Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja R. Laurinonienė Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00142-2010-3

2011 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aurelijos Sadauskaitės, teisėjų, Stasio Valužio, Rasos Valentinienės,

nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, nuteistojo D. G. gynėjui Juozui Ančiukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 24 d. Į bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. vasario 24 d.

D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta 2010 m. spalio 25 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal 2010 m. spalio 25 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 24 d.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys, ir nukentėjusiajai priteista iš nuteistųjų D. G. ir A. G. solidariai, 660 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir D. G. nuteisti už tai, kad 2010 m. liepos 12 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Pagėgių mieste, iš anksto susitarę, veikdami kartu, siekdami atimti pinigus, D. G., saugant A. G., šis išdaužė Z. Š. buto lango stiklą, ant galvos užsimovęs kaukę, įsibrovė į butą grasindamas nukentėjusiąją pasmaugti ir smaugdamas, reikalaudamas pinigų, Z. Š. sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu pagrobė iš nukentėjusiosios 430 litų.

Taip pat apelianto nuomone teismas nepagrįstai rėmėsi nepilnamečio liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nedalyvaujant liudytojo tėvams. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes parodymai iš mažamečio liudytojo buvo gauti neteisėtai, tokių parodymų negalima laikyti įrodymais. Nuteistasis teigia, jog M. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino davęs melagingus parodymus prieš jį, bijodamas brolio D. G.. Be to liudytojui nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo brolį ir šioje apklausoje nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apeliantui. Todėl mano, kad liudytojui M. G. prieš apklausą buvo padaryta įtaka, siekiant pakenkti apeliantui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, pagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. G. teisme duotus parodymus, kad nukentėjusiosios neapiplėšė, vertino juos kaip pasirinktą gynybos būdą. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. G. keitė savo parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, tai patvirtino parodymų patikrinimas vietoje metu. A. G. parodė, kurioje vietoje perlipo tvorą, kaip išdaužęs langą įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kad kambaryje pastūmė Z. Š. ant sofos (t.2. b.1. 9-13). Jo parodymai iš esmės sutapo su nukentėjusiosios parodymais. D. G. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat parodė vietą iš kur pasiėmė rūbus ir kaukes, kur abu su A. G. perlipo tvorą (t. 1, b. l. 75-78). A. G. ir D. G. parodymų patikrinimo vietoje metu duoti parodymai sutampa. Jie abu parodo tą pačią vietą, kur perlipo tvorą, tik A. G. rodo, kaip pateko į nukentėjusiosios namą, o D. G. to nerodo. Niekuo nepagrįsta nuteistojo A. G. versija, kad prisipažino bijodamas pareigūnų, kurie buvo suinteresuoti jam ir broliui pakenkti, nes A. G. apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėjas, todėl jo apklausos metu negalėjo būti daroma kokia nors įtaka ar vartojamas fizinis smurtas. Be to A. G. buvo ne kartą teistas, todėl suprato prisipažinimo pasekmes ir nebūtų prisipažinęs padaręs sunkų nusikaltimą, pats būdamas nekaltas.

Visiškai nepagrįstas A. G. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino ir nukentėjusiosios Z. Š. parodymus. Nukentėjusioji Z. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, ji aiškiai nurodė, kad į jos namą įsibrovė, ją sumušė ir pinigus pagrobė A. G.. Be to nukentėjusioji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu brolių vardų nesakė, juos vadino broliais G. (t.2, b.l. 192-193). Įvertinus tai, kad Z. Š. ir G. yra kaimynai, daug metų gyvena vieni šalia kitų, akivaizdu, jog nukentėjusioji pažįsta ir skiria abu brolius, juos pamačiusi teisme tikrai suprato, kuris buvo įsibrovęs į jos namą. Todėl atlikti eksperimentus, kaip prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo. Z. Š. parodė, kad 2010 m. liepos 12 d. vakare, užsidegusi šviesą savo kieme ruošėsi eiti miegoti. Tačiau sulojus šuniui ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad D. G. peršoko per tvorą į jos kiemą, pamanė, kad jis nori pasislėpti. Ji užsikabino namų duris, tačiau netrukus išgirdo dūžtant lango stiklą. Pro duris į kambarį įėjo užsidėjęs kaukę A. G., kurį jį atpažino iš nosies ir balso. (t.2, b.l. 192-193). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde bando įtikinti teismą nukentėjusiosios parodymų nepatikimumu, teigdamas, kad nukentėjusioji atpažindama galėjo jį supainioti su broliu D. G., nes nusikaltimo įvykdymo metu buvo tamsu ir užpuolikas veidą slėpė po kauke. Tačiau nukentėjusioji atpažino A. G. ne tik iš veido bruožų ir balso, bet ir iš kūno sudėjimo. Be to D. G. nukentėjusioji matė lipant per tvorą, matė, kaip šis buvo apsirengęs, todėl negalėjo jų supainioti. Taip pat negalima teigti, jog kambaryje buvo visiškai tamsu, nes iš kiemo sklido šviesa ir kambaryje, kaip parodė nukentėjusioji, buvo prieblanda. Be to esant visiškai tamsai, užpuolikas užsidėjęs kaukę, taip pat nebūtų galėjęs ką nors įžiūrėti kambaryje. Todėl atmesti nukentėjusiosios parodymus teismui nebuvo jokio pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi.

Kitas motyvas, kuriuo A. G. ginčija nuosprendžio pagrįstumą yra liudytojo, brolio M. G. parodymai. M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog aiškiai matė, kad į namą įsibrovė A. (t 1 b.l. 58-59). Tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalaujant kaltinamiesiems, M. G. buvo apklaustas dar kartą ir parodė, kad matė kaip į nukentėjusiosios namą įsibrovė brolis D. (t. 3, b.l. 22). Bet šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad matė A. su kauke. Todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis buvo pasirengę įvykdyti plėšimą ir jį įvykdė. A. G. savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti proceso pažeidimai, pažeistos mažamečio teisės, jog remtis tokiais parodymais teismas neturėjo teisės. Tačiau tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi apklausiant nepilnametį pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo ir pats A. G. ir jo gynėjas, apklausa vyko dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei L. L. (t.1. b.1. 58). A. G. ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojui, be to galėjo pareikšti prieštaravimus dėl jo manymu apklausos metu padarytų proceso pažeidimų. Todėl apelianto teiginys, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas ir nepilnamečio liudytojo teisės, nepagrįstas. Akivaizdu, jog nepilnametis liudytojas pakeitė savo parodymus teisme, taip kaip ir jo broliai, bijodamas jų ar siekdamas palengvinti jiems padėtį. Neįtikinamas liudytojo M. G. aiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo brolį A., bijodamas brolio D. Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad brolis A. jį skriausdavo, mušdavo, bet ikiteisminio tyrimo metu jis nebijojo, dalyvaujant A. G., pasakyti matęs, kaip šis įsibrovė į kaimynės namą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme.

Nuteistasis D. G. pagal byloje esančią medžiagą oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo teistas, po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo praėjus vienam mėnesiui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tokiu savo elgesiu D. G. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl apylinkės teismas už sunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai skyrė D. G. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas nuteistajam už sunkų nusikaltimą mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir tyčinį pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi teismas, skirdamas D. G. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą pagrįstumu. Bendrindamas bausmę su 2010-10-25 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą prie griežtesnės bausmės pridėjo švelnesnės bausmės dalį. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

D. G. taip pat nesutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo taikytu bausmių bendrinimu, mano jog subendrindamas bausmes teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę, nes nuosprendyje parašyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas jam skyrė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ir nėra nurodyta, kad šis nuosprendis, apygardos teismo nuosprendžiu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pakeistas ir laisvės atėmimo bausmė buvo sušvelninta iki 1 metų. Tačiau kolegijos manymu, nenurodymas bendrinant bausmes, kad ankstesnis nuosprendis buvo pakeistas, skundžiamajame nuosprendyje, nėra esminis pažeidimas galėjęs turėti reikšmės subendrintai bausmei, kadangi prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik dalis - 9 mėnesiai paskirtos pakeistu nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

BK 75 str. nuostatos nenumato už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kuri paskirta prie griežčiausios už sunkų nusikaltimą (BK 180 str. 2 d.) paskirtos bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, D. G. nėra galimas. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių D. G. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, tokių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai. Nuteistojo samprotavimai, jog būdamas laisvėje galėtų dirbti padėti tėvams ir greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, o tai labiau atitiktų nukentėjusiosios interesus, yra deklaratyvūs. Nukentėjusioji nuosprendžio neapskundė, taigi nėra pagrindo teigti, kad jos interesai buvo pažeisti. Nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą ir padėti tėvams negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ( BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. G. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 dienos nuosprendžio atmesti.