Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-996-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
1S-996-478/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01445-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
A. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-996-478/2014
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01445-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui E. T., teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria palikta galioti kaltinamajam A. O. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas jos terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 25 d., apie 14.20 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra grasino nukentėjusiajam L. P., kad nužudys jį ir jo šeimos narius, bei lipančiam laiptais L. P. įdurdamas peiliu į nugaros sritį, padarydamas durtinę žaizdelę juosmens kairėje, sukėlė L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. O. kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 25 d. apie 12.00 val., 2013 m. sausio 6 d. apie 13.11 val., 2013 m. sausio 8 d. apie 14.10 val., 2013 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2013 m. vasario 3 d. apie 11.00 val., 2013 m. vasario 3 d. apie 15.00 val., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius L. P., E. P. ir G. P., tai yra spardydamas (duomenys neskelbtini) buto duris, belsdamas į savo buto lubas, kurios ribojasi su 31-o buto grindimis, nuolat grasino susidoroti – nužudyti, papjauti ar sunaikinti nukentėjusiuosius L. P., E. P. ir G. P., tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 nutartimi, kaltinamajam A. O. neatvykus į teisiamąjį posėdį, neatsiliepus į telefono skambučius, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (nenustatant termino) ir paskelbta jo paieška. Vykdant kaltinamojo paiešką minėtos nutarties pagrindu, jis buvo sulaikytas 2014-05-15. Kauno apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nutartis ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-05-15.

Kaltinamasis A. O. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir skirti jam švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam buvo paskirta neteisingai, nesiaiškinus visų svarbių aplinkybių. Į 2014-05-05 teismo posėdį kaltinamasis negalėjo atvykti, nes buvo sumuštas kaimyno L. P., kadangi blogai jautėsi, 2014-05-06 kreipėsi į gydytojus. Dėl blogos savijautos ir lankymosi pas medikus 2014-04-29, 2014-05-06 ir 2014-05-13 taip pat negalėjo atvykti atsižymėti į policijos įstaigą. Skunde A. O. pažymi, kad yra pensininkas, anksčiau neteistas, visą gyvenimą pradirbęs teisėsaugos struktūrose, gyvena vienas, todėl nėra kam prižiūrėti ir mokėti už butą, be to, jis turi rimtų sveikatos problemų (osteoartrozė, sutrikimai dėl prostatos, po sumušimo pablogėjęs regėjimas, sunkūs galvos skausmai, pablogėjusi atmintis), todėl Kauno tardymo izoliatoriuje jis jaučiasi labai blogai, įkalinimas gniuždo jį fiziškai ir morališkai. Kaltinamasis pasižada lankyti visus posėdžius, į kuriuos tik bus kviečiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti, kaltinamojo gynėja – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. O. skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam palikta galioti pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui bei sąlygoms. Nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje, nepažeidžia.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui bei jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrįstumu, tačiau kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Išvadą dėl kaltinamojo kaltumo ir kaltinamajame akte nurodytų įrodymų pagrįstumo padarys teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Kauno apylinkės teismas A. O. paliko galioti kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, aukštesniojo teismo vertinimu, teismo išvados, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra motyvuotos ir pagrįstos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, viena iš dviejų nusikalstamų veikų, kuriomis A. O. kaltinamas, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą įstatymas numato ir griežtą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų (BK 145 straipsnio 2 dalis). Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. O. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vengė atvykti pas tyrėją, į siunčiamus šaukimus nereaguodavo, septynis kartus buvo bandoma jį atvesdinti, tačiau buto durų policijos pareigūnams jis neatidarydavo, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus jis atvyko (buvo pristatytas) tik paskelbus jo paiešką, o perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, kaltinamojo akto neatsiėmė, į paskirtus teismo posėdžius nevykdavo be pateisinamų priežasčių, jam ne kartą buvo skirtas atvesdinimas, tačiau pirmą kartą į teismo posėdį jis buvo pristatytas tik tuomet, kai jam buvo paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška. Paties kaltinamojo prašymu minėta griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista į dvi švelnesnes – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau šios kardomosios priemonės neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose ir netrukdomo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme – kaltinamasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir kardomųjų priemonių sąlygų nevykdė – į policijos įstaigą registruotis nevyko ir be svarbių priežasčių neatvyko į iš anksto suplanuotą 2014-05-05 posėdį, neatsiliepė nė vienu iš jo nurodytų kontaktinių telefono numerių. Todėl toks sąmoningas, žinant, kad baudžiamoji byla perduota į teismą, kaltinamojo nesidomėjimas proceso eiga, siunčiamų teismo šaukimų ignoravimas ir vengimas atvykti į teismo posėdžius pagrįstai laikytas slapstymusi nuo teismo, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir skundo argumentai dėl kaltinamojo ligos ir lankymosi pas medikus, kadangi su skundu pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina, kad kaltinamasis 2014-05-09 ir 2014-05-12 lankėsi pas gydytojus, tačiau nepateisina jo neatvykimo į 2014-05-05 teismo posėdį ir vengimo registruotis policijos įstaigoje.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nėra saistomas jokiais tvirtais socialiniai ryšiais – jis išsituokęs, niekur nedirba, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje A. O. gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tokiu būdu trukdydamas bylos išnagrinėjimui teisme.

Skundo argumentai dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties dėl kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimo nesprendžia. Kaltinamasis ar jo gynėjas su prašymu pakeisti kardomąją priemonę gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad A. O. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai, nesant galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė