Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau: 1) 2014 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu; 2) 2020 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės: teisės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas 2 metams ir turto konfiskavimas. 2022 m. rugsėjo 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl draudimo vairuoti atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2023 m. kovo 25 d. apie 16.50 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 25 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir ten iš autoparduotuvės pardavinėjo mėsos gaminius. Apie pietus išgėrė 200 gramų stiprių alkoholinių gėrimų ir apie 15.00 val. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Kauno m., kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jam pirmu bandymu buvo nustatytas 1,88 prom. , o antru 1,98 prom,. girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. paaiškino, kad yra policijos pareigūnė. 2023-03-25 ji buvo tarnyboje kartu su specialistu V. Š., vykdė policinę priemonę (duomenys neskelbtini), pagal priemonių planą. Apie 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė Fiat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio detektoriumi Drager 5000, šis parodė teigiamą rezultatą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad transporto priemonę vairavo R. L.. . Paklausus, prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad vartojo vakare, prieš maždaug 20 valandų išgėrė 200 gramų brendžio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest ARFM-0371, patikros nr. (duomenys neskelbtini). 16 val. 51 min. buvo nustatytas 1.88 prom. neblaivumas, antruoju patikrinimu 17 val. 07 min. buvo nustatytas 1.99 prom. neblaivumas. Informaciją perdavė radijo ryšiu budėtojui ROIK: (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga perduota Jonavos PK tyrėjui (e. b. l. 66-69).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Š. Š. paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė užsiima rūkytų mėsos gaminių gamyba ir prekyba. 2021-01-15 pagal panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo neatlygintai ir neribotam laikui naudotis iš P. Š. automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra krovininis ( autoparduotuvė). Paskutiniu metu t. y. nuo 2023-01- 30 su šiuo automobiliu dirbo darbuotojas R. L.. Jis ir vienas su šia autoparduotuve važinėjo ir joje dirbo-prekiavo. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės „Maxima“. Jis šioje vietoje turėdavo prekiauti penktadieniais ir šeštadieniais. Šeštadieniais po darbo grįždavo pas mus į kiemą (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-03-22 ji su sutuoktiniu buvo išvykę. Darbuotojai sakė, kad 2023-03-22 dienos metu, darbuotojas R. L. paėmė tvarkingai automobilį pakrautą ir išvažiavo dirbti kaip visada. 2023-03-25 jiems paskambino darbuotojai iš įmonės ir pasakė, kad R. L. sulaikytas (duomenys neskelbtini) neblaivus už vairo ir įmonei priklausantis automobilis yra nutransportuotas į saugojimo aikštelę. Prašo grąžinti įmonei priklausantį šiuo metu automobilį, kuris gautas panaudos pagrindais (e. b. l. 40-43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. paaiškino, kad jis yra automobilio krovininio automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas. 2021-01-15 sudarė panaudos sutartį, pagal kurią jis panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai ir neatlygintinai naudoti savo transporto priemonę pagal savo tiesioginę paskirtį. Automobilis nuo įsigijimo buvo pritaikytas autoparduotuvei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra jo sutuoktinė (e. b. l. 56-58).

Iš Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės G. A. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2023 m. kovo 25 d. tarnybos metu kartu su specialistu V. Š., vykdė policinę priemonę (duomenys neskelbtini) pagal priemonių planą. Apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė automobilis Fiat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio detektoriumi Drager 5000, šis parodė teigiamą rezultatą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad transporto priemonę vairavo R. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus vairuotojo, prieš kiek laiko pastarasis vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad vartojo vakar vakare, prieš maždaug 20 valandų išgėrė 200 gramų brendžio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest ARFM-0371, patikros Nr. (duomenys neskelbtini). 16 val. 51 min. buvo nustatytas 1.88 neblaivumas, antruoju tikrinimu 17 val. 07 min. buvo nustatytas 1.99 prom. neblaivumas. Informacija perduota radijo ryšiu budėtojui ROIK: (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga perduota Jonavos PK tyrėjui (e. b. l. 5).

Iš Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyresniojo tyrėjo R. G. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nmatyti, kad 2023-03-25 16 val. 50min. adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatau Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas patikrinimui automobilis FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdytą transporto priemonė vairavo R. L. gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, antru pūtimu 1,98 prom. neblaivumas. Automobilis sulaikytas ir nutransportuotas į saugojimo aikštelę esančią adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis, esanti (duomenys neskelbtini). Degalinėje „Emsi“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovi krovininis automobilis (autoparduotuvė) Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (e. b. l. 14-16).

VĮ „Regitra“ duomenimis nurodyta, kad automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas- valdytojas P. Š. (e. b. l. 30-31).

Iš automobilio panaudos sutarties matyti, kad panaudos davėjas P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės Š. Š., sutartyje nustatytomis sąlygomis panaudos davėjas sutinka laikinai ir neatlygintinai naudoti savo transporto priemonę- automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tiesioginę paskirtį panaudos gavėjo reikalams (e. b. l. 48).

VšĮ „Emprekis‘ duomenimis lengvojo komercinio automobilio iki 3,5 t automobilio Fiat, 2004 metų gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 6500 eurų su PVM (e. b. l. 32-33).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023-03-25 16.51 val. R. L. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 17.07 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, bei nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas(e. b. l. 70, 71-73).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo R. L. parodymais, liudytojos G. A. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog R. L. 2023 m. kovo 25 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. L. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis. Jis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 111), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1, b. l. 113). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Anksčiau kaltinamojo atžvilgiu buvo taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 ir 40 straipsnių nuostatos, tačiau jos kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė ir jis vėl padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymą R. L. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Nustatyta, jog kaltinamasis R. L. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,88 promilių girtumas. Nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. šiuo metu laikomas neteistu, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai ar turtui, baustas administracine tvarka, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – treji metai.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant P. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam R. L. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant P. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis atlikdamas darbines pareigas vairavo minėtą automobilį ir jo savininkas nežinojo, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos šį automobilį. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti P. Š. priklausantį automobilį netikslinga. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė konfiskuoti mažesnę transporto priemonės „FIAT“ vertę atitinkančią pinigų sumą, nes kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, jo darbingumo lygis yra 45 procentai. Nagrinėjamu atveju R. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių, t. y. 2023 m. kovo 25 d., apie 17.07 val. būdamas akivaizdžiai neblaivus vairavo automobilį, priklausantį P. Š., kai jam buvo nustatytas 1,88 prom. girtumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, taip pat buvo konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė automobilis „Rnault Trafic“. Teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas baigėsi 2022 m. rugsėjo 29 d. ir nepraėjus pusei metų kaltinamasis vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad neįgalumą jis turi nuo 2005 metų. Teismo vertinimu, jo turimas neįgalumas nesutrukdė padaryti dvi nusikalstamas veikas susijusias su transportų priemonių vairavimu, esant neblaiviam. Kaltinamasis jau būdamas teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymą, atlikdamas dabines pareigas ir vairuodamas P. Š. priklausančią transporto priemonę automobilį „FIAT“ turėjo jo registracijos dokumentus ir žinojo apytikrę tokios transporto priemonės vertę. Žinodamas, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas, kuris jo atžvilgiu jau vieną kartą buvo taikytas, ją vairavo. Daryti nusikalstamą veiką nesutrukdė nei jo turimas neįgalumas, nei prieš tai taikyta jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.

Visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės sukelti tam tikri suvaržymai ir nepatogumai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo R. L. asmenybę yra būtinas, siekiant ir prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslo – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš R. L. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Š. vertę atitinkanti pinigų suma – 6500,00 eurų.

Kaltinamajam R. L. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad R. L. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d.

Išieškoti valstybės naudai iš R. L. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.