Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. K. ir nukentejusiosios V. L. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nubaustas 16 MGL (2000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 68 str. 1 d. P. K. uždrausta vairuoti keliu transporto priemones 1 (vieneriu) metu laikotarpiui, ši termina skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorines ligoniu kasos – civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš P. K. priteista 4151,10 Lt.

Civilines ieškoves – nukentejusiosios V. L. civilinis ieškinys:

del gydymo išlaidu atlyginimo tenkintinas pilnai ir iš P. K. jos naudai priteista 1751,57 Lt; del negautu pajamu tenkintas dalinai ir iš P. K. jos naudai priteista 5456,57 Lt;del išlaidu susijusiu su pažymos iš VI „Regitra“ gavimu, tenkintinas pilnai ir iš P. K. jo naudai priteista 17,98 Lt;del neturtines – moralines žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir iš P. K. jos naudai priteista 4000 Lt.

Už nukentejusiajai ir civilinei ieškovei V. L. suteikta teisine – advokato pagalba, iš P. K. jos naudai priteista 1879 Lt atstovavimo išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. K., nuteistas už tai, kad, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu transporto eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dvieju žmoniu sveikata, t. y. 2006 m. birželio 8 d., apie 00.19 val., P. K., apsvaiges nuo alkoholio, vairavo jam priklausanti automobili „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas V.Kudirkos gatve, Vilniuje, nuo Švitrigailos gatves ir Savanoriu pr. sankryžos link V.Kudirkos – Pamenkalnio gatviu sankryžos, ties pastatu esanciu V.Kudirkos g. 14, Vilniuje, pažeide Lietuvos Respublikos Keliu eismo taisykliu 68, 162 p. p. reikalavimus, dvipusio eismo kelyje iš keturiu eismo juostu ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir susidure su A. B. priklausanciu automobiliu „Opel Calibra“, v/n (duomenys neskelbtini) kuri vairavo A. B., del ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Calibra“ keleiviu K. Ž. ir V. L. sveikata.

Kadangi buvo pateikusi jos sveikatos bukle patvirtinancius dokumentus, apie kuriuos teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi net neužsimine, darytina išvada, kad visiškai i juos neatsižvelge ir ju nevertino. Mano, kad Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. žalos dydžio nustatymui reikšmingi kriterijai buvo aiškintini ir pritaikyti netinkamai. Nurodo, kad teismo priteista 4000 Lt dydžio neturtine žala yra ne tik neteiseta, bet ir nepagrista, prašo visiškai patenkinti jos civilini ieškini, t. y. 5756,26 Lt sumai del jos negautu pajamu atlyginimo ir 13273,60 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti jame išdestytais motyvais ir nukentejusiosos skunda atmesti, nukentejusioji ir civiline ieškove ir jos atstove praše nuteistojo skunda atmesti, o V. L. skunda tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašo nukentejusiosios ir civilines ieškoves apeliacini skunda tenkinti dalinai: tenkinti ieškini del negautu pajamu atlyginimo ir advokato išlaidu apmokejimo bei iš naujo svarstyti paskirtos bausmes dydžio klausima, o nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. ir nukentejusiosios ir civilines ieškoves V. L. apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del nuteistojo kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes pagrinde ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Irodymai, kuriais teismas grinde nuteistojo kalte, ivertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimu.

Pirmosios instancijos nuosprendžiu negincytinai nustatyta, kad P. K., vairuodamas automobili „VW Sharan“ pažeide KET 68 ir 162 punktu reikalavimus, t. y. dvipusio eismo kelyje iš keturiu eismo juostu ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir susidure kitu automobiliu, del ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo keleiviu K. Ž. ir V. L. sveikata. Šia išvada teismas iš esmes padare remdamasis specialisto išvada Nr. T-A 4141/06(01), patvirtinancia P. K. girtumo fakta, paties kaltinamojo prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu duotais nukentejusiuju K. Ž., V. L. ir liudytoju A. B., M. K. parodymais, specialistu išvadomis, patvirtinanciomis nukentejusiosioms padarytus kuno sužalojimus, eksperto paaiškinimu, ivykio vietos apžiuros protokolu, eismo ivykio planu bei kitais rašytiniais bylos irodymais.

Taigi apeliantes skundo argumentas, kad apylinkes teismas ekspertizes akta ir specialisto išvada pripažino irodymais ju net nevertindamas, suteikdamas byloje esanciam ekspertizes aktui (nors jame apskritai nebuvo vertintas darbingumo netekimo klausimas) didesne juridine galia negu kitiems irodymams, ir iš esmes pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., yra nepagristas. Ekspertize atliko teismo medicinos eksperte J. G.-Dorošenko, remdamasi iš VGPUL gauta V. L. gydymo stacionare ligos istorija, iš Medicinos diagnostikos centro gauta asmens sveikatos kopija bei iš Vilniaus rajono Centrines poliklinikos gauta medicinine kortele, taip pat buvo atsižvelgta i esancia darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0163867. Išanalizavusi anksciau išvardintus dokumentus, eksperte konstatavo, kad atsižvelgiant i V. L. eismo ivykio metu padarytu sužalojimu pobudi, jos sužalojimai vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del dešinio šlaunikaulio lužio V. L. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. Be to, papildomai i teismo posedi iškviesta eksperte paaiškino, jog gydymo trukme neturi itakos sveikatos sutrikdymo kvalifikacijai. Sveikatos sutrikdymas, kai prarandama 10 procentu nedarbingumo, nera irašyti i sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 3-aji skyriu, kuriame itraukti sunkus sveikatos sutrikdymai. Nukentejusioji V. L. del patirtos traumos prarado ne daugiau kaip 10 procentu darbingumo. Apeliante skunde nurodo Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR SAM ekspertai 2007 m. vasara nustatyta fakta, t. y. išvada, jog nuo 2007-05-21 d. iki 2008-05-20 d. ji neteko 45 procentu darbingumo, ir ja priešpastato ekspertizes aktui. Taciau teismo posedyje eksperte paaiškino, jog ši tarnyba nustate tik termina, kuriam praejus, vel bus sprendžiamas klausimas del jos nedarbingumo, kadangi 2007 m. vasara nukentejusios kojos lužis dar nebuvo sugijes. Eksperte pažymejo, kad teismo medicinos instituto ekspertai nustato bendra nedarbingumo lygi, kai asmuo buna pilnai pasveikes, žiuri kokios yra atsiradusios pasekmes po gydymo, t. y. vertino pasekmes pagal V. L. kelio funkcijas, kaip lankstosi kelio sanarys ir konstatavo, kad lužis jau sugijes, judesiai apriboti nedaug, todel nurode, kad nukentejusiosios nedarbingumo lygis nesiekia 30 procentu, kas kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymejo, jog teismo medicinos ekspertai vartoja skirtingas savokas. Kaip matyti iš anksciau aptartu irodymu analizes, nukentejusioji ne visai teisingai interpretavo ekspertizes akto turini ir neteisingai vertino eksperto parodymus teisme. Be to, teismas atkreipia demesi, jog pagal vyraujanti baudžiamojo proceso istatymo aiškinima, ekspertizes aktas ar specialisto išvada laikomi vienu iš pagrindiniu irodymu šaltiniu, kuriu objektyvumu bent jau šioje byloje abejoti nebuvo pagrindo.

Skirdamas nuteistajam P. K. bausmes ruši, pirmosios instancijos teismas bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeide, atsižvelge i nusikalstamos veikos pobudi, jos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe bei kitas, bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes. P. K. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailejosi del savo nusikalstamos veikos, nukentejusiajai ir civilinei ieškovei V. L. iš dalies atlygino padaryta turtine žala. Jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Vis delto, kolegija sutinka su prokuroro bei nukentejusiosios ir civilines ieškoves nuomonemis, kad teismo paskirtos bausmes dydis – 16 MGL dydžio bauda - yra neproporcingas kilusiu pasekmiu atžvilgiu. P. K. automobili vairavo neblaivus, autoivykio metu buvo nesunkiai sutikdyta dvieju žmoniu sveikata, eile kartu baustas administracine tvarka, todel kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas, nustatydamas P. K. paskirtos bausmes rušies dydi nepilnai ivertino anksciau nurodytas aplinkybes. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. nustatyti tikslai galetu buti pasiekti tik tuo atveju, jei P. K. už jo padaryta nusikalstama veika butu skirta griežtesne bausme, t. y. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. nustatytas šios bausmes (baudos) ribas, artima už neatsargius nusikaltimus šiame straipsnyje numatytam bausmes vidurkiui.

Apeliantes skundo motyvas, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaike Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra taip pat nepagristas. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau komepensuoti nukentejusiojo patirta fizini, dvasini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Priteisdamas neturtine žala, teismas ivertino visuma aplinkybiu, tame tarpe ir nusikaltimo pobudi, pavojingumo laispni, taip pat atsižvelge i teisingumo, protingumo, sažiningumo principus bei i kitus neturtines žalos ivertinimo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.): i nukentejusiosios fizini skausma ir dvasini sukretima, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes bei šias pasekmes sukelusio asmens kalte. Todel, esant šioms aplinkybems, darytina išvada, kad nukentejusios pareikštas civilinis ieškinys del neturtines žalos išnagrinetas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilines teises normu.

Bylos duomenimis negincytinai nustatyta, kad V. L. iki autoivykio, 2006-06-08 d., dirbo, už 5 darbo dienas, kurias nukentejusioji dirbo birželio menesi, jai buvo išmoketa 299,60 Lt. suma, kuria ivardino ir negincijo jos atstove (t. 1, b. l. 209; t. 2, b. l. 125). Todel kolegija su teismo išvada sumažinti ieškini del jos negautu pajamu priteisimo nurodytai 299,60 Lt sumai sutinka. Nera pagrindo teigti, kad teismas argumentuotai nemotyvavo, kodel šis civilinis ieškinys turi buti sumažintas. Išdestytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, susije su ieškiniu del negautu pajamu priteisimo, yra nepagristi ir atmestini.

Nukentejusioji ir jos gyneja iš nuteistojo P. K. prašo priteisti už advokato atstovavima apeliacineje instancijoje patirtas išlaidas. Teismo posedyje buvo pateiktas kvitas 1700 Lt sumai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 469 redakcija) patvirtintomis „Advokatams už antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo užmokescio dydžiu ir mokejimo taisykliu“ 12.5 papunkcio nuostatomis, darytina išvada, kad nukentejusiosios patirtos išlaidos, sutartos jos ir advokato, yra neprotingai dideles. Kolegija savo išvada motyvuoja tuo, kad minetomis taisyklemis advokato atlygio dydis reglamentuotas atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos BK numatyta nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltes forma bei atliktus procesinius veiksmus. Pažymetina, kad P. K. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padaryma, todel už viena apeliacinio skundo rengimo valanda advokatui moketinas atlyginimas yra 160 (800 * 0,2) Lt, o už viena atstovavimo apeliacines instancijos teisme valanda - 120 (800 * 0,15) Lt.

Bylos duomenimis, teismas nuosprendžiu nukentejusiajai už jos atstovavima ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinejima pirmos instancijos teisme iš P. K. priteise 1879 Lt atstovavimo išlaidu, ivertines tai, kad atstove ruoše procesinius dokumentus, civilinius ieškinius, išreikalavo tam tikrus rašytinius irodymus, susijusius su jos atstovaujamosios civiliniu ieškiniu, atstovavo ja ikiteisminiame tyrime ir teisme. Kolegija sutinka su teismo nuomone, kad priteista suma yra adekvati patirtoms išlaidoms.

Taigi ivertinus anksciau išvardintas aplinkybes ir siekiant nepažeisti protingumo ir proporcingumo kriteriju, prašoma priteisti už atstovavima 1770 Lt suma mažintina iki 800 Lt.

Apelianto nurodytos aplinkybes, kad jis anksciau neteistas, išlaiko šeima ir yra vienintelis jos maitintojas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nera pakankamas pagrindas dar labiau švelninti bausme. Taciau kolegija sutinka su nuteistojo skundo motyvu, jog jam kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, yra skirta nepagristai. LR BK 67 str. nuostatu prasme baudžiamojo poveikio priemone turi padeti igyvendinti bausmes paskirti, skiriant ja atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, kaltininko asmenybe, kitas reikšmingas aplinkybes. Taciau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas visiškai neatsižvelge i tai, kad P. K. dirba taksi vairuotoju. Taigi, draudimas naudotis vairavimo teise šiuo atveju reikštu ir teises dirbti tam tikra darba ar užsiimti tam tikra veikla atemima, kas LR BK 68 str. nuostatu prasme negalima.

Iš teismui pateiktu dokumentu matyti, kad byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad praejus jau daugiau nei vieneriems metams nuo ivykio, P. K. butu padares daugiau su keliu eismo transporto priemones vairavimu susijusiu pažeidimu ar nusikaltimu. Nuteistasis paaiškino, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, todel ši baudžiamojo poveikio priemone pernelyg apsunkintu nuteistojo materialine padeti ir, kolegijos nuomone, baudos apmokejimas bei civiliniu ieškiniu atlyginimas taptu visiškai negalimas. Taigi apylinkes teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 d., 328 str. 2 d., 328 str. 4 d., 331 str.,

nusprende:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendi pakeisti: P. K. paskirta bausme už nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 2 d. – bauda – padidinti iki 30 MGL ( 3750 Lt) dydžio baudos.

P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudima vairuoti keliu, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriu) metu laikotarpiui – panaikinti.

Už nukentejusiajai ir civilinei ieškovei V. L. suteikta teisina pagalba, iš P. K. jos naudai priteisti 800 Lt atstovavimo išlaidu.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.