Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui Ž. T., pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Indrei Triponaitei, atsakovės atstovei Beatai Janovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. T. ir J. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos reikalavimo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą pagrįstumą pagrindžia ne tik projektinių sprendimų pakeitimai, bet ir atsiradęs digituotas žemės sklypas T. Žebrausko ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, per kurį pareiškėjai nori tiesti privažiavimą prie savo namo. Digituotas žemės sklypas - tai Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro laikinas sklypas, į kurį yra pretendentas. Minėtas sklypas yra laikinas, nes tvarkomi dokumentai reikalingi šiam sklypui suformuoti. Minėto laikino žemės sklypo buvimą patvirtina teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis. Pabrėžia, kad 2006 m., kai buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas statyti privažiavimą per valstybės žemę, minėto digituoto sklypo nebuvo, t. y. pasikeitė faktinė situacija, todėl pareiškėjai privalėjo gauti naują Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą. Pažymi, kad pareiškėjai 2009 m. gruodžio 16-17 d. Komisijos posėdyje pateiktame privažiavimo įrengimo techniniame projekte sutartiniais žymėjimais neparodo laikinojo sklypo, t. y. pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Atkreipia dėmesį, kad Komisija reikalavo pateikti ne tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybės žemę ir digituotą sklypą, bet ir gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimą per digituotą sklypą. Tokiu būdu pareiškėjų teiginiai, kad Komisijos 2009 m. gruodžio 16-17 d. protokolinis sprendimas Nr. 1-50-62 neišduoti statybos leidimo yra nemotyvuotas, atmestini. Priede prie protokolo aiškiai išdėstytos pastabos. Minėti pareiškėjų teiginiai taip pat atmestini dėl to, kad patys pareiškėjai bei statinio projekto vadovas E. P. dalyvavo Komisijos 2009 m. gruodžio 16-17 d. posėdyje, kuriame tiesiogiai buvo paaiškinta, kodėl priimtas sprendimas neišduoti statybos leidimo.

Svarbi aplinkybė ir ta, kad aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-3 79 „Dėl Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-696 „Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 21 p. reglamentuojantis statybų leidimo išdavimą teigia: „Komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas šiais atvejais: 21.1. bent vienas posėdyje dalyvavęs Komisijos narys, kurio dalyvavimas pagal Nuostatų 7 p. yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą; 21.2. jei Komisija gauna viešojo administravimo subjekto pranešimą apie savavališką statybą statytojo (užsakovo) valdomame žemės sklype (jo dalyje) ir statytojas (užsakovas) nepateikia raštiško šio subjekto patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti“. Pažymi, kad du Komisijos nariai nepritarė statybos leidimo išdavimui.

Aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. D1-379 „Dėl Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-696 „Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra įtvirtinta statybos leidimo išdavimo nagrinėjimo tvarka. Minėto įsakymo 16 str. numato, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: 1) statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; 2) pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“; 3) statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nurodytą apimtį ir sudėtį; 4) atlikta statinio projekto ekspertizė (kai ji privaloma), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatomis, ir jos išvados yra teigiamos; 5) statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę užsiimti atitinkama veikla patvirtinančius dokumentus, 6) ypatingo statinio statybos sklypo projektiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, taip pat gyvenamojo pastato, suprojektuoto karstiniame rajone, statybos sklypo geologiniai tyrimai įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka; 7) paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas. Šiame teisės akte nėra numatytų turinio reikalavimų keliamų komisijos sprendimo įforminimui, todėl mano, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos aplinkybes Komisija priėmė sprendimą motyvuotai ir nurodant tokio sprendimo priėmimo sąlygą - Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo nepateikimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. numato, kad vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra konstatavimas fakto, kad priimant šį aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą, bei sprendimo pagrįstumą. Taigi, įstatymas ne visus procedūrinius pažeidimus vertina kaip lemiančius priimto administracinio akto neteisėtumą. Tuo atveju, kai procesinių taisyklių pažeidimas galiojančių teisės aktų tiesiogiai nesiejamas su priimto administracinio akto neteisėtumu, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingam faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, t. y. priimto akto pagrįstumui.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nuolatinės statybos komisijos priimto protokolinio sprendimo neišduoti statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo ir naudoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjams nuosavybės teise (b. l. 29).

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl statybos leidimo išdavimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisija 2009 m. gruodžio 16-17 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1-50-62 (b. l. 54) nusprendė neišduoti statybos leidimo. Statybos leidimui išduoti nepritarė Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėja A. P. ir Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio vedėja M. N. P. Priede prie protokolo (b. l. 55) buvo nurodyta, kad būtina pateikti: 1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą projektuoti ir tiesti įvažiavimą per valstybinę žemę ir digituotą sklypą; 2) gauti reikalingus suderinimus projektuojant privažiavimo kelią per digituotą sklypą.

Pareiškėjų teigimu, Komisijos 2009 m. gruodžio 16-17 d. protokolinis sprendimas Nr. 1-50-62 neišduoti statybos leidimo yra nepagrįstas, tačiau su tokia pareiškėjų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pagal Statybos įstatymo 23 str. 6 d. kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; 5) statinio projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma); 7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Statybos įstatymo 23 str. 9 d. reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip rodo bylos duomenys, Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į pareiškėjo 2006 m. sausio 17 d. prašymą, 2006 m. vasario 10 d. rašte (b. l. 16) nurodė, kad neprieštarauja, jog valstybinės žemės teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje būtų tiesiamas įvažiavimas į J. T. ir Ž. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas šį sutikimą pateikė Komisijai. Kolegijos vertinimu, Komisija 2009 m. gruodžio 16-17 d. pagrįstai sprendė, kad minėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas šiuo atveju yra netinkamas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl statybos leidimo išdavimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo pareiškėjai kreipėsi dar 2006 m. Komisija 2006 m. gegužės 17-18 d. protokoliniu sprendimu (b. l. 50) nusprendė neišduoti statybos leidimo, nurodant kad privažiavimas turi būti projektuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2006 m. sausio 15 d. išduotose susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49), taip pat kad pareiškėjai turi pateikti dangų planą. 2009 m. liepos 17 d. Miesto ūkio departamentas išdavė susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas N. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), kurios, kaip teisingai atsakovė pažymėjo atsiliepime, pagal turinį skiriasi nuo išduotų 2006 m. sausio 15 d. (numatyta, kad turi būti įrengta privažiavimo kelio žemės sankasa, reikalinga sklypo funkcionavimui ir kt.). Kadangi tokiu atveju skiriasi ir privažiavimo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninis projektas, pareiškėjams iš esmės buvo būtina gauti naują Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą, kadangi ankstesnis sutikimas galiojo pagal 2006 m. sausio 15 d. išduotas sąlygas.

Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateikti įrodymai (b. l. 58-83) patvirtina, kad į Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro laikiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime yra atsiradę pretendentai (M. S., D. K., T. G.), pageidaujantys, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos grąžinant žemę natūra. Šie pretendentai yra atsiradę jau po ankstesnio Vilniaus apskrities viršininko administracijos duoto sutikimo (2006 m. vasario 10 d. raštas), o tai taip rodo poreikį pateikti naują Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą (įvertinus galimybę minėtiems asmenims atkurti nuosavybės teises ir pan.).

Taigi, Komisija pagrįstai sprendė, kad, pasikeitus faktinei situacijai, pareiškėjams buvo būtina gauti naują Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą.

Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Šia nuostata nuosekliai vadovaujamasi administracinių teismų praktikoje (pvz., 2009 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–310/2009).

Kadangi priede prie protokolo buvo nurodyta, kokius dokumentus privaloma pateikti tam, kad būtų išduodamas statybos leidimas, laikytina, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Statybos įstatymo 23 str. 9 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

Kitos pareiškėjų nurodomos aplinkybės skundo pagrįstumo taip pat neįrodo.

Konstatuotina, kad Komisijos 2009 m. gruodžio 16-17 d. protokolinis sprendimas Nr. 1-50-62 neišduoti statybos leidimo privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjų nurodomais argumentais bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti Komisiją priimti sprendimą išduoti statybos leidimą privažiavimui prie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta pareiškėjams kelio kreiptis dėl naujo sutikimo gavimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjų Ž. T. ir J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.