Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., 2022 m. kovo 6 d., apie 17.30 val., namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. M. – savo dešine ranka griebė jai už dešinės rankos riešo ir pradėjo tempti į laiptinę, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad su R. M. jis gyveno apie trejus metus, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. Jie turi bendrą sūnų. Nuo 2022 metų sausio mėnesio jis su R. M. nebegyvena, nes susipyko, po 2022 m. sausio 7 d. įvykio, kuomet jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš R. M. ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė, jis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to momento su R. M. bendro ūkio nebeveda, jokie santykiai jų nebesieja, sieja tik bendras vaikas. Teismo sprendimu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su mama. Bendru sutarimu jis gali iš R. M. pasiimti vaiką bet kada. 2022 m. kovo 6 d. telefonu su R. M. sutarė, kad jis paims vaiką dviem valandoms. Apie 15.30 val. jis nuėjo pas R. M. prie buto, (duomenys neskelbtini). Ji jam per duris perdavė vaiką. Jis su vaiku buvo apie porą valandų, po ko apie 17.30 val. jis nunešė vaiką grąžinti R. M.. Nuėjus prie buto, duris atidarė R. M., jis jai perdavė į rankas vaiką, vaikas buvo automobilinėje kėdutėje. Perdavus vaiką, tarp jų su R. M. įvyko žodinis konfliktas. R. M. garsiai kalbėjo. Kad ji nešauktų per visą laiptinę, kadangi jis pats stovėjo laiptinėje prie buto durų, jis savo dešine ranka griebė jai už dešinės rankos riešo ir pradėjo ją tempti iš buto į laiptinę, ko pasėkoje galėjo jai sukelti fizinį skausmą. R. M. pradėjo šaukti „paleisk“. Jis paleido R. M. ranką ir jai pasiūlė išeiti į laiptinę ir ramiai pakalbėti, o ne šūkauti, kad girdėtų kaimynai. Dėl to, kad R. M. patempė už rankos ir sukėlė jai fizinį skausmą, jis nuoširdžiai gailisi.

2022 m. kovo 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole R. M. nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d., apie 17.30 val., jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos buvusio sugyventinio V. K. įvyko konfliktas. Bendru susitarimu, kurį kuruoja mediatoriai, šiandien ji norėjo perduoti jų bendrą vaiką. Vaikas buvo kėdutėje, ji perdavinėjo vaiką iš savo buto, o V. K. buvo laiptinėje, tuomet V. K. jai griebė už dešinės rankos (plaštakos) ir pradėjo ją tempti į laiptinę, po ko ji pajautė fizinį skausmą. Kartu jie jau negyvena kuris laikas, tačiau A. K. yra jų bendras vaikas. Ji jam leidžia su juo susitikti, pasimatyti, kuomet jie susitaria, tačiau tai padaryti yra labai sunku. V. K. ji bijo, jis nuolatos jai grasina, rašinėja grasinančio pobūdžio žinutes, skambinėja, neduoda jai ramiai gyventi. Taip pat nuolatos vartoja necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Šiandien, kuomet jis ją tempė už rankos ji pajuto fizinį skausmą.

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais (duomenys neskelbtini). Su V. K. yra pažįstami jau 4 metus, kartu buvo 3 metus. Šiuo metu jie su V. K. negyvena kartu jau nuo 2022 m. sausio mėnesio, kai tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. K. jai trenkė į galvą ir, paėmęs vaiką, išbėgo pas močiutę. Po šio įvykio ji iškvietė policiją, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė, V. K. prie jos nesiartindavo, tačiau dėl to, kad pas juos yra bendras vaikas, ji perduodavo vaiką V. K.. 2022 m. kovo 6 d., apie 16.00 val. ji atidavė V. K. pagal mediaciją jų bendrą vaiką A. K.. V. K. gyvena tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), numerio buto nepamena, tik pamena, kad (duomenys neskelbtini) aukštas. Kažkur po valandos jai paskambino V. K. ir pasakė, kad vaikui pakilo temperatūra. Ji nurodė, kad atvestų vaiką namo, ir duos jam paracetamolio, tačiau jis pasakė, kad vaiko neatves, kad pats juo pasirūpins, pasakė, kad jeigu ką, kviestų greitąją pagalbą. Ir V. K. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, greitosios pagalbos medikas pakilo iki V. K. būto, o ji nuėjo iki greitosios pagalbos mašinos, kad jeigu ką, važiuotų kartu su vaiku ir greitąja pagalba. Po kurio laiko nusileido medikas ir pasakė, kad su vaiku viskas gerai, ir nelabai suprato, kas ten vyksta, nes tėvas, t. y. V. K., neadekvačiai elgiasi. Dar medikas pasakė jai, kad čia reiktų kviesti ne greitąją pagalbą, o policiją, ir pasakė dar, kad pats iškvies policiją. Po šių žodžių ji iškarto paskambino V. K. ir pasakė, kad atneštų vaiką. V. K. nusileido kartu su vaiku iki jos buto ir pradėjo daužyti į jos buto duris, ji išsigando ir paskambino į policiją, tačiau tuo momentu buvo labai išsigandus, ir matyt jos nesuprato, nes labai nerišliai šnekėjo. Tada išsigandusi ji atidarė duris. V. K. jai padavė vaiką, kuris sėdėjo mašininėje kėdutėje, ir tuo momentu V. K. ant jos padėjo rėkti, kad kodėl ji nusileido prie greitosios pagalbos automobilio ir šnekėjo su medikais, kad prie ko čia ji, ir, kad jis pats pasirūpintų vaiku, jeigu reiktų, vyktų kartu į gydymo įstaigą. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuriuo metu ji laikė vaiką rankose, o V. K. pradėjo traukti iš jos vaiką. Tada ji nurodė V. K., kad jis būtų atsargesnis, nes vaikas gali atsitrenkti su galva į duris, todėl atitraukė vaiką į šoną, ir pastatė kėdutę su vaiku jau bute ant žemės. V. K. tuo momentu pradėjo brautis į butą, tačiau ji jo neleido ir sakydama, kad išeitų, kelis kartus jį pastūmė. Tada jis griebė savo dešine ranka jai už dešinės rankos riešo ir tempė ją į laiptinę, sakydamas, kad gali viešai čia, laiptinėje, aiškintis santykius. Visą tą laiką V. K. ją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais ir jų konfliktą išgirdo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) aukšto, t. y. A. B. ir dar vienas asmuo, kuriuo ji nepažinojo. Šie atėjo iki jos buto ir iškvietė policijos pareigūnus. A. B. kartu su kitu asmeniu visą laiką, kol neatvyko policijos pareigūnai, buvo su ja. V. K. jau tuo momentu buvo pabėgęs namo..

2022 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomas garso įrašas, pavadinimu „Recording_27“, kurį savanoriškai 2022 m. kovo 9 d. R. M.apklausos metu pateikė tyrėjai. R. M. nurodė, kad garso įraše užfiksuotas jos ir V. K. bendravimas.

Paleidus garso įrašą, jame girdima, kaip V. K. ir R. M. ginčijasi dėl vaiko, V. K. priekaištauja R. M. dėl to, kad ji norėjo važiuoti, nors jis kvietė greitąją. Toliau kalbasi apie vaiko būklę, kad šis karščiuoja, kosėja, V. K. naudoja daug necenzūrinių žodžių. Sako, kad važiuos ir tegu tikrina, R. M. sako, kad jai pasakys, kur nuvežė, kad ji atvažiuotų, bet V. K. ginčijasi, sako, kad liks jis, R. M. neįleis, nes ji koroną pridavinės. R. M. sako, kad motina turi gultis, parašyta, kad vaikai gyvena su motina, vadinasi ji pirma turi. V. K. sako, kad važiuos jis ir atsiguls jis, neleis, kad vaikui būtų blogai, o R. M. prašo informuoti, kur važiuoja, tada ji atvažiuos, V. K. sako, kad jos niekas neįleis, savo, kad viską praneš, toliau vartoja daug necenzūrinių žodžių.

2022 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje skambutis užregistruotas 2022 m. kovo 6 d. Paleidus garso įrašą, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2022-03-06 17_38_33)“, įrašo trukmė 00:44 min, girdimas pokalbis tarp pranešėjos R. M.ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. R. M. sako, kad neseniai į (duomenys neskelbtini) buvo iškviestas greitosios pagalbos ekipažas mažam vaikui, (duomenys neskelbtini) metų, į jos buvusio vyro V. K. butą. Staiga R. M. sako, jog padės ragelį ir prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini) butą. BPC darbuotojas klausia kodėl, kas atsitiko, pasitikslina adresą, taip pat paklausia, ar pas juos vyksta šeimyninis konfliktas, bet pokalbis nutrūksta.

2022 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomas įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2022-03-06 17_44_04)“. Paleidus garso įrašą, kol vyksta skambučio sujungimas, fone girdimas vyriškas balsas, tačiau jo žodžiai nesuprantami. Į skambutį atsiliepia Bendrojo pagalbos centro darbuotojas. Toliau vyksta telefoninis pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo A. B., šis sako, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte siautėja girtas kaimynas vardu V. K. pas savo sugyventinę. Jis daužosi, trankosi, rėkauja, bando pas tą savo sugyventinę. Pas ją vaikai maži, ji jau dreba visa. Pati moteris prašo tam vyrui iškviesti, sako, kad greitosios pagalbos nereikia.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos E. B. 2022 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos patikslinimo nurodyta, kad 2022 m. kovo 22 d. ryte su ja susisiekė liudytojas A. B., kuris pareiškė, kad į paskirtą rytojaus apklausą neatvyks, nes R. M. ir V. K. yra labai konfliktinė šeima, kuri jau ne pirmą kartą kelią tokius konfliktus, jam jau yra ši šeima atsibodusi, dėl pastovių konfliktų ir išgėrinėjimų, todėl A. B. parodymus duoti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prie nukentėjusiosios R. M. buto adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis savo dešine ranka griebė R. M. už dešinės rankos riešo ir pradėjo ją tempti iš buto į laiptinę, ko pasėkoje galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. M., be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, garso įrašo apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., 2022 m. kovo 6 d., apie 17.30 val., namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. M. – savo dešine ranka griebė jai už dešinės rankos riešo ir pradėjo tempti į laiptinę, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu suformuluotame kaltinime yra padaryta klaida, nepilnai nurodant įvykio vietos adresą – nenurodyta gatvė, kurioje stovi namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko įvykis. Kadangi likusioje bylos medžiagoje visur yra nurodyta pilna įvykio vieta – laiptinė prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), šis netikslumas, esantis pareiškime, laikytinas spausdinimo klaida, ir ištaisytinas. Jo ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis V. K. sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji R. M. ir jos įgaliota atstovė 2022 m. gegužės 19 d. pranešimu buvo informuotos apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą negautas jų skundas dėl tokio sprendimo, nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, todėl šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta), į V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, jau po jos padarymo teistas vieną kartą, taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai, praeityje baustas administracine tvarka, paskiros baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.