Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1692-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
1S-1692-317/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1692-317/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. J. 2014 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. J. 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra) prašydama atlikti tyrimą, siekiant nustatyti neteisėtą pastato katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukciją vykdžiusius, pareiškėjos parašą, dokumentus ir duomenis suklastojusius asmenis bei patraukti juos atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-At-01307-13, b. l. 4-5). Šis pareiškėjos skundas 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. 17.2-12973 buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui su pavedimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-At-01307-13, b. l. 3). Tačiau Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados (toliau – Vilijampolės PN) tyrėjo 2013 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 20-24-At-01307 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-At-01307-13, b. l. 1).

Šalies argumentai

2014 m. birželio 27 d. skundu L. J. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ir Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama panaikinti Vilijampolės PN tyrėjo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 20-24-At-01307 bei vykdyti Generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 27 d. rašte Nr. 17.2-12973 išdėstytą pavedimą nagrinėti pareiškėjos pareiškim, pradedant ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, nustatyti asmenis kas, kada ir kur surašė tariamą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune patalpų savininkų apklausos anketą, nustatyti padarytą žalą dėl sąskaitose už šildymą įrašytų nepagrįstų sumų, kurios įrašytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nustatyti asmenis, klastojusius AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitos dokumentus, įrašiusius į dokumentus duomenis apie neatliktas ūkines operacijas, neatliktus darbus, kad į namo kaminą įstatyti nerūdijančio plieno įdėklai, patraukti nusikalstamą veiką padariusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Skunde pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Vilijampolės PN tyrėjo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 20-24-At-01307 ji iki skundo parašymo dienos, t. y. 2014 m. birželio 27 d., nėra gavusi (skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-545-2014, b. l. 1-3; skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-548-2014, b. l. 1-3).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras 2014 m. liepos 16 d. nutarimu L. J. 2014 m. birželio 27 d. skundo netenkino, konstatavęs, kad Vilijampolės PN tyrėjo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 20-24-At-01307 teisėtas ir pagrįstas (skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-545-2014, b. l. 4-6).

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8205 „Dėl skundo nagrinėjimo“, pareiškėjos 2014 m. birželio 27 d. skundą, kuris, kaip minėta, buvo pateiktas tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, tiek Generalinei prokuratūrai, taip pat persiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, nurodydamas nagrinėti L. J. skundą dėl nepagrįsto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, netinkamo pareiškėjos informavimo apie pareiškimo nagrinėjimo eigą (skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-548-2014, b. l. 1-9). Šis Generalinės prokuratūros prokuroro pavedimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje gautas 2014 m. liepos 9 d. (skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-548-2014, b. l. 1). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, nagrinėdamas Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8205 persiųstą pareiškėjos skundą, 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. 3S-54118 L. J. informavo, jog šis skundas yra kartotinis, analogiškas skundas buvo gautas 2014 m. liepos 3 d., kuris 2014 m. liepos 16 d. išnagrinėtas, o priimtas nutarimas pateiktas pareiškėjai, todėl Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8205 persiųstas pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu (skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 3.14-548-2014, b. l. 10).

Nesutikdama su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimu, L. J. 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimą ir vykdyti tyrimą dėl dokumentų klastojimo pagal Generalinės prokuratūros perduotą pavedimą (b. l. 2-4). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs šį pareiškėjos skundą, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundo netenkino, konstatuodamas, kad naikinti skundžiamą prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 13-15).

Šalies argumentai

Pareiškėja L. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti jos skundą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Generalinė prokuratūra 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. 17.2-8205 pavedė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei N. U. išnagrinėti Generalinėje prokuratūroje 2014 m. liepos 4 d. gautą jos skundą dėl prokuratūros netinkamai vykdyto tyrimo ir netinkamo pareiškėjos informavimo (reg. Nr. 5.6-2664). Tačiau vietoje tokio pavedimo įvykdymo, ji iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros gavo prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas. Pareiškėjos nuomone, vertinant prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarime nustatytus duomenis, negalima suprasti, ar prokuroras vykdo Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8205 pavestą dalyką – nagrinėja skundą dėl prokuratūroje atlikto netinkamo tyrimo ir netinkamo pareiškėjos informavimo, ar nagrinėja kitą kokį skundą. Anot L. J., prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarime išdėstyti motyvai ir argumentai visiškai neatitiko Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 7 d. pavedime Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei N. U. pavesto išnagrinėti dalyko. Būtent dėl to, pareiškėja prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, nors ir konstatavo, kad skundžiamas prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimas ir veiksmai neatitinka BPK 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatų, 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmė nepagrįstą nutartį netenkinti pareiškėjos skundo, remdamasis tik argumentais ir nepatvirtintais, neištirtais duomenimis, neįsiteisėjusia civiline byla, nepagrįstai apibūdindamas pareiškėją, kaip siekiančią bet kokiais būdais ir priemonėmis stengtis asmenį apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėja akcentuoja, kad ji nekaltina ir nesiekia apkaltinti jokį asmenį (-is), nes ikiteisminio tyrimo įstaigos jų dar nenustatė. Pareiškėja nurodo, kad ji, tik surinkusi rašytinius duomenis ir informaciją, pateikė nusikalstamos veikos požymius patvirtinančius įrodymus, kad būtų atskleista nusikalstama veika, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kiti bendrasavininkai pretenzijų nereiškia. L. J. atkreipia dėmesį, kad name yra patalpų (būtų), kurie yra nešildomi iš vietinės namo katilinės, todėl ne visiems namo patalpų bendrasavininkams tai yra aktualu, be to Kauno apylinkės teisme dėl nepagrįsto skaičiavimo ir reikalavimo už tariamą šilumos tiekimą, pareiškėjos žiniomis, kitam butui yra priimtas nutarimas, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje jis nenurodomas. Todėl pareiškėja nesupranta, kodėl vienu atveju tame pačiame teisme dėl tų pačių aplinkybių yra priimami skirtingi nutarimai. Taip pat pareiškėja skunde akcentuoja, kad namui (duomenys neskelbtini), Kaune yra tiekiamos dujos, tačiau namas nėra prijungtas ir namui nėra tiekiama šiluma iš miesto centralizuotų šilumos tinklų, kurio šilumos tiekėja yra AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai neaišku, kodėl namui tiekiant dujas, už jas reikalaujama atsiskaityti tarpininkui ir tai, ne už sunaudotas dujas, o nežinia už ką.

L. J. skundas atmestinas

Pareiškėja L. J. siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkų apklausos anketos, joje ties pareiškėjos vardu ir pavarde pasirašant nenustatytam asmeniui, ko pasėkoje, pareiškėjos teigimu, buvo atlikta neteisėta pastato katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcija.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau BPK 3 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nebuvimas veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be kieno nors kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus L. J. 2014 m. rugsėjo 14 d. skundą, ikiteisminių tyrimų medžiagas Nr. 24-At-01126-14, Nr. 24-At-01307-13, skundų nagrinėjimo medžiagas Nr. 3.14-545-2014, Nr. 3.14-548-2014 ir Nr. 3.14-581-2014, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Nepaisant to, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog prokuroro 2014 m. liepos 16 d. nutarimas, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas (skundo nagrinėjimo byla Nr. 3.14-545-2014), kaip ir Vilijampolės PN 2013 m. liepos 12 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagoje Nr. 24-At-01307), priimti nepakankamai išsamiai ištyrus skunde nurodytas aplinkybes, neatlikus visų būtinų BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių veiksmų ir neišnaudojus visų galimybių surinkti reikiamus duomenis, tačiau vien tik toks neišsamus aplinkybių ištyrimas ir patikslinimas, savaime nereiškia skundžiamų nutarimų nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-At-01126-2014 esančiais duomenimis apie tai, kad analogiškas L. J. skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl to paties fakto buvo išnagrinėtas kito ikiteisminio tyrimo pareigūno – Vilijampolės PN tyrėjos J. D., priimant 2014 m. liepos 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Pažymėtina, kad šio tyrimo metu, tikslinant L. J. skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes, buvo atlikta pareiškėjos sutuoktinio A. J. apklausa, prie tyrimo medžiagos prijungti ir ištirti A. J. bei pareiškėjos pateikti dokumentai, išsiųstas prašymas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti oficialius dokumentus, susijusius su bendrovės teikiamomis paslaugomis L. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgdamas į tai, ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad faktiškai jau antrą kartą nagrinėjant analogišką pareiškėjos skundą (pareiškimą), buvo atliktas išsamus aplinkybių patikslinimas, tačiau nusikalstamų veikų požymių nebuvo nustatyta, ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Akcentuotina, kad tokios pat nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, priimdamas 2014 m. liepos 28 d. nutarimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-At-01126-2014, b. l. 32-33), Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdama 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (b. l. 10-12), bei Kauno apygardos teismo teisėjas, priimdamas 2014 m. spalio 2 d. nutartį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, byla Nr. 1S-1644-175/2014), konstatuodami, jog nebuvo procesinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. J. pareiškimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teigė, jog jos nurodomas dokumentas buvo suklastotas 2005 metais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui imperatyviai taikomas senaties terminas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumo pobūdį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, tad jam galioja penkerių metų senaties terminas (skaičiuojant pagal baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią veikos padarymo metu). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui – priešingu atveju mažėja jos efektyvumas bei prevencinė reikšmė. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl pareiškėja taip ilgai delsė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų apgintos jos galimai pažeistos teisės. Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, todėl suėjus senaties terminui, baudžiamasis procesas negalimas.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad jai nebuvo įteiktas Vilijampolės PN tyrėjo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 20-24-At-01307. Tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-At-01307-13 esantis lydraštis Nr. 20-24-3-S-2651 patvirtina, kad minėtas nutarimas jai buvo išsiųstas 2013 m. liepos 12 d. skunde nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaunas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 24-At-01307-13, b. l. 15). Byloje nėra duomenų apie tai, kad procesinis dokumentas adresatui nebuvo įteiktas. Kita vertus, tai, kad L. J. neva negavo minėto nutarimo, nesutrukdė jai 2014 m. birželio 27 d. skunde nurodyti ne tik Vilijampolės PN tyrėjo priimto nutarimo datos, bet ir numerio.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinama minėta nutartis, aukštesnysis teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas