- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-627-626/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Jolanta Čepukienienė
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukienienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė), Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2016-06-15 nutarimą Nr. 59-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas Jungtinėje Karalystėje vykdant Europos arešto orderį, taip pat laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje, terminą skaičiuojant nuo 2014-05-27, vieną laikinojo sulaikymo (arešto) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014-05-27, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-05-27, ½ laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2016-05-27. Neatliktos bausmės dalis 2016-06-09 – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo.
Nuteistasis V. K. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje pakartotinai buvo svarstytas 2016-06-09, komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-05-27.
Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis Komisijoje buvo svarstytas 2015-12-17. Komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: baigti mokslus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Asmuo Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė visiškai. V. K. anksčiau teistas tris kartus. Laisvės atėmimo bausmę atliko 1 kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 18 metų. Nusikaltimams būdingas tapatus modelis. Pripažįsta padaręs nusikaltimus, gailisi, nors savo veiksmus kiek racionalizuoja. Nuteistasis nusikaltimus padarė su bendrininkais. Pats teisės pažeidėjas geba analizuoti savo nusikalstamą gyvenimo būdą, įvardinti netinkamų elgesio strategijų pasirinkimo priežastingumą: lengvabūdišką pinigų siekį bei su tuo susijusius santykius su neformaliais kriminaliniais partneriais. Šiuo metu nuo aplinkinių neigiamos įtakos nepriklausomas, duomenų apie santykių tęstinumą su buvusiais draugais nėra - pats nuteistasis teigia, jog ryšius su pastaraisiais nutraukė galutinai. Atliekant bausmę, elgesys pozityvus, šiuo metu orientuotas į pasekmių suvokimą bei gebėjimą prisitaikyti prie įvairių aplinkybių. Teisės pažeidėjas neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas kartą naudojo smurtą ir grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Gerai atpažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, jaučia poreikį spręsti savo problemas ir imasi veiksmų. Supranta, kad jo sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes jam pačiam ir kitiems. Turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, šeimos kūrimu ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius. Atrodo dėmesingas, besidomintis kitais, jautrus kitų jausmams, priima naujas idėjas. V. K. negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų neišsakė. Priežiūrą vertina palankiai. Kartą yra nusižengęs režimo reikalavimams ir nenori to pripažinti, tačiau motyvuotas gerai elgtis. Supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimą pažeidė 1 kartą, nuobauda skatinimo būdu panaikinta. Asmuo skatintas tris kartus. Dalyvavo adaptacijos programose. V. K. dirba ir aktyviai dalyvauja formalioje/neformalioje visuomeninėje veikloje, mokosi. Lygtinio paleidimo atveju galimai bus priimtas į UAB „P“ techninio darbuotojo pareigas (pristatė 2016-05-04 pažymą iš minėtos darbovietės). Pataisos namuose dirba, gauna atlyginimą, dengia ieškinį, papildomai remia artimieji. Nuteistasis mano, jog materialinių sunkumų laisvėje neturėtų būti. Teigia, jog įsidarbinęs laisvėje, toliau mokės ieškinį. Vykdomieji dokumentai gauti 2 595,23 Eur sumai. 2016-04-15 - išieškota 115,95 Eur. Nuteistasis V. K. yra nevedęs, palaiko glaudžius socialinius ryšius su tėvu ir seserimi - skambinasi, lankomas. Lygtinio paleidimo atveju gyvens pas tėvą G. K., adresu, kuriuo gyveno iki išvykimo į užsienį: (duomenys neskelbtini) (gauti teigiami atsakymai iš Probacijos tarnybos bei iš Policijos komisariato). Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2016-04-19 atsakyme iš Probacijos tarnybos Nr. 8-4242 pažymėta, jog nuteistajam galima taikyti intensyviąją priežiūrą jo pasirinktu adresu pas tėvą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 60 balų, iš jų - 40 balų nekintamieji veiksniai. Rizika sumažėjo, pirmo svarstymo metu buvo nustatyta 62 balų rizika.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2016-06-15 nutarimą Nr. 59-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K.. Teismas sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nėra pakankamas ir dėl to bei kitų aplinkybių nėra neabejotino ir akivaizdaus pagrindo išvadai, jog nuteistasis V. K. atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jo dalyvavimą reabilitacinėse programose vertino teigiamai kaip asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Nurodė, kad nepaisant šių teigiamų pokyčių, nuteistojo V. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas, kadangi jam Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015-09-29 nutarimu už režimo reikalavimų pažeidimą (sėdėjo daiktų sandėlyje su kitais nuteistaisiais ir rankose laikė kortas) buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nenori pripažinti, kad yra nusižengęs režimo reikalavimams (savo paaiškinime nurodė, jog tik žiūrėjo, kaip kiti žaidžia). Iš nuteistojo V. K. asmens bylos matyti, kad jis kaip ir dalis kitų nuteistųjų, dalyvavo bado streike dėl bausmių vykdymo nuostatų pasikeitimo, taip pasiduodamas kitų asmenų neigiamam poveikiui, taigi savo elgesiu nerodė dalykiškų ir tvarkos įkalinimo įstaigoje netrukdančių problemos sprendimo būdų. Pažymėjo, kad nors paminėtas tvarkos ir drausmės pažeidimas nėra itin šiurkštus, vis tik tai leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nepaklusti privalomoms elgesio taisyklėms, pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir jos reikalavimus. Taip pat teismas atsižvelgė į V. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, ankstesnį teistumą ir tai, kad įvykdytoms nusikalstamoms veikoms būdingas tapatus modelis. Teismo nuomone, nuteistojo dalyvavimas tokio pobūdžio nusikalstamose veikose, rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms ir yra didelio pavojingumo. Pažymėjo, kad vieną kartą bausmės vykdymas nuteistajam V. K. buvo atidėtas, vieną kartą jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nepaisant to savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnyje. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, kad V. K. buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, tačiau jis to nepadarė, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Pažymėjo ir tai, kad nors nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimus, gailisi, tačiau jis savo veiksmus racionalizuoja, o pastarąją aplinkybę vertino kaip nuteistojo vis dar greičiau neigiamą vertybinę orientaciją. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal OASys metodiką nustatyta tik labai nežymi ir teismo vertinimu nepakankama nuteistojo elgesio pažanga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. 59-151.
Nurodo, kad iš teismo nutarties nesuprantama. Neaišku kodėl teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nes egzistuoja visi formalieji lygtinio paleidimo pagrindai. Nesutinka su teismo išvada, kad jis dar neatliko pakankamos bausmės dalies, kuri pakankamai paveiktų jį, nes vien padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra besąlyginis pagrindas, kuriam esant nebūtų galima jam taikyti lygtinio paleidimo. Akcentuoja tai, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos EŽT Konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, todėl lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė. Taip pat akcentuoja tai, kad pataisos namuose jis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, yra pabaigęs visas įmanomas programas, išklausęs visas paskaitas ir dalyvavęs užsiėmimuose, palaiko glaudžius socialinius ryšius, todėl nesupranta, kokius jis dar turi atitikti kriterijus, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems be kita ko paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pabrėžtina, kad šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 60 balų).
Vertinant, ar yra pažanga mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgtina į tai, kad pataisos namuose nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, skatintas tris kartus, mokosi, aktyviai lanko psichosocialines programas, sąžiningai atlieka darbines pareigas, turimus trumpalaikius ir ilgalaikius planus, jo motyvacija keistis yra aukšta. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas teigti, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėjo aktyvias pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jos sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.
Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kolegija sprendžia, kad vertindamas galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei elgesį prieš atliekant šią laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes (kvalifikuoti plėšimai padaryti grupės asmenų), į tai, kad nusikaltimams būdingas tapatus modelis, kad vieną kartą jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir vėl nusikalto, ikiteisminio tyrimo metu buvo užsienyje pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų beveik ketverius metus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis gailisi, tačiau savo veiksmus racionalizuoja, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimo pažeidimo nepripažįsta. Visa tai rodo, kad nors yra formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai bei, kad galima tikėtis nuteistojo įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.