Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-841-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-15
Bylos Nr.
2A-841-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
B. M.
Atsakovas
R. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Valstybės turto fondui
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-841-52/2008

Teisėja Nijolė Zaleckienė Procesinio sprendimo kategorijos 24.1; 24.2; 24.4; 102.2; 102.5; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Deimantei Šernaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-239/2008 pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams R. M. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Valstybės turto fondui, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo B. M. , mirusio 1998-12-12, priimti ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimą Nr. 42457-40 bei 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė yra B. M. , gim. 1937-05-10, mirusio 1998-12-12, vaikai. Su savo tėvu ir seserimi R. M. (pavardė po santuokos M.), ieškovas niekada nebuvo artimas ir glaudžių ryšių nepalaikė. Mirus tėvui, liko gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai. Ieškovas nežinojo apie 1992-10-08 sudarytą susitarimą tarp pretendentų į buvusio savininko Z. M. žemę, sutinkamai su kuriuo šalių tėvas B. M. pretendavo atkurti nuosavybės teises į 1,65 ha žemės sklypą. Tačiau tėvui nuosavybės teisė į minėtą sklypą buvo atkurta tik po jo mirties. Tokiu būdu, mirus ieškovo tėvui B. M. nebuvo ką paveldėti. Ieškovas nurodė, kad apie šalių tėvo turimą turtą jis sužinojo tik 2006 metų pabaigoje, gavęs pažymą apie įregistruotus pastatus, pagal kurią šalių tėvui priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas neneigė, kad jis su seserimi atsakove R. M. metų bėgyje po tėvo mirties, kreipėsi į Elektrėnų notarą dėl palikimo, atsiradusio po šalių tėvo mirties, priėmimo, tačiau jiems buvo paaiškinta, jog jie praleido terminą pareiškimui paduoti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo sakiusi, kad dėl tėvo turto paveldėjimo ji kreipėsi reikiama tvarka ir kad ieškovas įtrauktas kaip paveldėtojas. Toks sesers aiškinimas ir suklaidino ieškovą. Ieškovas paaiškino, kad tik 2007-02-25 atsakovė R. M. jį informavo, kad jų tėvas B. M. turėjo dar ir kitokio turto ir kad atkurta nuosavybės teisė tėvui B. M. į jo tėvo Z. M. nuosavybės teise valdytą žemę. Sužinojo, kad atsakovė R. M. dar 2000-01-27 parašė prašymus Trakų rajono Žemėtvarkos skyriui dėl jai, kaip paveldėtojai, priklausančios nuosavybės teisės atkūrimo ir atlyginimo pinigais bei vertybiniais popieriais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimu Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimu Nr. 2.11-42457-177 buvo patenkinti atsakovės R. M. prašymai dėl B. M. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Elektrėnų mieste atlyginant pinigais ir vertybiniais popieriais (akcijomis) už šalių tėvui B. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Mano, kad šie Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes, ieškovo manymu, atsakovė R. M. per šešis mėnesius nuo šalių tėvo B. M. mirties 1998-12-12 nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo, taip pat realiai nepradėjo paveldėtą turtą valdyti, nes į Trakų rajono Žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2000-01-27, jau praėjus įstatymų numatytam terminui. Be to, ji nepateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dokumento, patvirtinančio, kad turtas yra paveldėtas. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti 2003-03-21 sprendimo Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimo Nr. 2.11-42457-177 ir patenkinti atsakovės R. M. prašymo atkurti nuosavybės teises B. M. į žemę, kompensuojant pinigais ir vertybiniais popieriais. Ieškovas pažymėjo, kad neteisėti R. M. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai yra svarbios priežastys, kad praleistas terminas palikimui priimti būtų atnaujinamas.

Atsakovė R. M. su ieškiniu sutiko. Neprieštaravo, kad ieškovui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po judviejų tėvo B. M. mirties. Atsakovė žinojo, kad, mirus tėvui, (duomenys neskelbtini). Liko gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Po tėvo mirties, iki metų, atsakovė kartu su atsakovu broliu B. M. kreipėsi į Elektrėnų notarą dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, paveldėjimo, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad jie praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo padavimui ir kad šį terminą reikia atnaujinti. Tačiau daugiau šiuo klausimu niekur nesikreipė. Nurodė, kad pirmą pareiškimą dėl žemės grąžinimo parašė gal 2000 metais. Atsakovei R. M. nuvykus į žemėtvarkos tarnybą, jai buvo paaiškinta, kad žemės ji neatgaus, nes nėra laisvos žemės. Tada atsakovei pasiūlė parašyti pareiškimą dėl piniginės kompensacijos ar akcijų už žemę, kurį ji ir parašė. Pareiškime brolio atsakovo B. M. nenurodė, nes jis tuo metu žeme nesidomėjo. Akcijos atsakovės vardu nebuvo perrašytos ir dėl to ji niekur nesikreipė. Už tėvui B. M. priklausančią žemę turėjo būti išmokėta 8186 Lt pagal 2003 ir 2004 metų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. Apie minėtus sprendimus sužinojo gavus pranešimus. Atsakovė paaiškino, kad ginčijamus sprendimus atsakovė iš žemėtvarkos skyriaus atsiėmė 2006 metais. Vieną sprendimą atsiėmė 2006 metais, o kitą gal 2005 metais, t.y. ne vienu metu. Apie priimtus sprendimus brolį ieškovą B. M. informavo dar 2005 metais, nes atsakovei jau buvo žinomas priimtų sprendimų turinys.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimo Nr.42457-40 ir 2004-03-15 sprendimo Nr.2.11-42457-177 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį dalyje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į Z. M. valdytą žemę Kakliniškių kaime (sklypas Nr. 39 - dabartinė Elektrėnų miesto teritorija ir sklypas Nr. 14 - kaimo teritorija), Trakų rajono Vievio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-11-25 pateikė O. K., kuriame šalių tėvas B. M. , gim. 1937 m., buvo nurodytas kaip vienas iš pretendentų. Pagal 1992-10-08 susitarimą pretendentai susitarė, kokiu būdu ir kokiomis dalimis nori atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. M. valdytą nekilnojamąjį turtą. Pagal šį susitarimą šalių tėvui B. M. , gim. 1937 m., tenkanti dalis yra 1,65 ha ploto žemės sklypas. B. M. , gim. 1937 m., dukra atsakovė R. M. 2000-01-27 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su prašymais už tėvui tenkančią dalį atlyginti kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis) ir pinigais. Taigi, tuo metu galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teisių į miesto žemę natūra, išskyrus į namų valdos sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. R. M. prašymai buvo patenkinti kaip teisėtos B. M. , gim. 1937 m., įpėdinės, o ieškovas B. M. apie savo tėvo nuosavybės teisių atkūrimo procesą nesidomėjo ir į žemėtvarkos tarnybą nesikreipė. Nuosavybės teisės į buvusio savininko Z. M. valdytą nekilnojamąjį turtą kompensuojant pinigais ir vertybiniais popieriais buvo atkurtos VAVA sprendimais mirusiojo B. M. vardu. Šiuose sprendimuose nurodyta, jog jie perduodami paveldėtojams (įpėdiniams). Taigi, paveldėtojai B. M. turtą turėjo paveldėti bendra tvarka. Atsakovė R. M. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė savo tėvo B. M. mirties liudijimą, kuriame nurodyta, kad šis liudijimas išduotas 1998-12-14. Atsakovė R. M. buvo tinkamas subjektas kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo savo tėvo vardu, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimas Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimas Nr. 2.11-42457-177 yra priimti teisėtai ir nėra jokio pagrindo juos naikinti. Taip pat pažymėjo, jog yra praleistas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų apskundimo terminas, todėl prašė teismo taikyti ieškinio senatį.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija dėl ieškinio neprieštaravo.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Valstybės įmonė valstybės turto fondas dėl ieškinio taip pat neprieštaravo. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad B. M. paveldėtojai dėl atlyginimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177 į Valstybės turto Fondą nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-04-17 sprendimu ieškovo B. M. ieškinio netenkino ir priteisė iš B. M. 114,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas dėl termino palikimui priimti nurodė, kad ieškovo ir atsakovės R. M. tėvas B. M. mirė 1998 m. gruodžio 12 d. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį B. M. mirties dieną, palikimas atsirado palikėjui mirus, t. y. 1998-12-12, todėl šiems ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos 1964 m. CK normos. Ieškovas nurodė, kad svarbios priežastys, dėl kurių jis praleido terminą B. M. palikimui priimti yra neteisėti atsakovų R. M. ir VAVA veiksmai, t.y. kad atsakovė, nebūdama mirusiojo šalių tėvo turto paveldėtoja, parašė prašymus, išreikšdama savo valią, kad jai nebūtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, o šalių tėvui tenkanti turto dalis būtų kompensuojama pinigais ir vertybiniais popieriais. Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą 2003-03-21 Nr. 42457-40, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į šalių tėvui B. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,20 ha žemės, 7680,00 Lt vertės, kompensuojant pinigais, bei 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,35 ha žemės, 5184,00 Lt vertės, kompensuojant vertybiniais popieriais. Teismas kritiškai vertino šiuos ieškovo argumentus. Konstatavo, jog ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, priimti. Atsakovės R. M. atlikti ieškovo nurodyti veiksmai ir VAVA priimti sprendimai, kuriuos ginčija ieškovas, negalėjo turėti įtakos ieškovo valios išraiškai dėl B. M. , gim. 1939 m., palikimo priėmimui, o tuo pačiu ir tam tikrų veiksmų atlikimui norint paveldėti palikimą. Be to, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nuo pat B. M. , gim. 1939 m., palikimo atsiradimo pradžios, t.y. nuo 1998-12-12, išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl teismas byloje nekonstatavo svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido terminą palikimui priimti, buvimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti, todėl ieškinį dalyje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas taip pat prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimą Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177. Nors ieškovas nurodė, kad apie skundžiamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimą Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177 jis sužinojo tik 2007-02-25, tačiau teismas laikė, jog ieškovas apie priimtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus sužinojo iš savo sesers atsakovės R. M. 2006 m.. Todėl teismas laikė, jog ieškinio terminas ginčyti minėtų sprendimų teisėtumą baigėsi 2007-01-31 dieną. Kadangi ieškovas neprašė atnaujinti termino minėtiems sprendimams skųsti, o atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, kad ieškovas praleido terminą VAVA sprendimams skųsti, ir taikė ieškinio senatį. Pirmos instancijos teismas atmetė ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimo Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimo Nr. 2.11-42457-177 panaikinimo kaip praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nebūdamas savo tėvo B. M. turto paveldėtoju, nėra tinkamas subjektas ginčyti šiuos Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus.

Šalies argumentai

Ieškovas B. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog mirusiam tėvui priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik 2006-11-27 iš Vievio seniūnijos, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad jam buvo žinoma apie tėvui priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, tačiau šio turto nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai ir dėl to, jis nesidomėjo šiuo turtu. Tačiau teismas padarė išvadą, kad žinojimas apie namą, kuriame gyveno ieškovo tėvas, yra pagrindas nepripažinti objektyvių įrodymų (2006-11-27 pažyma) neturėjimą apie paveldėtiną turtą, kaip svarbios priežasties. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, nes ji yra nepagrįsta. Ieškovas nesutiko su teismo argumentu, jog jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau praleidęs 6 mėnesių terminą, todėl tai šalina svarbias priežastis atnaujinti praleistą terminą. Apeliantas mano, kad teismas neatskleidė įrodymų reikšmės. Esminė sąlyga yra objektyvaus įrodymo apie paveldėtiną turtą turėjimas. Ieškovas tokio įrodymo neturėjo, nerado ir negavo dėl objektyvių priežasčių, o tai yra svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo argumentu, jog apie ginčijamus VAVA sprendimus jis sužinojo iš savo sesers R. M. . Mano, kad jos parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji nebuvo sąžininga su ieškovu dėl palikimo.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad byla yra išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimą. Iš ieškovo B. M. paaiškinimų matyti, kad jis niekada nebuvo artimas su atsakove R. M. bei tėvu B. M. , tėvo palikimu nesidomėjo. Tretysis asmuo mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties priimti. Byloje nėra duomenų, kad nuo palikimo atsiradimo pradžios t.y. nuo 1998-12-12, išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl termino atnaujinimo kaip nepagrįstą. Tretysis asmuo sutiko su pirmos instancijos teismo pozicija ir dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo. Kadangi ieškovas neprašė atnaujinti termino sprendimams skųsti, o atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido terminą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimams skųsti, taikė ieškinio senatį ir minėtų sprendimų panaikinimo klausimą atmetė, kaip praleidus ieškininės senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas netenkino ieškovo B. M. ieškinio, kuriuo jis prašė atnaujinti terminą priimti palikimui, atsiradusiam 1998-12-12 mirus tėvui B. M. ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimą Nr. 42457-40 bei 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, ieškinį patenkinti.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 568, 569 str. pagrindu pagrįstai nustatė, jog palikimas ieškovui atsirado jo tėvo mirties dieną, todėl palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius įstatymo nurodytais būdais(CK 587str.). Ieškovas per įstatymu nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Ieškovas teigia, kad jis apie mirusiam tėvui priklausančius pastatus, esančius Užmiškio km., Vievio sen., sužinojo tik iš 2006-11-27 išduotos Vievio seniūnijos pažymos, o apie atkurtą nuosavybę į žemę ir priimtus skundžiamus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus sužinojo tik užvedant bylą teisme. Taip pat jis nurodo, kad nėra pagrindo tikėti sesers R. M. parodymais. Tačiau byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovas negalėjo nežinoti apie tėvo turimus statinius, nurodytus 2006-11-27 seniūnijos išduotoje pažymoje (b.l.13, t.1). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovo tėvas iki mirties tais statiniais naudojosi, kadangi ten gyveno (b.l.9), o ieškovas tėvą palaidojo, ką nurodė jo sesuo R. M. (b.l. 28, t.2). Be to, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jam buvo žinoma apie tėvui priklausančius statinius, tačiau nebuvo sutvarkyti tinkamai dokumentai, todėl jis nesidomėjo likusiu turtu (b.l. 27,t.2). Šią aplinkybę jis nurodo ir ieškininiame pareiškime. Ieškovas taip pat pripažino, kad jam buvo žinoma ir apie tėvui atkuriamas nuosavybės teises į žemę. Todėl nėra pagrindo netikėti sesers parodymais, kad ir apie priimtus skundžiamus sprendimus ieškovui buvo žinoma, nes apie tai ji ieškovui pasakė dar 2006 metais. Pažymėtina, kad paveldėtojas palikimą gali priimti tik aktyviais veiksmais. Tačiau bylos medžiaga rodo, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, nes net kelis metus faktiškai jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, nesirūpino reikalingų dokumentų gavimu ir likusio turto įteisinimu. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad palikimo priėmimo terminas praleistas dėl jo sesers nesąžiningumo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Šią aplinkybę paneigia tai, kad ieškovas jokio susitarimo su seserimi nebuvo sudaręs, o skundžiamų sprendimų priėmimas netrukdė ieškovui atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu ar termino jam priimti atnaujinimu. Faktiškai ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis po tėvo mirties išreiškė norą priimti palikimą ir per nustatytą terminą atliko tam reikalingus veiksmus, ir tik dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ar kitų priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, negalėjo laiku įgyvendinti savo teisių. Todėl kolegija sprendžia, kad tenkinti šioje dalyje ieškovo skundą pagrindo nėra, nes terminas palikimui priimti yra praleistas be svarbių priežasčių (1964m. CK 588str.1d.).

Ieškovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-21 sprendimą Nr. 42457-40 ir 2004-03-15 sprendimą Nr. 2.11-42457-177, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šio reikalavimo netenkino nepagrįstai, apie priimtus sprendimus jis sužinojo tik užvedant bylą. Tačiau kolegija su ieškovo skunde nurodytais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su ieškinio padavimo senatimi.

Kolegija pažymi, kad ieškinio senatis-tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124str.).

Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Tai reiškia, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, civilinių teisinių santykių dalyviams nėra ginamos jų subjektinės teisės, jeigu suinteresuotas asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą, tačiau per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Įstatymai nustato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti yra nustatyti sutrumpinti terminai(CK 1.125str.). Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. (1997-07-01 redakcija) ir poįstatyminių normų pagrindu, nustatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų įteikimo piliečiams dienos suinteresuotam asmeniui. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis taip pat nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai įteikimo dienos. Suinteresuotu asmeniu šių įstatymų prasme yra laikomas asmuo, kurio prašymas išspręstas priimtu sprendimu. Kadangi ieškovas nėra suinteresuotas asmuo jam sprendimai neprivalėjo būti įteikti. Tokiu būdu ieškovas kreiptis į teismą dėl nurodytų sprendimų galėjo per 30 dienų (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą – per vieną mėnesį) nuo sužinojimo apie priimtus sprendimus. Ieškovas teigia, kad apie ginčijamus sprendimus jis sužinojo tik 2007-02-25. Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas apie priimtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus sužinojo iš savo sesers atsakovės R. M. 2006 m. Todėl kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškininės senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2007-01-01(CK 1.127str.1d.). Be to, būdamas rūpestingas ir apdairus, ieškovas turėjo pats domėtis nuosavybės į žemę atstatymo eiga, o sužinoję apie jau priimtus sprendimus, išsiaiškinti jų priėmimo aplinkybes ir įstatymu nustatytu terminu juos apskųsti. Tačiau ieškovas kelis metus visiškai šiuo klausimu nesidomėjo ir delsė ginti jo manymu pažeistas teises, sužinojęs iš sesers apie jau priimtus sprendimus, nes ieškinį teismui padavė tik 2007-04-04 (b.l.2-4, t.1). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apie priimtus sprendimus ieškovas sužinojo 2007-02-25(b.l. 30, t.2). Ši data nurodyta ir teismo sprendime, tačiau ši aplinkybė neginčijama. Tai rodo, kad skaičiuojant ieškinio senatį ir nuo ieškovo nurodytos datos, ieškinys teismui yra paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą. Tuo tarpu atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti prašoma nebuvo, nors ieškovą atstovavo advokatas, o atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti senatį (b.l.191-195,t.1). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio padavimo terminas ginčyti minėtų sprendimų teisėtumą baigėsi 2007-01-31 dieną. Kadangi ieškovas neprašė atnaujinti termino sprendimams skųsti, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti, taikant ieškinio padavimo senatį, nes to prašė atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (CK 1.126str.2d., 1.131str.1d.).

Be to, kolegija pažymi, kad neatnaujinus termino palikimui priimti, ieškovas faktiškai negali būti laikomas mirusio tėvo turto paveldėtoju, o tuo pačiu nėra tinkamas subjektas ginčyti nurodytus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, nes jų panaikinimas negali sukelti apeliantui teisinių pasekmių.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-32-239/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėDalia Višinskienė