Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pernod Ricard Lietuva“ skundą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020-01-16 nutarimo „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-11/20 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Departamentas 2020-01-16 nutarimu Nr. ATK2-11/20 pripažino, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokiais veiksmais: 1) 2019 m. rugpjūčio 15-18 dienomis vykusio festivalio „Karklė 2019‘ teritorijoje veikusio prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje buvo pastatytas pareiškėjos platinamo alkoholinio gėrimo „Ballantine‘s Passion“ stendas su prekės ženklu „Ballantine‘s Passion“ (toliau – ir Prekės ženklas), priešais stendą pastatyta foto būdelė, o festivalio lankytojams suteikta galimybė nusifotografuoti prie stendo su Prekių ženklu; 2) prie stendo nusifotografavusių festivalio lankytojų nuotraukos, foto būdelėje įdiegtos kompiuterinės programos pagalba, buvo apipavidalinamos rėmeliais, ant kurių pavaizduoti alkoholinio gėrimo „Ballantine‘s Passion“ butelis, taurė, užrašas – „40 ml Ballantine‘s Passion viskis/ Ledukai / 100 m gazuotas mineralinis vanduo / papuoši apelsino skiltele“, rėmelio viršuje pateiktas Prekių ženklas, užrašas – Naujiena; stendo nuotraukos rėmeliuose atiduodamos lankytojams išsinešti su savimi; 3) pareiškėja savo interneto svetainėje pateikė alkoholio reklamą, t. y. pateikė nuorodą „Apsilankyk oficialiame „Kahlua“ tinklapyje“, paspaudus ant nuorodos, nukreipiama į interneto svetainę www.kahlua.com, kurioje patalpintos nuotraukos, jose pateikta informacija nenumatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje. Už nurodytus pažeidimus Departamentas paskyrė pareiškėjai 3 500 Eur baudą.

Vertinant pareiškėjos ginčijamo Departamento nutarimo turinį matyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai nustatyti už skirtingus pareiškėjos atliktus veiksmus, todėl teismas toliau analizuos atskiras Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kurias Departamentas nurodė, kaip pažeistas, ir vertins, ar pareiškėjos elgesys atitiko nustatytų pažeidimų sudėtis.

I. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo

Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus. Pagal pareiškėjos ginčijamą Departamento nutarimą matyti, kad pareiškėjos veiksmai – stendo puošimas, išnuomota foto būdelė, prie kurios galėjo prieiti vartotojai ir nusifotografuoti su Prekių ženklu bei pasiimti foto nuotrauką, laikyti akcija, Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 16-18 d. vykusio festivalio metu lauko terasoje pastatė stendą su prekių ženklu „Ballantine‘s Passion“, prie kurio festivalio lankytojai galėjo nusifotografuoti. Be to, ši nuotrauka kompiuterinės programos pagalba buvo apipavidalinama rėmeliais, kuriuose pavaizduotas alkoholinio gėrimo „Ballantine‘s Passion“ butelis, šalia taurė, pilna gėrimo, pateiktas tokio alkoholinio gėrimo vartojimo būdas, vartojimo pasiūlymas, nurodytas kokteilio su šiuo alkoholiu gėrimu paruošimo būdas – 40 ml „Ballantine‘s Passion“ viskio, ledukai, 100 ml gazuoto mineralinio vandens, apelsino skiltelė papuošti, taip pat ant rėmelių nurodyti žodžiai „Naujiena“ ir „Ballantine‘s Passion“ prekės ženklas. (duomenys neskelbtini), kuri „Karklė 2019“ festivalio metu teikė paslaugas pareiškėjai, 2019-11-15 paaiškino, kad priešais stendą buvo pastatyta foto būdelė, žmogus, paspaudęs atitinkamą mygtuką, būdavo nufotografuojamas ir iš foto būdelėje esančios angos išlįsdavo iš karto pagaminta nuotrauka, foto būdelė ir stendas pastatyti festivalyje pareiškėjos užsakymu.

Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad pareiškėja „Karklė 2019“ festivalio metu pastačius stendą su Prekių ženklu, prie kurio festivalio lankytojai galėjo nusifotografuoti ir pasiimti nuotrauką, vykdė akciją, skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, draudžiamą Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Įstatymas nepateikia akcijos sampratos paaiškinimo. Vadovaujantis Lietuvių kalbos žodyne pateiktu paaiškinimu, akcija – tai veikimas kuriam nors tikslui pasiekti (http://www.lkz.lt/?zodis=akcija&lns=-1&les=-1&id=01009550000). Teismo vertinimu, akcijos samprata Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme siejama būtent su siekiu paskatinti vartotoją įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, o kokiais konkrečiais veiksmais toks tikslas gali būti siekiamas Įstatymas neapibrėžia. Todėl laikytina, kad akcija gali būti laikomi ne tik ekonominio pobūdžio veiksmai, bet ir bet kokie kiti veiksmai, kuriais vartotojas būtų skatinamas įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus. Todėl ir ekonominės naudos kriterijus šiuo atveju akcijos veiksmams konstatuoti nėra būtina sąlyga, užtenka nustatyti, kad įmonė atliko veiksmus, kuriais siekė paskatinti vartotoją įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjos atlikti veiksmai festivalyje „Karklė 2019“ atitinka akcijos sampratą, t. y. pareiškėja užsakė stendą ir foto būdelę, tam tikslui, jog būtų skatinamas jos parduodamo alkoholinio gėrimo įsigijimas ir (ar) vartojimas. Nors tokiais pareiškėjos veiksmais iš vartotojų nebuvo tiesiogiai reikalaujama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau laikytina, kad šie veiksmai galėjo paskatinti vidutinį vartotoja įsigyti ar vartoti šiuos gėrimus. Tokie pareiškėjos veiksmai, kaip stendo su Prekės ženklu pastatymas, suteikta galimybė pasidaryti nuotrauką, kuri iš karto išryškinama, buvo pramoginio pobūdžio, vartotojams kelianti tam tikras teigiamas emocijas, pramogą, todėl tokiais veiksmais pareiškėja įgyvendino siekį skatinti vartoti ar įsigyti konkretaus jos prekiaujamo Prekės ženklo alkoholinius gėrimus. Vidutinis vartotojas, atkreipęs dėmesį į organizuojamą akciją, į galimybę pasidaryti nuotrauką su konkrečiu Prekės ženklu, sudalyvavęs tokio pobūdžio pramoginėje veikloje, šį Prekės ženklą ir tokio Prekės ženklo pažymėtą alkoholinių gėrimų produkciją gali sieti su teigiamomis emocijomis, pramoga. Taigi skatinimas įsigyti ar vartotoji šiuos alkoholinius gėrimus gali vykti ne tiesiogiai, o keliant teigiamo pobūdžio asociacijas. Organizuojant šią akciją, ant priemonių nuotraukai parengti naudojami vaizdai ir tekstas buvo tiesiogiai susiję su Prekės ženklu, šis Prekės ženklas nurodytas ant paties stendo taip pat rėmelio, kuriuo apipavidalinamos išryškintos nuotraukos.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad Departamentas nepagrįstai Įstatymo leidžiamos formos ir turinio informacijos apie Prekių ženklą sklaidą prilygino Įstatymo uždraustos akcijos organizavimui. Departamentas konstatavo Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą ne dėl paties fakto, kad pareiškėja pavaizdavo Prekių ženklą stende, kuris buvo pastatytas prekybos alkoholiu vietoje, tačiau įvertinęs visų akcijos veiksmų visumą, t. y. pastatytą stendą, foto būdelę, suteiktą galimybę pasidaryti nuotrauką prie stendo ir pasiimti šią nuotrauką su savimi. Todėl vien aplinkybė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje buvo pavaizduotas Prekių ženklas ir ant kitų daiktų, nereiškia, kad pareiškėjos veiksmai, organizuojant pramogą, suteikiant galimybę nusifotografuoti prie stendo, pasidaryti nuotrauką, turėjo būti vertinami tik siaurąja prasme kaip Prekės ženklo atvaizdavimas. Priešingai, vaizduojamas Prekės ženklas ant stendo buvo tik vienas iš akcijos elementų, tačiau šiuo atveju svarbus pats akcijos pramoginis pobūdis, vartotojams sukeliamos teigiamos emocijos, o Prekės ženklo vaizdavimas siejamas su konkretaus alkoholinio gėrimo skatinimu įsigyti jį ar vartoti.

Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmai – 2019 m. rugpjūčio 16-18 d. vykusio festivalio metu pastatytas stendas su Prekės ženklu, prie kurio festivalio lankytojai galėjo nusifotografuoti ir pasiimti nuotrauką, laikytini akcija, Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, kuria buvo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, ir tokie veiksmai yra draudžiami pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 dalį. Todėl Departamentas ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatavo šios normos pažeidimą.

II. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad alkoholio reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.

Alkoholio reklama apibūdinama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (AKĮ 2 straipsnio 10 punktas).

Nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

Pagal LVAT formuojamą tokio pobūdžio administracinių bylų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014, 2018-10-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018)), ši analizė (konkrečios alkoholio reklamos vertinimas) turi būti atlikta, taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų (pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą apibūdinimą, vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius). Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 16-18 d. vykusio festivalio metu lauko terasoje pastatė stendą su prekių ženklu „Ballantine‘s Passion“, prie kurio festivalio lankytojai galėjo nusifotografuoti. Be to, ši nuotrauka kompiuterinės programos pagalba buvo apipavidalinama rėmeliais, kuriuose pavaizduotas alkoholinio gėrimo „Ballantine‘s Passion“ butelis, šalia taurė, pilna gėrimo, pateiktas tokio alkoholinio gėrimo vartojimo būdas, vartojimo pasiūlymas, nurodytas kokteilio su šiuo alkoholiu gėrimu paruošimo būdas – 40 ml „Ballantine‘s Passion“ viskio, ledukai, 100 ml gazuoto mineralinio vandens, apelsino skiltelė papuošti, taip pat ant rėmelių nurodyti žodžiai „Naujiena“ ir „Ballantine‘s Passion“ prekės ženklas. Tokias foto nuotraukas festivalio lankytojai galėjo pasiimti su savimi ir nuo pareiškėjos valios tolimesnis foto nuotraukos naudojimas nebepriklausė.

Kaip matyti pagal aukščiau nurodytas Įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, alkoholio reklamos kontekste, alkoholio reklama nelaikomi registruoti prekių ženklai, kai tokia informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriuose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui. Teismas šiuo atveju atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad stendo viršutinėje dalyje pavaizduotas Prekių ženklas nėra dominuojantis lyginant su kita informacija, be to, rėmelyje pavaizduota kiti elementai – alkoholio gėrimo pakuotė, taurė, alkoholinio kokteilio receptas yra neutralaus pobūdžio, o jų esmė – Prekių ženklas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Departamento nutarime nustatyti alkoholio reklamos veiksmai apėmė ne išimtinai Prekės ženklo pavaizdavimą, tačiau ir kitus aktyvius pareiškėjos veiksmus susijusius su Prekės ženklu pažymėto alkoholinio gėrimo reklama – stendo nuotraukų, kuriose pateiktas Prekių ženklas, su rėmeliais dalinimą (platinimą) festivalio lankytojams, jų užsakymą. Be to, Prekių ženklas buvo pavaizduotas ne mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietoje, ne ant šios prekybos vietos patalpos elementų, tačiau ant kiekvienam norinčiam asmeniui dalinamos nuotraukos. Taigi vien formalus argumentas, kad Prekių ženklo pavaizdavimas panaikina galimybę tam tikrą asmenims dalinamą vaizdinę, žodinę informaciją laikyti alkoholio reklama atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, daro išvadą, kad pareiškėja dalindama (platindama) stendo nuotraukas, kuriose pateiktas Prekių ženklas, su rėmeliais festivalio lankytojams, skleidė alkoholio reklamą, draudžiamą Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi. Pirma, tokie pareiškėjos veiksmai laikytini reklama, nes, kaip minėta aukščiau, dalinant asmenims nuotraukas su rėmeliuose pavaizduotu Prekės ženklu, alkoholinio gėrimo „Ballantine‘s Passion“ vartojimo pasiūlymu, buvo skleidžiama informacija, susijusiu su pareiškėjos platinamu ir parduodamu Lietuvos Respublikoje alkoholiniu gėrimu „Ballantine‘s Passion“. Teismo vertinimu, tokios informacijos skleidimas galėjo skatinti asmenis vartoti būtent pareiškėjos platinamą ir parduodamą alkoholinį gėrimą, nes pareiškėjos pasirinktas informacijos apie alkoholinį gėrimą skleidimo būdas buvo patraukus festivalio lankytojams (galimybė pasidaryti nuotrauką), be to, ant tos pačios nuotraukos rėmelių pateiktas būtent pareiškėjos platinamo alkoholinio gėrimo vartojimo pasiūlymas, sukuriant įspūdį, kad pavaizduotą kokteilį paprasta pasigaminti iš siūlomų sudėtinių dalių, panaudojant pareiškėjos platinamą ir parduodamą alkoholinį gėrimą „Ballantine‘s Passion“. Taigi tokiu būdu pateikta informacija galėjo kelti teigiamas asociacijas nuotraukas pasidariusiems asmenims, siejant jas būtent su nuotraukos rėmeliuose pavaizduotu pareiškėjos platinamu ir parduodamu alkoholiniu gėrimu „Ballantine‘s Passion“.

Taip pat nustatytas ir antrasis reklamai būdingas požymis – atlygintinumas. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą teismas nustatė, kad pareiškėjai paslaugas, susijusias su Prekės ženklu, t. y. nuotraukų būdelės nuoma, pristatymas, atsiėmimas, priežiūra, apklijavimas, nuotraukos rėmelio pritaikymas, plaktų stovų gaminimas ir kt., teikė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad rašytinės sutarties su (duomenys neskelbtini) neturi, tačiau pastaroji teikia paslaugas pareiškėjai pagal poreikį. Pareiškėja pateikė Departamentui (duomenys neskelbtini) sąmatos, susijusios su festivaliu „Karklė 2019“ kopiją, iš kurios matyti teiktų paslaugų, susijusių su foto sienos naudojimu, konstrukcija, nuotraukomis, kainos. Pagal pridėtą pareiškėjos 2019-09-12 mokėjimo nurodymą matyti, kad pareiškėja už teiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) realiai atsiskaitė.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad iš esmės tą pačią vaizdinę medžiagą, susijusią su Prekės ženklu, tokioje pačioje jos pateikimo vietoje Departamentas vertino skirtingai. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-03-19 prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydama atsakyti ar talpindama informacinę medžiagą mažmeninės prekybos vietose, kuriose parduodami alkoholiniai gėrimai (informacinė medžiaga apie naują Ballantine‘s produktą ir jo paruošimo ir vartojimo būdą), nepažeis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo. Departamentas, atsakydamas į tokį paklausimą, paaiškino, kad teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų, todėl pateikiama Departamento nuomonė nėra laikoma oficialiu aiškinimu, nurodė, kad reklaminis maketas su užrašu „Ballantine‘s Passion“ neprieštarauja Įstatymui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne reklaminio maketo, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į Departamentą, vertinimas kaip alkoholio reklamos, bet kitų pareiškėjos veiksmų visumos festivalyje „Karklė 2019“ vertinimas alkoholio reklamos skleidimo kontekste. Be to, vertinant pareiškėjos skleidžiamos informacijos atitiktį Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai reklamos sampratai, šiuo atveju aktualu ne tik ant nuotraukos pateikta informacija apie alkoholinį gėrimą, bet ir tolimesni veiksmai, nuotraukų dalinimas asmenims. Būtent visų šių faktinių aplinkybių visuma buvo pagrindas pripažinti pareiškėjos veiksmus – užsakymą ir organizavimą stendo nuotraukų, kuriose pateiktas Prekių ženklas, su rėmeliais dalinimą (platinimą) festivalio lankytojams – kaip alkoholio reklamos skleidimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja užsakydama ir organizuodama stendo nuotraukų, kuriose pateiktas Prekių ženklas, su rėmeliais dalinimą (platinimą) festivalio lankytojams, pateikė alkoholio reklamą ir taip pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimą.

ii. Dėl pareiškėjos interneto svetainėje pateiktos alkoholio reklamos

Pagal pareiškėjos ginčijamo Departamento nutarimo turinį matyti, kad antrasis veiksmas, nulėmęs Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo tai, jog pareiškėja savo internetinėje svetainėje pateikė nuorodą „Apsilankyk oficialiame „Kahlua“ tinklapyje“, paspaudus ant nuorodos, nukreipiama į interneto svetainę www.kahlua.com, kurioje patalpintos nuotraukos, jose pateikta informacija nenumatyta Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos internetinėje svetainėje https://www.pernod-ricard.com/lt-lt/ pateikiama nuoroda su galimybę ją atsidaryti „Apsilankykite oficialiame „Kahlua“ tinklapyje“. Atsidarius šią nuorodą, nukreipiama į naują tinklapį, kuriame matyti asmenys, sėdintys prie stalo, ant stalo padėti alkoholiniai gėrimai, vaizduojami asmenys šypsosi, taip pat internetinėje svetainėje, į kurią nukreipiama įjungus nurodytą nuorodą, matomos nuotraukos kitų besišypsančių žmonių, įkelti vaizdo įrašai, kuriose rodoma kaip pasidaryti alkoholinį kokteilį, naudojant vaizduojamų prekių ženklų alkoholinius gėrimus. Teismo vertinimu, tokia informacija laikytina alkoholio reklama, kurią draudžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, tokie vaizdai siejami su geromis emocijomis, teigiamomis asociacijomis, vidutiniam vartotojui gali sukelti teigiamą pirmą įspūdį, jog vartojant alkoholinius gėrimus asmuo bus laimingas, užmegs ryšius su kitais asmenimis, pagerės socialiniai santykiai. Įsijungus pareiškėjos tinklapyje įkeltą nuorodą reklamos objektas yra alkoholinis gėrimas „Kahlua“, kurį platina bei pardavinėja pareiškėja, taigi tokios informacijos skleidimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjos komercine veikla.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad šiuo atveju pareiškėjos interneto svetainėje pateikiamas tik likerio „Kahlua“ prekės ženklas, o tokia informacija yra leistina. Kaip minėta, pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, alkoholio reklama nelaikoma registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja savo svetainėje nurodė likerio „Kahlua“ prekės ženklą, pateikė jo aprašymą, tačiau taip pat pateikė tiesioginę nuorodą į tinklapį, kurioje skleidžiama vaizdinė medžiaga atitinka Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytą alkoholio reklamos sampratą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, alkoholio reklama laikoma informacija, skleidžiama bet kokiomis priemonėmis. Savo internetinėje svetainėje pateikiant nuorodą į vaizdinę medžiagą, kuri atitinka alkoholio reklamos sampratą, laikytina, kad pareiškėja skleidė alkoholio reklamą. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas apeiti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimą pateikiant nuorodą į kitame tinklapyje skleidžiamą alkoholio reklamą. Šiuo atveju, pareiškėja savo internetinėje svetainėje pateikdama nuorodą į alkoholio reklama laikomą vaizdinę medžiagą, prisiėmė atsakomybę už tokios informacijos skleidimą.

Taigi teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, savo internetinėje svetainėje pateikė alkoholio reklamą.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad Departamentas tas pačias faktines aplinkybes vertino ir kaip Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudžiamos akcijos organizavimą ir kaip 29 straipsniu draudžiamos alkoholio reklamos skleidimą ir toks vertinimas pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą. Dėl dvigubo baudimo už tą patį teisės pažeidimą draudimą principo teismas pažymi, kad taikant teisę būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Šis konstitucinis principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai „Karklė 2019“ festivalio metu buvo vertinami kaip skirtingi jos elgesio epizodai, todėl pareiškėjai už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pasireiškusį dvejais draudžiamos alkoholio reklamos skleidimo epizodais, ir už Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą (draudžiamos akcijos organizavimą), pareiškėjai paskirta 3 500 Eur bauda, kuri yra minimali. Pagal ginčijamo Nutarimo turinį matyti, kad pareiškėjai bauda paskirta už skirtingus jos veiksmus, kuriais ji organizavo Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudžiamą akciją, skatinančią vartoti alkoholinius gėrimus, ir už draudžiamos alkoholio reklamos skleidimą. Pareiškėjai už visus šiuos veiksmus paskirta viena bauda. Taigi laikytina, kad draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2020-01-16 nutarimas „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-11/20 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio nutarimo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pernod Ricard Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.