Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-123-154/2006

2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 10 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Vaclovo Iždono ir Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi, paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2004 m. vasario 4 d., nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2004 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2006 m. kovo 8 d. ir bausmė iš dalies atlikta pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 8 d. nuosprendį (pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi).

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas P. Š. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas. S. U. civilinis ieškinys paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

V. A. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 26 d. apie 15 val., Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kaime pagrobė nukentėjusiajam S. U. priklausančius 10 kietmetrių pjautos medienos, kurios vertė 2500,- litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašė peržiūrėti baudžiamąją bylą, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde apeliantas nurodė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir nukentėjusiojo S. U. parodymai, kad jam priklausančią medieną išvežė P. Š. . Taip pat nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo užfiksuoti A. B. parodymai, kur jis nurodė, jog įvykio dieną buvo P. Š. sodyboje ir matė kaip pastarasis parsivežė medieną. Nuteistasis prašė atsižvelgti į tai, kad J. P. parodymai, kad jis matė, kaip P. Š. mokėjo jam pinigus, yra melagingi. Liudytojų, davusių jam palankius parodymus, paaiškinimai nebuvo užfiksuoti. Apelianto teigimu P. Š. jį apkalbėjo ir buvo išteisintas nepagrįstai, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nuteistasis taip pat nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje liudytoju nebuvo apklaustas A. J. , galėjęs parodyti, kur gyvena medieną parvežęs vairuotojas. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padaryta ir procesinių pažeidimų, nes nepilnametis liudytojas M. Š. buvo apklausiamas pažeidžiant LR BPK 280 str. nuostatas, t.y. nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar psichologui, dėl ko jis negalėjo užduoti minėtam liudytojui klausimų. Be to, liudytojo M. Š. parodymai nesutampa su kitų jo šeimos narių parodymais. Teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti telefoninių pokalbių išklotinę, iš kurios būtų buvę matyti, kad dėl medienos parvežimo su vairuotoju tarėsi ir jam savo telefonu skambino būtent P. Š. .

Teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas adv. A.Kazakevičius prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras Z.Gricius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Nors V. A. prašė jį išteisinti kaip nepadariusį jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau kolegija nustatė, kad pirmos instancijos teismas V. A. atžvilgiu ištyrė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 1 dalį.

Spręsdamas V. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išteisintojo P. Š., liudytojų A. S. , J. P. , M. Š. , D. A. , J. Š. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, ir, nors nepakankamai aiškiai išdėstė apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, tačiau įrodymų visumą apelianto atžvilgiu įvertino teisingai.

Iš išteisintojo P. Š. parodymų teisme matyti, kad 2004 m. pavasarį pas jį dirbęs V. A. pasiūlė pirkti medienos, sakydamas, kad ji yra jo draugo, o draugas leidęs jam medieną parduoti. Būtent V. A. prašymu jis užrašė telefono numerį bei žodžius „S. U. “ ant lapelio, kuris vėliau buvo perduotas J. B. . V. A. dar paprašė, jog jis nuvežtų jį pas vairuotoją P. P. , ką jis ir padarė, nes jam pačiam Mažeikiuose buvo reikalų. 2004 m. birželio 26 d. V. A. prašymu vežė jį iki (duomenys neskelbtini) kaimo, o grįžęs iš Mažeikių, pamatė į jo sodą įsukantį sunkvežimį, kuriame be vairuotojo sėdėjo A. P. ir A. S. . V. A. liepė parodyti vairuotojui, kur išversti „blankes“ bei sumokėti pinigus. Jis vairuotojui davė 60 litų. V. A. už medieną iš jo paprašė 500 litų, tačiau jis sumokėjo 260 litų. Nors jis neprašė, kad V. A. parduotų jam medienos, tačiau ją atvežus pinigus sumokėjo, nes medienos jam reikėjo namo langams ir durims pagaminti (t.2, b.l. 79-84). Pas nukentėjusįjį S. U. tartis dėl atsilyginimo už medieną važiavęs tik dėl to, kad išvengti galimų nemalonumų. Nors, kaip nurodė apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išteisintojo P. Š. parodymai, ypač dėl jo paties dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, atskirose detalėse skyrėsi, tačiau V. A. atžvilgiu parodymai buvo nuoseklūs. Jau pirmos apklausos metu P. Š. nurodė (b.l. 149,t.1), kad būtent V. A. pasiūlė jam įsigyti medienos, kuri priklausė S. U. ir buvo laikoma J. B. sodyboje, nurodydamas, kad ši mediena jam priklauso už skolą, todėl jis su V. A. kartu vyko tartis pas vairuotoją P. P. dėl minėtos medienos parvežimo, kartu su V. A. medienos pakrovimui pasitelkę darbininkus Z. S. (A. S. ) ir Algį (A. P. ), kuriuos abu pavežė ir išlaipino netoli J. B. sodybos, o patys nuvažiavo į Mažeikius. Grįžę į P. Š. sodo sklypą rado parvežtą medieną, kurią sukrovė, o P. Š. V. A. sumokėjo 200 litų už medieną. P. Š. nurodė supratęs, kad medieną iš J. B. sodybos yra vagiama, tačiau V. A. jam pasakęs, kad jei S. U. reikš pretenzijas, kreiptis į jį. Analogiškus parodymus dėl V. A. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje P. Š. patvirtino akistatos su V. A. metu. P. Š. parodymus patvirtina liudytojų A. S. , J. P. , M. Š. , D. A. , J. Š. parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2004 m. pavasarį jam dirbant pas P. Š. statybos darbus, P. Š. paprašė nuvažiuoti padėti pakrauti malkas. Iki sodybos į (duomenys neskelbtini) jį pavežė P. Š. ir V. A. , tačiau į sodybą pastarieji nėjo. V. A. jam pasakęs, kad malkos priklauso jam ir padavė lapelį su užrašytu kažkokio žmogaus vardu, pavarde bei telefono numeriu, kurį jis perdavė sodyboje buvusiai moteriai (t.2, b.l. 79-84). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. davė analogiškus parodymus ir patvirtino, kad padėti parvežti lentas jo prašė P. Š. ir V. A. , taip pat jie abu pavežė iki sodybos, kurioje buvo kraunama mediena (t.1,b.l.38).

Iš liudytojo J. P. parodymų matyti, jog 2004 m. birželio mėnesį atėjęs pas sodo kaimyną P. Š., pamatė į jo sodą įvažiuojantį automobilį, pakrautą medienos. P. Š. paaiškino, kad šią medieną jam perleido V. A. . Taip pat matė, kaip P. Š. davė V. A. 250 litų, nors pastarasis prašė 500 litų (t.2, b.l. 79-84). Šiuos liudytojo J. P. parodymus patvirtina ir liudytojų M. Š. , D. A. , J. Š. parodymai, kad V. A. buvo mokami pinigai. Kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, jie teisme patvirtino, jog P. Š. sumokėjo V. A. už medieną (t.2, b.l. 102-104). Netikėti liudytojo M. Š. parodymais nėra pagrindo, nes jo ir išteisintojo P. Š. bei liudytojų D. A. ir J. Š. nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa.

Iš nukentėjusiojo S. U. parodymų matyti, kad A. B., gyvenančio Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) kaime, namo kieme jis buvo pasidėjęs apie 40 kubinių metrų medienos, o pavogta buvo apie 10 kubinių metrų šios medienos, kurios vertė 2500 litų. Apie vagystę sužinojo iš J. B. (t.2, b.l. 79-84). S. U. nematė ir nenurodė, kas pavogė jo medieną, tik nurodė, kad P. Š. buvo atvažiavęs tartis dėl atsilyginimo už šią medieną. Nors apeliantas nurodė, kad S. U. parodymai patvirtina jo nekaltumą, tačiau S. U. nurodė tik iš nuogirdų girdėjęs, kad medieną pavogė P. Š. .

Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje apklausiant nepilnametį liudytoją M. Š., dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas N. R. (t.2, b.l. 99, 100-105), todėl nepagrįstas nuteistojo V. A. skundo argumentas, jog liudytojas M. Š. buvo apklausiamas pažeidžiant LR BPK 280 str. nuostatas.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas vengė apklausti liudytoju A. J. bei išreikalauti telefoninių pokalbių išklotinę. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. buvo kviečiamas į teismo posėdį, šaukimą siunčiant V. A. nurodytu adresu, tačiau teismo šaukimas grįžo neįteiktas. Šaukime pažymėta, jog minėtas asmuo nurodytu adresu negyvena (t.2, b.l. 93). A. J. neatvykus į teismo posėdį, vykusį 2006-06-13, V. A. patvirtino, kad tikslaus jo adreso nežino ir į kitą posėdį šį asmenį kviesti nebeprašė (t.2, b.l. 105). Liudytojo A. J. nepavyko surasti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, kur gyvena medieną vežęs vairuotojas, teisiamojo posėdžio metu nurodė išteisintasis P. Š. (t.2, b.l. 81). Tikslų adresą, kur gyvena, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats P. P. (t.1, 31-32, 33). Tokiu būdu, neapklausdamas liudytojo, galėjusio dar kartą patvirtinti jau nustatytas byloje aplinkybes, teismas V. A. teisių nepažeidė. Duomenų, jog nuteistasis pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs prašymą išreikalauti P. Š. telefoninių pokalbių išklotinę, byloje nėra. To jis neprašė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Skunde apelianto nurodytos aplinkybės, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užfiksuoti liudytojų, davusių jam palankius parodymus, paaiškinimai, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš posėdžio protokolo matyti, kad V. A. buvo išaiškinta teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais nepageidavo ir pastabų dėl jų nepareiškė. Be to, jis turėjo gynėją, kas matyti iš teismo posėdžio protokolo, kuris galėjo priminti jo teises. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pakartotinai iškviestas ir apklaustas liudytojas A. B. , tačiau apelianto nurodytų aplinkybių jis nepatvirtino.

Nuteistojo V. A. skundo argumentas, jog P. Š. buvo išteisintas nepagrįstai, nėra pagrindas išteisinti V. A. . Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia proceso dalyviams teisės reikalauti pabloginti kitų nuteistųjų ar išteisintųjų padėtį, nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad anksčiau V. A. buvo teistas 6 kartus, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, t.y. 2004-06-26, V. A. buvo teistas 3 kartus, t.y. 1987-06-15, 1990-07-25 ir 1995-04-20, (t.2, b.l. 18-20).

Be to, apylinkės teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog teistumas nusikaltimo padarymo metu jam buvo neišnykęs. Vadovaujantis BK 58 str. 1 dalies 4 punktu (1995-06-08 įstatymo Nr. I-962 redakcija, ir atitinkama naujos red. BK 97str. 3d. 3p.a). papunkčiu-2003-04-10 įst. red.), neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams, jeigu jie per 3 metus nuo tos dienos, kai baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995-04-20 nuosprendžiu (t.1, b.l.83-85) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 250 str. 2 dalį laisvės atėmimu 1m., pagal BK 146 str. 2 dalį – laisvės atėmimu 2m. 6mėn., pagal BK 90 str. 3 dalį – laisvės atėmimu 3m., subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. V. A. 1997-03-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 54² str.(1994-11-10 įst. redakcija), buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš 2 mėnesius 6 dienas, per šį laikotarpį naujo nusikaltimo nepadarė, todėl laikytina, kad jis 1997-05-25 bausmę buvo atlikęs ir nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog V. A. laikomas recidyvistu, nes nusikaltimo padarymo dieną teistumas už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus jau buvo išnykęs (BK 27str.1d.).

Be to, apylinkės teismas, nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nepagrįstai ir nemotyvuodamas paskyrė jam didesnę bausmę nei BK 178 str. 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t.y. nesilaikė BK 61 str. reikalavimų.

Todėl kolegija, įvertinusi tai, kad V. A. nusikaltimo padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs, jis nėra recidyvistas, nebaustas administracine tvarka, byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laiko, kad jam turėtų būti paskirta bausmė mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl bausmė mažintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti nusikaltimus, 2004-06-26 jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, jam nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (t.2, b.l. 13), todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nustatyta, kad V. A. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas laisvės atėmimu 2m.3mėn. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-08 nuosprendžiu, padarė 2003-07-15, t.y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžio priėmimo, todėl už atskiras veikas jam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 4, 9 dalimis.

2007-01-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu į V. A. bausmės laiką pagrįstai įskaitytas V. A. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, o taip pat bausmė,

atlikta pagal ankstesnį, t.y. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-08 nuosprendį, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str.2 d.2 p., 328 str. 1 p., 2 p., nusprendžia:

V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

V. A. prašymą dėl jo išteisinimo atmesti.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendį ir V. A., nuteistam pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 8d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi) paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.