirmu atveju buvo sumušta krūtinės sritis, antruoju – krūtinės ląsta (krūtinkaulio sritis) bei kairioji ranka), tiek teismo medicinos specialisto išvadomis (po antrojo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikaltimo įvykio), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, susituokusių ir nepertraukiamai kartu gyvenusių nukentėjusios ir kaltinamojo bendras šeimos gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi kartu nuolat gyveno (iki antrojo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikaltimo įvykio) šeimos gyvenimą, vedė bendrą ūkį, kartu augino ir auklėjo du mažamečius bendrus jų vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.
IV. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.
17. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio (trukmės) bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo kiekvienos iš inkriminuotų veikų pobūdį, taip pat pavojingumo visuomenei laipsnį, kurį abiem atvejais vertina artimu rūšinės BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicija apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties lygmeniui, be to, antrosios (2021 m. rugpjūčio 3 d.) veikos atveju jos pavojingumo mastas buvo kiek didesnis nei pirmosios (2020 m. liepos 31 d.) dėl sukeltų kiek sunkesnių padarinių (akivaizdesnių išorinių kūno sužalojimų padarymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo), nors fizinio smurto pobūdis, apimtis bei intensyvumas buvo labai panašūs. Pastarosios aplinkybės savo visuma atsveria reikšmę bausmei aplinkybių, kad konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sugyventinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
18. Kaltės forma ir rūšis abiem nagrinėjamais byloje atvejais tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir abiejų įrodytų byloje kaltinamojo veikų stadija – abi nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio, išorinių kūno sužalojimų (tik antrojo nusikaltimo įvykio metu) atsiradimo nukentėjusiajai momentų, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.
19. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis I. D. nusikalto ir teismo teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 67, 68; 2 t., b. l. 115-116), paskutinių 5 m. laikotarpiu nėra įvykdęs ir jokių administracinių nusižengimų (1 t., b. l. 66; 2 t., b. l. 117). Kaltinamasis iki 2021 m. liepos 7 d. dirbo (2 t., b. l. 119), šiuo metu ieškosi nuolatinio darbo registruodamasis Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš socialinių išmokų, turi du mažamečius vaikus išlaikytinius, šiuo metu yra pakankamai sunkios asmeninės ir turtinės padėties.
20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nagrinėjamų nusikalstamų veikų teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, tame tarpe padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamas veikas bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nagrinėjamų byloje veikų teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, abiem atvejais turėjusį tiesioginės ir lemiamos reikšmės nusikalstamų veiksmų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių tarpusavio santykį (svorį ir reikšmę bausmės individualizavimui) teismas vertina labiau lengvinančios naudai.
21. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nagrinėjamų nusikalstamų kaltinamojo veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties (BK 140 straipsnio 2 dalis) lygmeniu, dar teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, konstatavus po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kurių tarpusavio santykis vertinamas lengvinančios naudai, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumą, dabartinę sudėtingą asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirti antros pagal baudžiamojo įstatymo sankciją griežtumą rūšies – laisvės apribojimo, bausmes, kurių dydžius (trukmę) nustatyti : už 2020 m. liepos 31 d. nusikalstamą veiką – labiau mažesnį nei įstatymo sankcijos vidurkis, o už 2021 m. rugpjūčio 3 d. veiką – artimą sankcijos vidurkiui, bet taip pat dar kiek mažesnį, t. y. atitinkamai 6 mėn. ir 9 mėn. (BK 140 straipsnio 2 d., 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, dėl aukščiau jau konstatuotų (punktai 17-20) tiek nagrinėjamas nusikalstamas veikas, tiek jas padariusio kaltinamojo pavojingumą visuomenei didinančių aplinkybių vienintelės švelnesnės iš įstatymo sankcijoje numatytųjų viešų darbų bausmių paskyrimas šiuo atveju nebūtų teisingas, neatitiktų proporcingumo nurodytoms aplinkybėms kriterijaus, bausmės paskirties, būtų akivaizdžiai per švelni priemonė bausmės už nagrinėjamus du tyčinius nusikaltimus tikslams pasiekti, kaltinamojo polinkiams į alkoholio vartojimą ir priešingą teisei elgesį įveikti bei iš esmės abejingam požiūriui į valstybės taikomas baudžiamosios atsakomybės ar probacijos priemones pakeisti (BK 41 straipsnis).
22. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu, šeimine ir turtine padėtimi, nagrinėjamų veikų aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmes antrąja pagal švelnumą/griežtumą jos rūšimi ir dar mažesniais nei vidurkis jų dydžiais (punktas 21). Paskiriamos už savarankiškas ir realiąją sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas kaltinamajam bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir tokiu būdu paskirtina subendrinta už abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas bausmė – 1 m. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatytus atitinkamai įpareigojimą ir draudimą. Kadangi kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 8 mėn. laisvės apribojimo. Į šią galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo dėl antrojo (2021 m. rugpjūčio 3 d.) nusikaltimo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 22.50 val. iki rugpjūčio 5 d.,15.59 val., t. y. 1 para, už 2 dienas paskiriamos laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis).
23. Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam I. D. neskirtinos, nes tam teismas nenustatė faktinių pagrindų. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos (2 t., b. l. 98-99), paliktina galioti, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos. Daiktinių įrodymų bei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
24. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusioji V. D. kaltinamajam kaip civiliniam atsakovui I. D. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš jo priteisti 1000 Eur nagrinėjamais šioje byloje nusikaltimais padarytos jai neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 63-64). Kaltinamasis I. D. teisme visiškai pripažino turintis įstatymo pagrindu atsiradusią dėl nusikaltimų prievolę teisingai atlyginti nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiai civilinei ieškovei neturtinę žalą, taip pat ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas prieš nukentėjusiąją įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kaip faktą, jog nukentėjusioji V. D. dėl abiejų nusikaltimų patyrė tokios neturtinės žalos : jautė kurį laiką trukusį fizinį skausmą sumuštose vietose, antrojo nusikaltimo atveju patyrė išorinius kūno sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymą, sąlygojusius įprastos gyvensenos sutrikimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus dėl nevienkartinio dalyvavimo bylos ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei ir teisme, nukentėjusioji bylos duomenimis taip pat jautė didelį stresą, kaltinamojo smurto recidyvo baimę, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo fizinio smurto prieš ją poveikio jų mažamečiams vaikams ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kai žala padaryta tyčiniais veiksmais, kaip ir yra nagrinėjamais byloje atvejais, atlygintinos neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas dėl galimai sunkios žalos padariusio asmens turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Byloje kilo ginčas dėl to, kokia kaip teisinga ir proporcinga nukentėjusios praradimams kompensacija turėtų būti iš kaltinamojo šiuo atveju priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pati nukentėjusioji patirtus neturtinius praradimus įvertino maždaug po 500 Eur už kiekvieną veiką, savo ruožtu kaltinamasis juos vertina atitinkamai po 200 Eur dėl kiekvieno nusikaltimo. Teismas, atsižvelgdamas ne tik į konkrečios bylos aplinkybes, bet ir į suformuotą šalies kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl analogiškų nusikalstamų veikų, sprendžia pritarti nukentėjusios žalos vertinimui 500 Eur dėl antrosios nusikalstamos veikos, tačiau kartu sprendžia kiek sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį dėl pirmojo nusikaltimo iki 300 Eur dėl šia veika sukeltų švelnesnių nusikaltimo padarinių. Tokiu būdu nukentėjusios civilinis ieškinys patenkintinas dalinai – jai priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
I. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. liepos 31 d. V. D. sumušimo) ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
I. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. V. D. sumušimo) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriamą bausmę I. D. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti : 1) įpareigojimą pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), 2) visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Į šią galutinę bausmę įskaityti I. D. dėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstamos veikos tyrimo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 22.50 val. iki rugpjūčio 5 d., 15.59 val., t. y. 1 (vieną) parą, už 2 (dvi) dienas paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios V. D. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusios V. D. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai iš nuteistojo I. D. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nusikaltimais jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.