- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-474-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20629-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Civilinis ieškovas
- J. T.
- Nuteistasis
- S., S. G.
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T. ir jos atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 48 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą, jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Nukentėjusiosios J. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo S. G. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. G. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2016 m. balandžio 24 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 04:00 val., tyčia panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, kumščiu keturis kartus sudavė savo sugyventinei J. T. į dešinę ausį, po ko sugriebė nukentėjusiąją už žandikaulio ir dešinės šlaunies, tada, sugriebęs už plaukų, pakėlė J. T. į viršų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas dešinės ausies šlaunyje ir dešinėje šlaunyje, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. G. išteisinti, J. T. civilinį ieškinį atmesti. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma atnaujinti byloje įrodymų tyrimą ir apklausti specialistą, pateikusį specialisto išvadą Nr. G1193/2016(01), dėl J. T. padarytų kūno sužalojimų.
3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. G. kaltu, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. S. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas neįrodė nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo, priešingai - didžioji dalis byloje esančių įrodymų pagrindžia, kad tokia veika padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) XXIII skyriuje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimų, nuosprendį grindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl S. G. kaltinančius įrodymus priėmė, o teisinančius – atmetė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti ne visi svarbūs duomenys, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, yra įrodymų vertinimo spragų.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje svarbi įrodinėtina aplinkybė, ar nuteistasis padarė nusikalstamų veiką, ar J. T. iškėlė tokią versiją tam, kad atkeršytų nuteistajam už tai, kad pastarasis su ja nutraukė santykius. Pirmosios instancijos teismas J. T. parodymus laikė patikimais, tačiau pastarųjų neįvertino visų surinktų duomenų kontekste. Specialisto išvadoje nenustatyta, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai bei koks šių sužalojimų padarymo mechanizmas. Palyginus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo bei teisiamųjų posėdžių metu duotus parodymus, galima daryti išvadą, kad ant pastarosios kūno turėjo būti likę daugybiniai kūno sužalojimai galvos srityje (nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduoti keturi smūgiai į galvos sritį, buvo sugriebta už žandikaulio, už plaukų), taip pat turėjo likti kūno sužalojimai nugaros srityje (nukentėjusioji nurodė, kad S. G. ją metė į sieną), tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, užfiksuoti tik du kūno sužalojimai: dešinės ausies šlaunyje ir dešinėje šlaunyje. J. T. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog S. G. jai būtų sudavęs smūgį į dešinę šlaunį, todėl tikėtina, kad tokius sužalojimus ji patyrė ne dėl S. G. veiksmų, o šokiuose susimušusi su kita mergina. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nakties metu iš 2016 m. balandžio 23 d. į 2016 m. balandžio 24 d. nukentėjusioji buvo Kalesninkų kaime vykusioje diskotekoje. Nors J. T. nurodė, kad šioje diskotekoje tik susistumdė su kita panele, tačiau šiuos parodymus paneigia byloje apklausta D. M., kuri patvirtino, kad Kalesninkų kaime vykusioje diskotekoje J. T., pribėgusi prie merginos, pastarajai sudavė, po ko prasidėjo konfliktas, kurio metu girta mergina mojavo rankomis ir kojomis, o J. T. tuo metu buvo šalia, taip pat jos buvo užgriuvusios viena ant kitos. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko šios liudytojos parodymų analizę, todėl nepagrįstai nustatė, kad pastaroji nepatvirtino, jog po muštynių J. T. būtų sužalota. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, liudytoja D. M. paaiškino, kad dėl J. T. patirtų sužalojimų ji nieko pasakyti negali, nes pastarosios po muštynių neapžiūrinėjo, tačiau jai į mobiliojo ryšio telefoną skambino J. T. sesuo I. V. ir prašė neliudyti teisme, kad J. T. dalyvavo muštynėse. Nenuoseklios pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir tiriant bei vertinant liudytojos K. T. parodymus. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad apie dukters J. T. sumušimą nei S. G., nei jo motina K. G. nieko nekalbėjo bei taikytis neketino, tačiau šios aplinkybės nuosprendyje nebuvo įvertintos. Šios liudytojos parodymai, kad ji matė dukters pamėlusią ausį, turėtų būti vertinami kritiškai, nes 2016 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad buvo patinusi kairioji dukters ausis, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad yra užfiksuotas sužalojimas dešinės ausies šlaunyje.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrai gyvenančių asmenų, neįregistravusių santuokos, teisinį statusą. BPK 38 straipsnio nuostatos nepateikia bendrai gyvenančio, neįregistravus santuokos, asmens sąvokos, todėl nagrinėjamo klausimo sprendimui turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.229 straipsnio nuostatos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad S. G. ir J. T. draugavo apie 9 mėnesius, o vėliau išsiskyrė. Per šį laikotarpi jokio bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto įsigyta nebuvo, nebuvo susilaukta bendrų vaikų. Teismas nenustatė, kad nuteistąjį bei nukentėjusiąją sietų ypatingi ryšiai, kurie leistų daryti išvadą, kad šių asmenų draugystė turi būti prilyginama santuokiniam gyvenimui. Lytinių santykių buvimas negali būti laikomas pagrindimu kriterijumi, nulemiančiu asmenų statusą kaip sugyventinių. Dėl to turi būti vadovaujamasi CK 3.229 straipsnyje numatytu vienerių metų bendro gyvenimo kartu terminu tam, kad bendrai gyvenantys, neįregistravus santuokos, asmenys būtų laikomi sugyventiniais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei BK 248 straipsnyje, nei BPK 38 straipsnyje, nei CK 3.229 straipsnyje įtvirtintų sugyventinių požymių, todėl nepagrįstai S. G. nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jeigu jo veiksmuose ir būtų nustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama prie privataus kaltinimo bylų ir šiose bylose procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui, todėl nesant tokio pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą, baudžiamoji byla S. G. atžvilgiu turėjo būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
6. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, nukentėjusioji ir jos atstovė bei prokuroras sutiko su tokiu prašymu.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino kilusių neaiškumų dėl nukentėjusiajai J. T. padarytų sveikatos sutrikdymų pobūdžio. Kaltinime nurodyta, kad S. G. kumščiu keturis kartus sudavė savo sugyventinei J. T. į dešinę ausį, o savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės ausies šlaunyje ir dešinėje šlaunyje.
10. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G1193/2016(01) surašęs ekspertas Viačeslav Kolomiec nurodė, kad specialisto išvadoje yra padaryta techninė klaida, poodinės kraujosruvos buvo nustatytos kairės ausies kaušelyje ir dešinėje šlaunyje. Nukentėjusioji apklausos apeliacinės instancijos teisme metu iš pradžių nurodė, kad S. G. jai keturis kartus sudavė kumščiu į dešinę ausį bei ranka sugriebė už dešinės šlaunies, tačiau vėliau pripažino, kad galėjo supainioti, nes dabar tiksliai neprisimena, į kurią ausį jai buvo trenkta. Minėtos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros metu melsvai violetinė, žalsvo atspalvio poodinė kraujosruva nustatyta kairės ausies kaušelio viršutinėje pusėje, pereinant į užausinę sritį (b. l. 16). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, susipainiojo dėl to, į kurią galvos pusę nuteistasis jai trenkė. Kadangi nustatyti sužalojimai kairėje ausyje, o nuteistasis teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo, S. G. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2016 m. balandžio 24 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 04.00 val., tyčia panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, kumščiu keturis kartus sudavė savo sugyventinei J. T. į kairę ausį, po ko sugriebė nukentėjusiąją už žandikaulio ir dešinės šlaunies, tada, sugriebęs už plaukų, pakėlė J. T. į viršų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir dešinėje šlaunyje, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. teismo prašė jį išteisinti, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šių savo skundo argumentų nepalaikė, kaltu prisipažino. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnis).
12. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, S. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 8 d. susitaikymo protokolo, nuteistasis susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, t. y. įsipareigojo nuo 2017 m. gruodžio 15 d. mokėti į nukentėjusiosios banko sąskaitą po 59 eurus 12 mėnesių, taip sumokant 708 eurus neturtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad S. G. įsipareigojo padengti nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Šis faktas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad neturtinė žala bus visiškai atlyginta.
14. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. S. G. yra teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą (b. l. 27). Kaip jau minėta, apeliantas kaltu prisipažino, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, susitarė žalą atlyginti. Nors jis administracine tvarka baustas, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 28-30). S. G. yra vidurinio išsilavinimo, turi gyvenamąją vietą, dirba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog S. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla S. G. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo S. (S.) G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad S. (S.) G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. jis 2016 m. balandžio 24 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 04.00 val., tyčia, panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, kumščiu keturis kartus sudavė savo sugyventinei J. T. į kairę ausį, po to sugriebė nukentėjusiąją už žandikaulio ir dešinės šlaunies, vėliau sugriebęs už plaukų, pakėlė J. T. į viršų. Tokiu būdu, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir dešinėje šlaunyje, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atleisti S. (S.) G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis).
Patvirtinti S. (S.) G. ir J. T. 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, t. y. S. G. per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 15 d., privalo atlyginti J. T. padarytą neturtinę žalą, mokėdamas po 59 (penkiasdešimt devynis) Eur kiekvieno mėnesio 15 dieną į J. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 708 Eur.
Išaiškinti S. (S.) G., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.