Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2S-1523-343/2017 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“ dėl kredito sutarties tikrosios šalies nustatymo, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo atsakovės naudai pasirašytą vekselį pripažinti negaliojančiu; 2014 m. spalio 7 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį pripažinti nesudaryta.

Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0182/16/00796.

Kauno apylinkės teismas Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0182/16/00796 iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija vartojimo kredito sutartį ir vekselį, kurių pagrindu yra pradėti išieškojimo veiksmai, sprendė, kad ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad, netaikius priverstinio išieškojimo sustabdymo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas vėliau būtų apsunkintas ar būtų padaryta žala ieškovei.

Atsakovė dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0182/16/00796 iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo.

Teismas sutiko su atsakovės motyvais, kad tiek vartojimo kredito sutartį, tiek vekselį pasirašė pati ieškovė, ieškovės nurodytą aplinkybę, jog pagal vartojimo kredito sutartį gautus pinigus po sandorio sudarymo iš jos išviliojo G. M., teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo neigti pačios prievolės ir teisinių santykių tarp dviejų sandorio šalių – ieškovės ir atsakovės egzistavimo. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai ir motyvai paneigia objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas iš pateiktų įrodymų darė išvadą, kad, esant tokiam ieškovės reikalavimui ir nustatytoms aplinkybėms, negalima teigti, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas neįvertino visų aplinkybių, turinčių esminės įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovės turtinės padėties ir jos pokyčio perspektyvos. Teismas neįvertino, kad ieškovės gaunamų pajamų vos užtenka minimaliems poreikiams tenkinti, todėl priverstinis išieškojimas sukeltų labai didelių kasdienių nepatogumų, o tai gali sukelti neigiamų negrįžtamų pasekmių, susijusių su ieškovės psichologine būkle ir jos sveikata.

Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pagal vartojimo kredito sutartį gautus pinigus po sutarties sudarymo iš ieškovės išviliojo G. M. vertino kaip nesuteikiančią pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu reiškiamas ieškinys grindžiamas būtent ta aplinkybe, kad tikroji vartojimo kredito sutarties šalis yra G. M. ir jis po sutarties sudarymo iš ieškovės sąskaitos nusiėmė paskolos dalyku buvusius pinigus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apylinkės teismas, gavęs atsakovės atskirąjį skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones, ir sutikdamas su atskiruoju skundu, 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pats pasinaikino 2017 m. kovo 16 d. nutartį. Iš šios nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik panaikino ankstesne nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas nutarties panaikinimo argumentus, o klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės prašymą iš naujo nesprendė. Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė argumentus, kuriais remdamasis sprendė sutikti su atsakovės atskiruoju skundu ir pasinaikinti skundžiamą nutartį. Tačiau nei nutarties motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse nėra nurodyta, kaip iš esmės išsprendžiamas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinami ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria teismas pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pats pasinaikina savo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, yra neskundžiama atskiruoju skundu.

Atsižvelgiant į nutarties 10 punkte išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties negalėjo būti pradėtas. Atsižvelgus į anksčiau nurodytą, kadangi apeliacinis procesas, nors negalėjo būti pradėtas, bet yra pradėtas; jis nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartyje klaidingai nurodė, jog nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės prašymą išspręstinas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė E. P. už atskirąjį skundą yra sumokėjusi 28 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį procesą nutraukus, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti E. P. (fizinioo asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 04 06 terminale Perlo paslaugos.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.