Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, Danguolei Sabaitienei, Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, kaltinamųjų gynėjai Onai Klinavičienei, nukentėjusiesiems V. M., V. M., S. M., V. M., P. S., J. A., S. Š. ir J. B., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) mokytojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 172 str. (3 veikos)

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 172 str.( 5 veikos)

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir J. K. kaltinami tuo, kad jie, būdami kandidatais 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, bendrais veiksmais 2011 m. vasario 8 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), V. M. sodyboje, papirkdami nukentėjusįjį V. M. – padovanojant jam 1 porą odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Taip pat laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu metu, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) V. M. ir V. M. sodyboje, papirkdami nukentėjusiuosius V. M. ir V. M., padovanojant jiems 3 poras odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Taip pat laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu metu, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) E. S. ir P. S. sodyboje, papirkdami nukentėjusiuosius E. S. ir P. S., padovanojant jiems 1 porą odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Taip pat 2011 m. vasario 20 d., apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini)., L. Š. ir S. Š. sodyboje, papirkdami nukentėjusįjį S. Š.- siūlant padovanoti odinius batus ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Be to, J. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas kandidatu 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2011 m. vasario 24 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), J. B. sodyboje, papirkdamas nukentėjusįjį J. B., siūlant padovanoti jam odinius batus tam, kad balsuotų už jį 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Taip pat, 2011 m. vasario 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini)., J. A. sodyboje, papirkdamas nukentėjusįjį J. A., padovanojant jam 2 poras odinių batų, ir prašant balsuoti už jį 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 172 str.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu kaltimnamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Kaltinamieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiami teisme neprisipažino padarę jiems inkriminuojamos veikos.

Kaltinamasis S. K. parodė, kad per rinkimų agitacijos laiką jis netrukdė rinkėjams įgyvendinti rinkimų teisės – jam reklamos nereikėjo, nes ir tam pakako žmonių pasitikėjimo ir balsų skaičiaus. J. K. pasiūlius susitikti su gyventojais dėl rengiamo bendruomenės projekto, vasario 8 d. jis po darbo atvažiavo pas jį. J. K. į bagažinę įsidėjo kelias poras batų, sakydamas, kad juos duosiantis žmonėms, kurie padėję jam ūkyje. Pas gyventojus jį vežiojęs J. K., ir šiam lankant sodybas, jis likdavo automobilyje. Apie ką kalbėjęs J. K. su aplankytais žmonėmis, jis negirdėjęs, todėl nežinantis.

Apie pačius batus sužinojo tik iš spaudos ir Facebook, į kurį K. ir P. buvo įdėjęs filmuotą medžiagą. Nurodė, kad K. konfliktiškas žmogus - jis neteko darbo gimnazijoje, todėl kaltino visus likusius dirbti mokykloje, tame tarpe ir jį, buvo ant visų piktas.

Mano, kad yra apžmeižtas dėl to, kad jiems gyventojų sužinojus, kad K. važinėja po gyventojus vasario 26 d., t.y. vieną dieną prieš rinkimų dieną, kada visa rinkiminė agitacija yra uždrausta, J. K. raštu dėl K. padarytų įstatymų pažeidimų kreipėsi su skundu į Vyriausiąją Rinkimų komisiją. Su k. filmavęs gyventojus p. buvo stebėtojas vioenoje rinkiminėj apylinkėje, todėl jis taip pat negalėjo daryti agitacijos.

J. K. parodė analogiškai kaltinamajam S. K., papildomai paaiškindamas, kad batus – apie 10 porų, jis buvo paėmęs iš Ž. dar prie Kalėdas ir galvojo juos tuo metu išdalinti žmonėms – M., S., Š., M., kurie jam yra padėję ūkio darbuose. Pasinaudojęs proga, kad dėl vykdomos renovacijos jam reikėjo pervažiuoti per kaimą, tuo pačiu įsimetė ir garaže esančius batus, kad tuo pačiu metu juos atiduoti jo minimiems žmonėms. Jis sakęs S. K., kad batus jis duodantis dėl to, kad jam yra šie žmonės padėję ūkyje. Duodamas batus jis nekalbėjęs apie rinkimus- su jais bendravo kaip su pažįstamais, kaip seniūnaitis Mano, kad teisme apklausti jo aplankyti asmenys, teigę, kad tuo pačiu metu buvo kalbama ir apie rinkimus, gali būti susimaišę parodymuose, nes pas juos visus jis su bukletais važiavo vėliau.

Dėl K., kuris priklauso kitai partijai ir yra jo su S. K. konkurentas, jis rašė skundą, kad šis neleistiną agitacijai vasario 26 dieną agitavo žmones.

Pažymėtina, kad kaltinamieji turi teisę pasirinkti tokią gynybos poziciją, nes jų kaltę turi įrodyti valstybinis kaltintojas, kurių surinktus duomenis turi patikrinti ir įvertinti, o kaltinamieji neturi įrodinėti, kad jie yra nekalti..

Pareikšdamas kaltinimą valstybinis kaltintojas kaltinimą grindė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, 2011-03-04 dienraštyje „Alytaus naujienos“ publikuotu straipsniu „Už rinkėjo balsą - papeliję kareiviški batai“, duomenimis, užfiksuotais V. K. pateiktame kompaktiniame diske.

Tačiau ištyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, nustatyta, kad nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių S. K. ir J. K. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad kaltinamiesiems inkriminuotos veikos buvo padarytos laikotarpiu prieš 2011-02-27 vyksiančius rinkimus į vietos savivaldą.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pateiktą informaciją dienraštyje „Alytaus naujienos“ (t.1., b.l. 1, 5), kuri iš esmės buvo pagrįsta vaizdo įrašu, užfiksuotame V. K. pateiktame redakcijai kompaktiniame diske, taip pat pagal paties V. K. pareiškimą, prie kurio buvo pridėtas analogiškas vaizdo įrašas, kurį yra nufilmavęs pats V. K. su A. P. važinėjant jiems pas gyventojus, kuriems buvo duoti arba siūlyti batai (t.1., b.l. 14, 17).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. taip pat kandidatavo į Alytaus rajono savivaldybės rinkimus valstiečių liaudininkų partijos sąraše (t.1., b.l. 29), o A. P. buvo vienos rinkiminės apylinkės stebėtoju ir su V. K. yra senas geras pažįstamas, ką nurodė ir kaltinamasis J. K., bei patvirtino pats A. P. (t. 2., b.l. 141), t.y. V. K. atstovavo kitos konkurencingos partijos, nei kurios iškelti kandidatai buvo kaltinamieji S. K. ir J. K., interesus.

Tokioje byloje, kai vyksta rinkiminė agitacija, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus bei byloje surinktus duomenis, turėdamas galvoje, kad tokioje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir liudytojai, atstovaujantys kitos konkurencingos partijos interesus, nei kaltinamieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei turėti ne visai teisėtų motyvų.

Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė yra tik tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.... >, todėl šiuo nagrinėjamu atveju , vertinant kaltinamųjų S. K. ir J. K. veiksmus, yra būtina nustatyti, ar jie papirko rinkėjus, ir ar papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti.

Tokią praktiką sprendžiant analogiškas bylas dėl BK 172 str. numatytos nusikalstamos veikos formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipdėso apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-462/2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580/2012).

Kaip jau buvo minėta, faktiškai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal paties V. K., kuris yra kitos partijos – valstiečių liaudininkų, narys, nei abu kaltinamieji, iniciatyva nufilmuotą medžiagą, kurią, kaip V. K. pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu, jis pateikė ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir redakcijai, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t.2., b.l. 115), o pats kaltinimas iš esmės grindžiamas šia V. K. pateikta medžiaga, gauta jam pačiam su A. P. draudžiamu rinkiminės agitacijos metu filmuojant šioje byloje pripažintais nukentėjusiaisiais asmenis, kuriems kaltinamieji dalino batus.

Tačiau nė vienas nukentėjusysis - V. M., V. M., S. M., V. M., P. S., J. A., S. Š. ir J. B., kurie tiesiogiai bendravo su kaltinamaisiais jiems inkriminuojamos veikos padarymo metu, apklausti teisiamojo posėdžio metu neparodė, kad kaltinamieji papirkdami trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. Atvirkščiai, V. M., S. Š., J. B. ir S. M. - visi vieningai parodė, kad kaltinamųjų duodami arba siūlomi duoti batai neturėjo jokios įtakos jų apsisprendimui, už ką balsuoti per vyksiančius savivaldybių rinkimus.

V. M. parodė, kad batai jos apsisprendimui už kokią partiją balsuoti neturėjo jokios įtakos, nes ji nieko nežadėjo ir dar nebuvo apsisprendusi, už ką balsuos (t.2., b.l. 49). Analogiškai parodė ir V. M., kad kaip dovana duodami batai neturėjo jokios įtakos jo apsisprendimui ir nesutrukdė jiems, kaip piliečiams įvykdyti pareigą balsuoti (t.2., b.l. 50).

J. A. parodė, kad batus jam atvežė vienas J. K., kad balsuotų už šį, tačiau jis batų neėmė ir pasakė, kad nebalsuos, kad pačiuose rinkimuose jis nedalyvavo ir nebalsavo (t.2., b.l. 111,112).

P. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo perskaityti balsu pagal BPK 1 str. 3 d.), parodė, kad jis nežino, dėl J. K. atnešė batus į jų namus, ir nieko neprisimena, ar buvo kalbėta apie rinkimus (t.1., b.l. 84,85, t.2., b.l. 78)..

V. M. patvirtino, kad kaltinamųjų atvykimas nesutrukdė jam pasirinkti, už ką balsuoti (t.2., b.l. 50).

S. Š. parodė, batų siūlymas neturėjo jam jokios įtakos pasirinkimui, nes jau buvo apsisprendęs, už ką balsuos (t.2., b.l. 51).

J. B. patvirtino, kad J. K. apsilankymas neturėjo jam įtakos dėl balsavimo, savo apsisprendimo jis nepakeitęs ir jam nesutrukdė pasirinkit teisės balsuoti (t.2., b.l. 52).

S. M. parodė, kad ji tą dieną, kai buvo atvykę kaltinamieji, namie nebuvusi- jų atvykimas jai žinomas tik iš jos vyro V. M.. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2 p. buvo perskaityti balsu, kur ji parodė, kad vyras jai pasakęs, kaltinamiesiems „už ką noriu, už tą balsuoju“, ir ji supratusi, kad davus jos vyrui batus, vyro jie nepapirko, kad jų šeimos apsisprendimo balsuoti tie duoti batai nepaveikė (t.1., b.l. 8),

Nors nukentėjusiųjų V. M., S. Š., J. B., S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dalinai skyrėsi nuo jų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, tačiau šie prieštaravimai, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, yra neesminiai.

Duodami parodymus, kurie buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2 ir 3 p., V. M. parodė, kad duoti batai jo apsisprendimo balsuoti nepaveikė (t.1. b.l. 61); S. Š. nurodė, kad J. K. jis pasakęs, kad balsuosiantis už kitus, nes turi savo nuomonę (t.1., b.l. 104); J. B. parodė, kad jis jau buvo nusprendęs balsuoti už Butrimonių seniūną A. J. (t.1., b.l. 108), S. M. parodė, kad jų šeimos apsisprendimo balsuoti tie duoti batai nepaveikė (t.2., b.l. 1).

Darytina išvada, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu V. M., S. Š., J. B., S. M. vienodai nurodė reikšmingas bylai aplinkybes, kad kaltinamųjų atvykimas pas juos duodant batus ar siūlant juos duoti, neturėjo įtakos jų apsisprendimui, už ką balsuoti, ir nesutrukdė jiems realizuoti savo teisės rinkti, todėl šiais jų parodymais, nežiūrint neesminių prieštaravimų, teismas vadovaujasi.

Tokiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie vienodai nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes, be to, tokius jų parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai

Liudytojas V. A. parodė, kad duoti batai jam neturėjo įtakos apsisprendimui (t.2., b.l. 114).

Liudytojas J. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2p., teisiamojo posėdžio metu patvirtino juos, kad kaltinamųjų jo tėvui P. S. neįtakojo jo tėvo eiti balsuoti už kaltinamuosius, nes tėvas jo niekada neina balsuoti, todėl nėjo ir šį kartą, nes nesidomi politika, o jis pats rinkimuose nors ir dalyvavo, bet duoti batai jo apsisprendimo nepaveikė (t.1., b.l. 87-88).

Šių įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nesiekė paveikti nukentėjusiųjų valios dėl jų pasirinkimo už ką balsuoti ir nesutrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti: dalis nukentėjusiųjų jau buvo apsisprendę, už ką balsuoti, dalis neturėjo išankstinės pozicijos dėl to, už ką jie būtų balsavę , jei nebūtų papirkti, dalis iš vis neketino pasinaudoti ir nepasinaudojo savo rinkimų teise.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių patį papirkinėjimo faktą. Pažymėtina, kad teik nusiklastoma veika, numatyta BK 172 str., tiek jos objektyviosios sudėties požymis – papirkimas, baudžiamojo kodekso prasme gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų tyčią sutrukdyti asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ir papirkti rinkimo teisę turinčius asmenis.

Nė vienas apklaustas nukentėjusysis nepatvirtino, kad kaltinamieji, duodami batus, paaiškino jiems, kad batus duoda dėl to, jog šie balsuotų už juos. Atvirkščiai, jie visi vieningai parodė, kad kaltinamieji tik padavė batus ir paprašė už juos balsuoti.

V. M. parodė, kad kaltinamieji, atvežę batus, nieko nesakė, dėl ko juos duoda, tik prašė balsuoti už konservatorių partiją.

V. M. parodė analogiškai V. M., paaiškindamas, kad kaltinamieji nesakė, kad „duodam batus, o jūs prabalsuokit“, kad jie atvežę batus, padėjo juos ant laiptų, ir paprašė prabalsuoti. Jis pats supratęs, kad duodami batai kaip dovanai dėl artėjančių rinkimų, tačiau tai neturėjo jokios įtakos jo apsisprendimui ir nesutrukdė jiems, kaip piliečiams įvykdyti pareigą balsuoti.

Analogiškas aplinkybe patvirtino ir S. M., kuri paties įvykio nematė ir apie kaltinamųjų duotus batus sužinosiu iš savo vyro. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2 p. buvo perskaityti balsu, kur ji parodė, jai vyras jai pasakęs, kad kaltinamieji padovanojo tuos batus ir paprašė jo balsuoti už juos per rinkimus.

Liudytojas J. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2p., teisiamojo posėdžio metu patvirtino juos, kad kaltinamiesiems atnešus batus jo tėvui P. S., jo namie nebuvo, kad jam grįžus į namus, tėvas parodė jam batus ir pasakė, kad gavo dovanų iš kaltinamųjų, o kadangi jis žinojo, kad kaltinamieji yra kandidatai į savivaldybių rinkimus, jis supratęs, kad batai buvo atnešti dėl to, kad balsuotų už kandidatus, tačiau tėvas pats jam nesakęs, kad kaltinamieji, padavę batus, būtų prašę balsuoti už juos.

Nors V. M., S. Š., J. B. parodymuose, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, ir buvo prieštaravimų, bet jų nurodomos aplinkybės, reikšmingos bylos nagrinėjimui, buvo iš esmės vienodos, parodant, kad kaltinamieji neakcentavę, dėl ko duodami batai, tik prašė už juos balsuoti.

Pažymėtina, kad šių visų nukentėjusiųjų ir liudytojo absoliučiai vienodai duodami parodymai, kad kaltinamiesiems davus batus, jie visi supratę, kad batai duodami dėl to, kad jie prabalsuotų už kaltinamuosius, buvo pagrįsti tik jų pačių samprotavimais ir prielaidomis, kadangi, kaip jie patvirtino, jie taip manė dėl to, kad tuo metu jiems buvo žinoma apie vyksiančius rinkimus ir kad kaltinamieji yra kandidatai, o batai buvo atnešti būtent prieš rinkimus.

Jokių kitų įrodymų, kad kaltinamieji batus davė dėl to, kad už juos prabalsuotų, byloje nėra.

Esant tokiems nukentėjusiųjų samprotavimams ir subjektyviems vertinimams, kurie nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, negalima daryti kategoriškos išvados, kad kalinamieji, duodami batus, turėjo tikslą papirkti nukentėjusiuosius, ir tokie jų veiksmai, vien tik atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad batai buvo duodami arba juos buvo siūloma duoti prieš rinkimus, nesant kitų neginčijamų įrodymų, negali būti vertinami kaip papirkimas baudžiamojo kodekso prasme, kaip kaltinamųjų siekis papirkti rinkėjus.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamųjų duoti batai buvo seni, supeliję, faktiškai beverčiai: liudytojas K. Ž., parodė, kad jo duoti J. K. batai buvo rudi, apipeliję, prastos būklės, kad spaudoje buvo kalbama apie tokius pačius batus, kokius jis ir turėjęs. (t.2., b.l. 11).

Analogiškos aplinkybės nurodomos ir korespondentės A. M. 2011-03-04 dienraštyje „Alytaus naujienos“ publikuotame straipsnyje „Už rinkėjo balsą - papeliję kareiviški batai“, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 5-7). Jas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S., parodydama, kad atvykusi kartu pas nukentėjusiuosius su A. M. rengti reportažo, fotografo batus, matė, kad jie supeliję (t.2., b.l..80).

Šios teismo nustatytos aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar tokie batai laikytini ta materialine vertybe, galinčia palenkti rinkėjus atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti, išreikšti tam tikrą nuomonę ir valią per rinkimus, paveikti jų apsisprendimą balsuoti.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų tyčią papirkti jų aplankytus asmenis, byloje nėra.

Šiuo atveju byloje surinkta daugiau duomenų, leidžiančių patikėti J. K. paaiškinimais, kad batus iš K. Ž. jis paėmęs su tikslu išdalinti juos žmonėms, padėjusiems jo ūkio darbuose.

Iš bylos duomenų matyti, kad batus gavo būtent J. K., kad būtent jis juos ir nešė žmonėms tiek būdamas su S. K., kuris likdavo mašinoje, tiek vėliau ir vienas.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad jis turėjo daug batų, kuriuos parsivežė iš uošvio, kad kai pas jį atvažiavo J. K., jis pasiūlė šiam pasiimti batus, ir J. K. paėmė gal 12-14 porų batų, sakydamas, kad juos duosiantis žmonėms, kurie pas šį dirba.

Apklausti nukentėjusieji V. M., V. M., S. Š., kuriems J. K. davė batus, patvirtino, kad jų šeimos nariai vienaip ar kitaip yra dirbę pas J. K. ūkyje arba atlikę darbus.

Visi kiti teismo ištirti ir įvertinti duomenys taip pat nepatvirtina kaltinamųjų kaltės.

Liudytoja A. M. parodė, kad gavusi filmuotą medžiagą iš V. K., ji, dirbdama redakcijoje ir rinkdama medžiagą straipsniui, su kolegomis Z. S. ir V. K., nuvyko pas žmones, kuriems buvo dalijami batai ir visi jų aplankyti žmonės vienodai paaiškinę, kad batai jiems buvo duodami prašant , kad balsuotų už kandidatus.

Liudytojai Z. S. parodė, kad iš aplankytų žmonių girdėjusi, kad batus vežė S. K., o batų esmė buvo ta, kad būtų balsuojama už kandidatus, ką patvirtino ir V. K., parodydamas, kad buvo išvažiavę dėl batų, kurie buvo kaip rinkiminė paskata už kažką balsuoti.

Liudytojai R. M. ir A. M. taip pat galėjo patvirtinti tik patį batų atvežimo faktą (t.2., b.l. 113,114).

Liudytojas V. K. parodė, kad išgirdęs kalbas apie dalijamus batus, nuvažiavo to paklausti pas žmones, kurių liudijimus jis nufilmavo. Visi jo aplankyti žmonės jam sakę, kad kaltinamieji atvežė jiems batus ir prašė už juos balsuoti (t.2., b.l. 114-116).

Liudytojas A. P. parodė kad jis priklauso nepartiniam demokratiniam judėjimui, kurio tikslas, kad rinkimai vyktų sąžiningai, kad per rinkimus buvo stebėtoju ir gavęs daug nusiskundimų ne tik dėl dalijamų batų, bet ir dėl apipirkinėjimų parduotuvėse, pinigų dalijimo. Kai jis su V. K. sužinojo, kad buvo duoti batai, jie važiavo per žmones, kuriuos jis kartu su V. K. filmavo. Kad batus dalijo kaltinamieji, jis sužinojęs iš žmonių, kurie aiškino, kad kaltinamieji atvežė batus ir prašė už juos balsuoti (t.2., b.l. 141, 142)..

Šių visų aptartų liudytojų parodymai yra išvestiniai ir galintys patvirtinti tik tą aplinkybę, kad kaltinamieji vežiojo ir dalino batus, tačiau dėl šios aplinkybės ginčo nėra - patys kaltinamieji tai pripažino, kad jie vežiojo batus. Liudytojų nurodama aplinkybė, kad kaltinamieji, duodami batus, prašė už juos balsuoti, taip pat nepatvirtina kaltinamųjų kaltės dėl aukščiau teismo nurodytų motyvų vertinant nukentėjusiųjų parodymus.

Analogiškas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys - laikraščio straipsnis, V. K. pateiktas kompaktinis diskas su filmuota medžiaga, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat nepatvirtina kaltinamųjų kaltės, nes juose iš esmės atsispindi aukščiau aptartų liudytojų parodymai, kad kaltinamieji vežiojo ir dalino batus,

Pažymėtina ir tai, kad V. K. pateikto vaizdo įrašo teismas nevertina kaip įrodymo baudžiamojo proceso prasme.

Pagal BPK 20 str. 1 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šios straipsnio 4 d. nustato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad vaizdo įrašą savo iniciatyva darė V. K. su A. P., ir, kaip patvirtino nukentėjusieji, šis įrašas buvo daromas prieš nukentėjusiųjų valią.

S. M. parodė, kad atvažiavę pas ją V. K. su A. P. jos neklausė, ar ji sutinkanti būti filmuojama, ir nepaaiškino dėl ko filmuojama, tik liepė atnešti batus. V. M. parodė, kad jai taip pat nesakė, kokiu tikslu ji filmuojama, kad ji nesusigaudė, kas vyksta ir filmuojama jautėsi nepatogiai (t.3, b.l. 10-11).

Liudytoja D. D. parodė, kai matė, kaip V. K. su A. P. atvyko pas S., ir filmavo E. S., kuri buvo visiškai girta – ką K. jai sakydavo tą E. S. filmuojama atkartodavo (t.3., 11).

Tai leidžia abejoti gauto vaizdo įrašo teisėtumu ir jame pateiktos informacijos patikimumu.

Be to, vaizdo įraše užfiksuota informacija yra neinformatyvi, vienpusiška, nes joje nebuvo fiksuojama V. K. ir A. P. bendravimas su nukentėjusiaisiais, kokius klausimus jie uždavinėjo nukentėjusiesiems, o buvo tik įrašinėjami nukentėjusiųjų atsakymai, todėl neaišku, kokiu būdu buvo išgaunami nukentėjusiųjų atsakymai.

S. M. parodė, kad atvažiavus pas ją V. K. su A. P., šie buvo pikti ant kaltinamųjų, kad jie keršija vieni kitiems, ką girdėjusi ir iš pašalinių žmonių.

J. B. parodė, kad pas jį prieš rinkimus atvažiavę K. su P. klausinėjo, kaip jis paėmęs batus, teigdami, kad jis juos paėmęs, bet jis tai paneigęs. Jo manymu tokiais veiksmais jie norėjo pakenkti kitai partijai, nes tai kaimuose įprastas dalykas. (t.2, b.l. 52).

Byloje pateiktame ekspertizės akte nurodoma, kad nors tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai, nesumontuoti, tačiau garso įrašas Nr. 3 yra redaguotas, pakeičiant, įterpiant teksto intarpų takelius (t.3., b.l. 31-35).

Sistemiškai vertinant šiuos duomenis su kitais byloje esančiais duomenimis, kad V. K. priklausė kitai, kaltinamųjų partijai konkurencingai partijai, kad dėl V. K. daromų pažeidimų rinkiminės agitacijos metu kaltinamasis J. K. rašė skundą Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 3, ką patvirtina byloje esantis 2011-02-26 J. K. , K. Ž. ir Č. S. rašytas pareiškimas (t.1., b.l. 161 ), o pareiškimą V. K. dėl kaltinamųjų prokuratūrai parašė tik po to, kai buvo pateiktas skundas dėl jo paties, t.y. 2011-03-04, yra pagrindas manyti, kad dėl vyksiančios rinkiminės kovos V. K. tendencingai siekė fiksuoti tik jam palankią ir kaltinamųjų padėtį bloginančią informaciją, ir patikėti kaltinamojo J. K. paaiškinimais, kad V. K. jiems kerštavo dėl jų parašyto skundo.

Ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, kad kaltinamųjų kaltė nusikaltimo padarymu grindžiama tik tikėtinais ar keliančiais abejonių, netgi neteisėtai surinktais duomenimis.

Tam, kad įrodyti kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo padarytą veiką, papildyti vienas kitą ir būti sistemoje, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys.

Tokiu būdu, ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamųjų padarytos veikos, nustatyta, kad šie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamųjų padarytų veikų, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.

Prielaidomis nuosprendis grindžiamas būti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Taigi, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad S. K. ir J. K. padarė jiems inkriminuojamas veikas, jie pagal LR BK 172 str. išteisintini, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

S. K. ir J. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (t.1., b.l. 143, 167).

Daiktiniai įrodymai - auliniai batai, saugomi Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b.l. 38, 123).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1p., 304 str. 1d., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str. 1 d. , 2 d., 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 172 str. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 172 str. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. K. ir J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus - aulinius batus, saugomus Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.