Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-184-824/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
A2.6.-184-824/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Navickienė
Advokatai
Pranas Rimgaudas Mickus
Nr. A2.6.-184-824/2012
Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00175-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 39.1.; 39.2.; (S) 45.; 45.4.; 45.4.3.; 52.; 52.1.; 52.2.; 52.3.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant V. B. atstovui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingos raj., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. B. 2012-04-09 d. 09:06 val., Kretingos raj., Šukės k., vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. FOP 701, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,45 prom.), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, nurodė, kad vakare buvo alkoholinių gėrimų. Teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes. Teismo posėdyje pareiktame rašytiniame prašyme V. B. nurodo, kad labai gailisi ir pergyvena dėl padaryto pažeidimo, dirba šaltkalviu ir jo darbas yra susijęs su nuolatiniu važinėjimu nuosavu automobiliu, esant dažniems iškvietimams nedarbo laiku, todėl padarytas teisės pažeidimas ir administracinė nuobauda ypač skaudžiai atsilieps jo darbinių funkcijų atlikimui. Prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d.Teismo posėdžio metu jo atstovas advokatas pašo tenkinti pažeidėjo prašymą ir taikyti ATPK 30¹ str., neskiriant specialios teisės atėmimo. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS KPP surinkta medžiaga: 2012-04-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų R. B., V. P. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais – nustatytos 1,45 prom., pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir kitais bylos dokumentais. Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai.ATPK 126 str. 1 d. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007). V. B. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint nuvykti į darbą ir ten atlikti darbines funkcijas bei tinkamai rūpintis savo pagyvenusiais tėvais, o negalint dirbti, ir negaunant pajamų , jis negalėtų tinkamai rūpintis savo šeima. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). V. B. darbo pobūdis (šaltkalvis) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens darbinės pajamos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Be to, transporto priemonės reikalingumas važinėti į darbą taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. V. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti pagyvenusius tėvus į gydymo įstaigas bei darbo funkcijoms atlikti, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. V. B. pateikė darbovietės UAB „Kašpeda“ charakteristiką, kurioje nurodoma, kad jis bendrovėje pradėjo dirbti 2012-03-05 d., t.y. vienas mėnuo iki administracinio teisės pažeidimo padarymo. Bendrovė teikė V. B. išsamią charakteristiką. Tačiau teismo vertinimu, darbdavys per tokį trumpą laikotarpį, neturėjo realios galimybės padaryti charakteristikoje nurodytų išvadų apie V. B. asmenybę, bei jo atsakingumą atliekant darbo funkcijas. Taip pat pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad V. B. 2012-04-09 d. (nedarbo dieną) būtų buvęs iškviestas į darbą. V. B. paaiškinimai, kad jis vairavo transporto priemonę, kadangi jautėsi blaivus, nes buvo ryte pavalgęs ir išgėręs kavos, vertintini kritiškai, ir tai paneigia alkotesterio duomenys, kurie užfiksavo 1,45 promilių neblaivumą. Pažeidėjas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbą, į kurį nuvykti būtina teisė vairuoti transporto priemones, V. B. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Į tai, kad V. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgtina, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios ribos. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia atsakomybe aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailėjimąsi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta kaltę, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą: lengvinančia atsakomybę aplinkybę teismas pripažino jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailėjimąsi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d., skirtina bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti V. B. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą: 1000 litų baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė