Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. L. 2014-12-30 A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-10-10 8.08 val. Klaipėdos rajone, Sudmantų kaime, padarė Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, padarytą asmens, nevežančio keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimu A. J. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2014-10-10 8.08 val., Klaipėdos rajone, Sudmantų kaime, vairuodamas automobilį žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 88 punkto reikalavimus, išvažiuodamas iš sankryžos neparodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo.

A. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2015-04-09 nutartimi A. J. skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino įgaliotai institucijai iš naujo tirti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas pateikė skundą, kurio Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-04 nutartimi netenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartį paliko nepakeistą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-06-12 nutarimu A. J. nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą ir paskirta 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, kad dėl A. J. pažeidimo 2014-10-20 Kelių policijos biure buvo gautas anoniminis skundas internetiniame tinklapyje www.epolicija.lt.. Asmens anoniminis skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr.60-1945) 23 straipsnio 3 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų, policijai teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių. Taisyklėse yra reglamentuotas anoniminių pareiškimų tyrimas, nustatyta, kad asmuo, norėdamas pateikti pranešimą policijai, gali jį pateikti anonimiškai, prisijungti prie e.policija portalo gali tiek prisiregistruodamas, tiek anonimiškai. Taisyklės yra parengtos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-04-29 įsakymu Nr. 5-V-218 „Dėl asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 38 punkte nustatyta, kad: „Sprendimai dėl išnagrinėtų skundų, kiti administraciniai veiksmai įforminami atsižvelgiant į administracinio veiksmo turinį.“ Todėl policijos pareigūnas, per www.e.policija.lt portalą gavęs anoniminį pranešimą, privalo jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas, norėdamas nustatyti vaizdo medžiagą pateikusį asmenį, kreipėsi į Policijos departamento Informatikos valdybą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad jei asmuo pateikė informaciją anonimiškai, tai nustatyti jo kontaktinių duomenų nėra galimybės. Pasak institucijos, iš anoniminio asmens pateikto įrašo yra galimybė pamatyti užfiksuotą teisės pažeidimą, galima aiškiai identifikuoti padarytą pažeidimą, automobilį. 2015-06-12 nutarimą priėmęs pareigūnas nufotografavo automobilį AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių nuotraukų matyti, jog valstybinis numeris prigręžiamas varžtais ir jo nuimti be papildomų priemonių nėra galimybės, varžtai prigręžti senai. Institucijos manymu, sulyginus nuotraukas su filmuotoje medžiagoje užfiksuotu automobiliu matyti, kad tai tas pats automobilis, todėl policijos pareigūnas priimdamas nutarimą neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad įrašas galėjo būti suklastotas.

Taip pat skunde akcentuojama, kad A. J. vairuodamas automobilį AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas keturis kartus: 2010 metais, 2011 metais, 2012 metais ir 2014 metais. 2014-12-06 baustas už tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnei nepateikė duomenų kas 2014-12-05, 12.06 val. vairavo jo įmonei priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Jam paskirta administracinė nuobauda numatyta ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, todėl, pasak institucijos, A. J. vengia administracinės atsakomybės, nebendradarbiauja su policija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-06-12 nutarimu buvo nubaustas už 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-06-12 nutarimas buvo panaikintas ir byla nutraukta. Apeliantas ginčija teismo sprendimą nutraukti administracinę bylą prieš A. J. dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad A. J. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų vertinant A. J. kaltės buvimą ar nebuvimą. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl A. J. pažeidimo 2014-10-20 Kelių policijos biure buvo gautas anoniminis skundas internetiniame tinklapyje www.epolicija.lt.. Asmens anoniminis skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas, norėdamas nustatyti vaizdo medžiagą pateikusį asmenį, kreipėsi į Policijos departamento Informatikos valdybą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad jei asmuo pateikė informaciją anonimiškai, tai nustatyti jo kontaktinių duomenų nėra galimybės. A. J. savo kaltės padarius šį pažeidimą nepripažino ir nepripažįsta. Nurodė, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nebuvo, automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime teisingai pažymėjo, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kas nors betarpiškai matė ir atpažino, jog įvykio dieną automobilį vairavo būtent A. J.. Pastarojo kaltė grindžiama tik vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotų duomenų patikimumo ir tikrumo niekaip negalima patikrinti, nes asmuo pateikęs įrašą, nenustatytas, ir Institucijos teigimu, asmens pateikusio įrašą, tapatybės nustatyti neįmanoma.

Pasak institucijos, iš anoniminio asmens pateikto įrašo yra galimybė pamatyti užfiksuotą teisės pažeidimą, galima aiškiai identifikuoti padarytą pažeidimą, automobilį. 2015-06-12 nutarimą priėmęs pareigūnas nufotografavo automobilį AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių nuotraukų matyti, jog valstybinis numeris prigręžiamas varžtais ir jo nuimti be papildomų priemonių nėra galimybės, varžtai prigręžti senai. Institucijos manymu, sulyginus nuotraukas su filmuotoje medžiagoje užfiksuotu automobiliu matyti, kad tai tas pats automobilis, todėl policijos pareigūnas priimdamas nutarimą neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad įrašas galėjo būti suklastotas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūno, surašiusio 2015-06-12 nutarimą, padarytos automobilio AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidimą padarė būtent A. J.. Niekas neginčiją fakto, kad policijos pareigūnas prieš priimdamas 2015-06-12 nutarimą nufotografavo būtent AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, ir kad nuotraukose matyti prisukti varžtai, tačiau tai neįrodo, kad buvo užfiksuotas galimai A. J. įvykdytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo minėtų nuotraukų laikyti neginčijamu A. J. kaltės įrodymu. Nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. L. 2014-12-30 A. J. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis specialistas G. P., kuris 2015-06-12 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, A. J. paskyrė 57 Eur dydžio baudą, ar kiti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, o vadovavosi tik anonimiškai pateikta informacija. Šios informacijos tikrumo niekaip negalima patikrinti, nes asmuo pateikęs įrašą, nenustatytas, kaip jau buvo minėta, Institucijos teigimu, asmens pateikusio įrašą, tapatybės nustatyti neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad vadovautis vien neaiškiu vaizdo įrašu, kurį pateikęs asmuo nepanoro prisistatyti, nesant byloje jokių kitų tiesioginių įrodymų, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, negalima. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu.

Apeliantas taip pat skunde akcentuoja, kad A. J. vairuodamas automobilį AUDI A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas keturis kartus. 2014-12-06 baustas už tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnei nepateikė duomenų kas 2014-12-05, 12.06 val. vairavo jo įmonei priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Institucijos manymu, A. J. vengia administracinės atsakomybės, nebendradarbiauja su policija. Nors apelianto nurodytos aplinkybės A. J. charakterizuoja neigiamai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad būtent A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.