- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1-1496-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37639-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-37639-18, kurioje
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2013 m. rugsėjo 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) 2013 m. spalio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2013 m. lapkričio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4) 2014 m. rugsėjo 23 d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2015 m. kovo 5 d. Kelmės apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bausmę atliko;
5) 2015 m. spalio 7 d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atliko, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamais E. S. 2018 m. liepos 18 d., apie 2 val. 00 min, (duomenys neskelbtini), tyčia akmeniu metė į gyvenamojo namo, priklausančio Z. S., kuriame gyvena J. Ž., plastikinio lango rėmą, dėl to plastikinio lango rėmas sulūžo, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai J. Ž. 245,55 Eur turtinę žalą.
Kaltinamais E. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 18 d., apie vidurnaktį, galėjo būti 00 val. 15 min, su K. R. atėjo pas J. Ž., gyvenančios (duomenys neskelbtini), sūnų M. Ž. pasėdėti, drauge praleisti laiko. Jie sėdėjo kambaryje, draugai vartojo alkoholį, o jis – ne. Pabuvus apie porą valandų, M. Ž. užmigo, atėjusi jo mama J. Ž. paprašė, kad jis ir K. R. išeitų. Jis ir K. R. išėjo. Paėjus už kiemo vartų jam toptelėjo mintis pažadinti name likusį miegantį M. Ž., jis paėmė nuo gatvės akmenį ir paleido į langą, neturėdamas ketinimų jį išdaužti. Tuo metu lauke buvo tamsu, nesuprato, kad išdaužė plastikinio lango rėmą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 69-70).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. S. kaltė įrodyta.
Nuketėjusioji J. Ž. parodė, kad jai leidus jos namuose su jos vaiku vakarojo E. S. ir K. R.. 2018 m. liepos 18 d., apie 1 val., ji, išgirdusi triukšmą, nuėjo raminti vakarotojų ir paprašė jų skirstytis. E. S. dėl to buvo nepatenkintas, tačiau K. R. paraginus jie abu išėjo. Ji nuėjo patikrinti ar užrakintos verandos durys ir išgirdo garsą lyg kažkas sulūžtų. Iš verandos išėjusi į lauką, šalia namo, už tvoros, pamatė besijuokiantį E. S., jam pasakė, kad jis išdaužė langą, tačiau jis nereagavo, juokdamasis nuėjo link tolėliau esančio K. R.. Teigė, jog žalos dydį dėl išdaužto lango rėmo ji nurodys kai meistras įvertins padarytus nuostolius (b. l. 10-13, 18-21).
Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. vėlai vakare, (duomenys neskelbtini), uošvienei priklausančiame name, nukentėjusiajai neprieštaraujant, su jos sūnumi vakarojo E. S. ir K. R.. 2018 m. liepos 18 d., apie 1 val., ji išgirdo triukšmą, iš antro aukšto nusileido į pirmą aukštą, paprašė, kad E. S. ir K. R. išeitų. E. S. buvo nepatenkintas, praėjus maždaug valandai jie išėjo. Ji nuėjo patikrinti ar užrakintos namo durys, ir išgirdo garsą lyg kažkas sulūžtų, tuoj pat išėjo į kiemą, pamatė E. S. stovintį prie tvoros, ar jis laikė ką nors rankose ji nematė. K. R. jau buvo išėjęs. Ji pasišvietusi telefonu pamatė, kad plastikinio lango rėmas sulaužytas, stiklas neišdaužtas, ant palangės mėtėsi išlūžusio lango rėmo dalys, padaryta 330 Eur turtinė žala, E. S. žalą atlygino (b. l. 44-46).
Liudytojas K. R. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. vėlai vakare su E. S. buvo pas J. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį, J. Ž. su jais nebuvo. Kai ji atėjusi pasakė eiti lauk, jis sutiko išeiti, o E. S. nesutiko, ginčijosi, tačiau vėliau išėjo. Jis matė kaip E. S., pasiėmęs nuo žemės akmenį, metė jį į J. Ž. namo langą ir išdaužė rėme skylę (b. l. 58-59).
Liudytoja Z. S. parodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tačiau name negyvena apie 30 metų, name leido gyventi savo sūnui V. Ž. ir marčiai J. Ž., jie tame name gyvena apie 27 metus, jį remontuoja, prižiūri, o ji gyvena Vilniuje. 2018 m. liepos 18 d. ji buvo Vilniuje, apie tos dienos įvykius žino tik iš marčios pasakojimo (b. l. 61).
– 2018 m. liepos 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. Ž. 2018 m. liepos 18 d., 2 val. 43 min, kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. S., kuris 2018 m. liepos 18 d., apie 2 val., mesdamas akmeniu į jai priklausančio namo langą, sugadino lango rėmą. Taip pat užfiksuota įvykio vietos, esančios yra (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuotas bendras gyvenamojo namo vaizdas, sugadinto namo lango rėmas, jame 50 cm aukštyje nuo palangės yra 10 cm skersmens skylė, įsibrovimo/laužimo žymių neužfiksuota (b. l. 10-13, 15-16, 18-23).
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog sugadinto lango vertė yra 247 Eur (b. l. 1).
– Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Z. S. (b. l. 62).
– Iš uždarosios akcinės bendrovės „Rollita“ direktoriaus V. Ž. skirto pasiūlymo matyti, jog standartinio lango vertė yra 246,55 Eur (b. l. 39-40).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kaip jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Remiantis aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamais E. S. tyčia akmeniu metė į gyvenamojo namo, priklausančio Z. S., kuriame gyvena J. Ž., plastikinio lango rėmą, dėl to plastikinio lango rėmas sulūžo, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai J. Ž. 246,55 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur, bei į sugadinto turto vertę (246,55 Eur), kuri yra didesnė negu 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė negu 5 MGL (250 eurų), darytina išvada, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies dispoziciją, yra tinkamai kvalifikuota, atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 124, 126-128).
Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 74-81), nedirba (b. l. 106), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 117-120), nukentėjusiajai J. Ž. padarytą turtinę žalą kaltinamasis atlygino, ji jam pretenzijų nebeturi (b. l. 121). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis E. S. tyčia metė akmenį į langą, ir, nors nurodo, jog ketinimų sulaužyti lango rėmo neturėjo, tačiau kai nukentėjusioji netrukus pasakė jam apie padarytą žalą, jis nereagavo ir juokdamasis nuėjo tolyn, kas rodo jo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į savo veiksmus, prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti (BK 47 ir 54 straipsniai). Kadangi E. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 71-72).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti 15 (penkiolikos) MGL – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 10 (dešimties) MGL – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę E. S. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti E. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.