Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota T. B. ir ieškovės J. B. santuoka. 2000 m. gruodžio 14 d. Pinigų dovanojimo sutartimi ieškovės motina M. A. padovanojo dukrai J. B. 45 000 Lt nekilnojamajam turtui pirkti. 2000 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo Sutartimi1 K. N. pardavė J. B. ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.3 ha, kadastrinis Nr. 7977/0002:50, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pardavimo kaina – 20 000 litų (Sutarties1 2 punktas). 2005 m. birželio 30 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo– Sutartimi2 J. N. pardavė, o ieškovė J. B. nupirko ½ dalį Žemės sklypo. Žemės sklypo pardavimo kaina – 60 000 Lt, kuriuos pardavėja (J. N.) gavo iš pirkėjos (J. B.) pilnai, iki Sutarties2 sudarymo (Sutarties2 3.1 punktas). 2023 m. kovo 2 d. mirė ieškovės J. B. sutuoktinis ir atsakovės E. B. tėvas T. B.. Iškovė ir atsakovė priėmė atsiradusį palikimą po T. B. mirties. Antstolis Darius Bliznikas, vykdydamas Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro notarės Rimos Vižinytės 2023 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 8-3125, sudarė T. B. turto apyrašą.

5. Šioje byloje ieškovė teigia, kad minėtas santuokos metu įgytas Žemės sklypas turi būti pripažintas asmenine jos nuosavybe. Tai reiškia, kad ieškovė J. B., siekia nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą, kuris nulemia jos teisinį santykį su įgyjamu turtu, ir teisiškai individualizuoti ieškovei priklausančią turto dalį.

6. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

7. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2000 m. gruodžio 14 d. Pinigų dovanojimo sutartimi ieškovės motina M. A. padovanojo dukrai J. B. 45 000 Lt. Pinigų dovanojimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pinigai dovanojami nekilnojamajam turtui pirkti. Ieškovei padovanotų lėšų pakako sumokėti visą kainą (20 000 Lt) pagal Sutartį1 ir pagal Sutartį2 sumokėti 25 000 Lt iš 60 000 Lt bendros kainos. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors likusią 35 000 Lt (60000-25000) kainos dalį pagal Sutartį2 sumokėjo iš asmeninių santaupų, tačiau nėra išsaugojusi įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti aplinkybę, jog 35 000 Lt buvo gautos pagal dovanojimo sutartį arba pardavus ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl to, prašo tą turto dalį, kurios įgijimo ieškovė negali pagrįsti asmeninėmis lėšomis, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė su ieškiniu sutiko, pretenzijų ieškovei dėl turto nuosavybės rūšies neturėjo.

8. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad ieškovė ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių (motinos dovanotų) lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog ½ Žemės sklypo dalį pagal Sutartį1 ji įsigijo iš asmeninių lėšų, o už kitą ½ Žemės sklypo dalį pagal Sutartį2 iš asmeninių lėšų atsiskaitė dalinai.

9. Teismas pažymi, kad nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad 25 000 Lt sudaro 44,6 procentus visos (60 000 Lt) kainos, tačiau 25 000 Lt sudaro 41,7 (suapvalinus) procentus visos 60 000 Lt sumos. Atsižvelgiant į pateiktą perskaičiavimą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

10. Ieškovei už ½ dalį Žemės sklypo sumokėjus 25 000 Lt asmeninių lėšų ir laikant, kad likusią 35 000 Lt sumą pareiškėja sumokėjo kartu su sutuoktiniu (CK 3.117 straipsnio 1 dalį) ieškovei tenkanti ½ Žemės sklypo dalis pagal Sutartį2 sudaro 17/24 ((25 000 Lt + 35 000/2)/60 000)=17/24 (70,8 proc. suapvalinus). Tokiu atveju, ieškovės sutuoktiniui teiktų 7/24 dalys (29,2 proc. suapvalinus) ½ Žemės sklypo dalies.

11. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 7,93 Eur, šios išlaidos neviršija 8 Eur sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

12. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į bylos specifiką, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais bei į tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, ieškovės jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Nustatyti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės dalis ½ dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 17/24 dalys, o T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis yra 7/24 dalys.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.