Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Rimkevičiūtės (toliau – prokurorė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria privataus kaltintojo P. D. skundas su bylos medžiaga persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gegužės 31 d. buvo gautas nukentėjusiojo P. D. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis kaltina M. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė sprendimą kaltintojo P. D. skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, prokurorė jį apskundė Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – P. D. privataus kaltinimo skundą su baudžiamosios bylos medžiaga grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 413 straipsnio 5 dalis (iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) nustato, jog tuo atveju, kai nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokurorės teigimu, analizuojamu atveju, teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi perdavė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, priėmė nutartį byla perduoti prokurorui. Pasak prokurorės, tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi Pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. spalio 1 d. pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Prokurorė nesutinka, kad privataus kaltinimo bylos nepradėjimas nagrinėti, siejamas su įrodymų tyrimo pradžia teisiamajame posėdyje.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.Nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje BPK 167 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso <...> 187 straipsnio 1 dalyje <...>, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad įstatyminis reglamentavimas dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuo 2017 m. spalio 1 d. pasikeitė, t. y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 įstatymu Nr. XIII-626 (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo pripažintos netekusiomis galios BPK XXX skyriaus nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, P. D. privataus kaltinimo skundą nutarė persiųsti prokurorui nagrinėjimui bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tačiau aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad prokurorės skundo argumentai dėl to, kad apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis, yra pagrįsti.Pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų P. D. privataus kaltinimo skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. gegužės 31 d., tačiau skundo gavimo teisme laikas nėra tapatinamas su bylos nagrinėjimo pradžia. Iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusio BPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesant pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jei asmenys nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sisteminė šių normų analizė lemia išvadą, kad taikinamasis posėdis privataus kaltinimo bylose laikytinas ne teisminio nagrinėjimo, o parengiamąja proceso stadija, kurios metu nusprendžiama ar perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje ar neperduoti, t. y. privataus kaltinimo skundas iš esmės nėra nagrinėjamas. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad privačiam kaltintojui P. D. bei M. R. taikinamojo teismo posėdžio metu nesusitaikius, nes pastarasis į teismą neatvyko, Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi P. D. skundą perdavė nagrinėti privataus kaltinimo tvarka teisiamajame posėdyje, pradedant privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 413 straipsnio 7 dalis). Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo M. R. paieška. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad byla teisiamajame posėdyje nepradėta nagrinėti ir byloje nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nebuvo pradėta teisminio bylos nagrinėjimo stadija.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, nepagrįstai privataus kaltintojo P. D. skundą su bylos medžiaga persiuntė prokuratūrai, motyvuojant, tuo, jog privataus kaltinimo byla teisiamajame posėdyje nepradėta iš esmės nagrinėti, siejant bylos nagrinėjimą su įrodymų tyrimo pradžia teisiamajame posėdyje, kadangi Pakeitimo įstatymas nenumato tokio reikalavimo. Kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo, todėl apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms prokurorės skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis naikinama.