Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – V. Č., jo šeimos narei mamai K. Č., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 26 d. V. Č. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. sausio 25 d. gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo V. Č.. Teikime nurodyta, kad V. Č. serga psichikos liga – šizotipinis sutrikimas (F21.0). V. Č. Kauno apylinkės teismo nutartį vykdo reguliariai. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje stebėjimo laikotarpiu pas gydytoją psichiatrą lankėsi reguliariai, kas mėnesį. Su socialine darbuotoja bendravo du kartus. Psichinė būklė: kontaktui formalus. Bendrauja formaliai. Orientuotas laike, savyje teisingai. Mąstymas vidutinio tempo, nuoseklus, stoka produktyvumo. Emocijos blankios. Hiponomiškos. Nuotaika lygi. Dėmesio koncentracija pakankama. Suicidines mintis neigia. Elgiasi adekvačiai. Psichozės reiškinių nėra.

VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ išvadoje apie V. Č. sveikatos būklę nurodyta, kad V. Č. VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje nuo 2020 m. sausio 8 d. Pacientas gydytas 7 kartus psichiatrijos stacionaruose. Nustatyta diagnozė – šizotipinis sutrikimas (F21.0). Gimė ir augo (duomenys neskelbtini). Tėvai išsiskyrę, augino motina ir patėvis. Turi jaunesnę seserį. Į mokyklą pradėjo eiti laiku, 11-oje klasėje paliktas kurso kartojimui. Šiuo metu mokinasi profesinėje mokykloje. Specialybė – automechanika. Pacientui yra nustatyta 55 proc. darbingumo lygis. Stebėjimo laikotarpiu pacientas V. Č. pas gydytoją psichiatrą lankėsi kiekvieną mėnesį, pas socialinę darbuotoją atvykęs buvo du kartus. Gydytojo psichiatro teigimu, V. Č. sveikatos būsena stabili. Kontaktas formalus. Bendrauja formaliai. Orientuotas laike, savyje teisingai. Mąstymas vidutinio tempo, nuoseklus, stoka produktyvumo. Emocijos blankios. Hipomimiškas. Nuotaika lygi. Dėmesio koncentracija pakankama. Suicidines mintis neigia. Elgiasi adekvačiai. Psichozės reiškinių nėra. Rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ atstovė A. Š. paaiškino, jog yra socialinė darbuotoja. Nurodė, jog rekomenduojama pratęsti priverstines medicinines priemones, kadangi pusmetis yra trumpokas laikas, kad įsitikinti, jog pacientas tikrai atvyktų ir vaistus išsirašytų, manoma, kad dar būtų tikslinga pastebėti jį.

Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – V. Č., teismo posėdžio metu paaiškino, kad vartoja geriamas vaistus – ryte dvi tabletes išgeria, ir vakare vieną. Vartoja pas ir mama prižiūri, kad išgerti nepamirštų. Vaistus vartoja nuo 17 metų. Nesutinka dėl pratęsimo, nes vaistus geria pats, viską pats susitvarko. Šį priemonė trukdo mokslams, nes pas gydytojus reikia važiuoti ryte, kai reikia vykti į mokslus.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – V. Č., šeimos narė mama K. Č. paaiškino, jog priverstinis gydymas stacionare labai padėjo, grįžus iš ligoninės, buvo pasiektas 100 % efektas, nes jis grįžo visapusiškai į savo mąstymą. Jis žino, kad jam reikia gydytis, ir kartais pats bijo, kad jam vėl nesutriktų mąstymas. Pats rūpinasi, kad nepasibaigtų vaistai, kada reikia išsirašyti. Šiuo metu viskas labai gerai. Ji stebi sūnų ir prižiūri, kaip vaistai vartojami. Esant dabartinei situacijai, mano, kad priverstinis gydymas netikslingas. Jis dabar atviras ir visas problemas sprendžia, elgiasi teisingai, ypatingai dėl vaistų vartojimo. Anksčiau vaistai jam atrodė nereikalingi. O dabar grįžo jo mąstymas, tai nėra problemų.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – V. Č., atstovė advokatė Violeta Naujokienė prašė priverstinio gydymo netęsti, nes gydymo įstaiga nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą. Tai, kad trumpą laiko tarpą gydomas, nėra pagrindas tęsti. V. Č. mintis dėsto logiškai, nuosekliai ir orientuojasi aplinkoje. Stacionarus gydymas buvo skirtas remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Šiai dienai duomenų nėra, kad tikslinga tęsti, tai patvirtina ir jo mama. Matyti, kad vaistus išsirašys ir vartos savarankiškai. Be to, tai trukdo mokslams, gali sudaryti nepatogumų bendraujant su bendraamžiais. Prašo teikimo netenkinti ir nepratęsti.

Prokuroras teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė ji tenkinti, kadangi priverstinis medicinos priemonių taikymas yra taikomas pakankamai trumpą laiką ir pirmą kartą tęsiamas, todėl mano, kad tikslinga šį kartą pratęsti 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. nustatyta diagnozė – šizotipinis sutrikimas (F21.0). VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad tikslinga V. Č. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Iš gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvados, medicinos įstaigos atstovės bei paties V. Č. paaiškinimų matyti, kad V. Č. yra gydomas VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“. Stebimuoju laikotarpiu V. Č. reguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, bendravo su socialine darbuotoja bei psichiatru, vartojo paskirtus medikamentus, agresyvaus jo elgesio ar konfliktų nepastebėta, pacientas formaliai kritiškas. V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaistus jis vartoja savarankiškai, todėl mano, jog netikslinga pratęsti priverstinį gydymą. Tai, kad jam paskirtas stebėjimas ir priverstinis gydymas, jam trukdo mokslams.

Tačiau, teismas šiuo atveju įvertina ir atsižvelgia į tai, kad V. Č. buvo taikyta griežtesnė priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarus stebėjimas ir gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje ir ji tik prieš pusę metų pakeista į švelnesnę, t. y. į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Įvertinus ankstesnę būseną, tai, kad anksčiau taip pat ne kartą asmuo buvo gydytas stacionaruose, tačiau ilgalaikio efekto tai neturėdavo, kaip matyti iš mamos žodžių, buvo problemų su mąstymu ir vaistų vartojimu, 6 mėnesių stebėjimas ambulatoriškai yra per trumpas laikas įsitikinti pokyčių mąstyme ir elgesyje stabilumu. Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įvertinus aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad jie nepakankami konstatuoti, jog V. Č. pavojingumas išnykęs ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jau nebereikalingas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog siekiant įsitikinti V. Č. elgesio ir mąstymo stabilumu, vaistų vartojimo stabilumu, būtinas ilgesnis reguliaraus ir nepertraukiamo stebėjimo laikas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis terminas pratęstinas.

Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirta ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre, pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad V. Č. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ teikimą patenkinti.

Pratęsti V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro“ psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl V. Č. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.