- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1-703-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21291-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- T. N.
- Advokatai
- Kristina Linkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, užsiimantis individualia veikla, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 litų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2007 m. kovo 21 d., ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL dydžio bauda. 2007 m. rugpjūčio 29 d. bauda sumokėta;
2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, rūpybos ir globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis;
3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. gegužės 27 d. bausmę atliko;
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
T. N. 2023 m. birželio 11 d., apie 13.22 val., viešoje vietoje – kavinėje – restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis dėl mažareikšmės priežasties, t. y. dėl nepatikusio personalo aptarnavimo, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, smogė dešinės rankos delnu nukentėjusiajam padavėjui E. A. ne mažiau, kaip 2 kartus į galvą bei 1 kartą spyrė nukentėjusiajam E. A. į tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kūno vietą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir jį šokiruodamas bei sukrėsdamas. Tokiu savo elgesiu T. N. sutrikdė nukentėjusiojo E. A. darbinę veiklą bei įprastą restorano veiklą, kadangi į įvykio vietą buvo kviečiama policija, o aplinkiniai pasijuto nesaugiai.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis T. N. parodė, kad kaltu prisipažįsta. 2023 m. birželio 11 d., apie 13.20 val., jis buvo restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo atėjęs su dviem iš matymo pažįstamais vyriškiais, kurių anketinių duomenų nežino, žino tik pravardes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į tyrėjos klausimą „ar vienas iš vyriškių buvo E. R.?“ Atsakymas: „tokio konkretaus asmens nepažįsta, ar tokie asmens duomenys galėjo būti vieno iš vyriškių, buvusių kartu su juo, jis nežino“. Restorane buvo lankytojų. Jie atsisėdo prie staliuko, esančio prie durų. Konfliktas tarp jo ir padavėjo buvo, jis įvyko dėl to, kad padavėjas jį pavadino „gaidžiu“. Už šitą žodį jis atsistojo ir sudavė padavėjui smūgius. Kiek tiksliai jų sudavė, neskaičiavo, tačiau galėjo būti tiek, kiek parašyta pranešime apie įtarimą. Po jo suduotų smūgių restorane kilo nepasitenkinimas, dėl to jie visi trys išėjo. Padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta, dėl to nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 12–13).
Kaltinamojo T. N. padaryta nusikalstama veika, be jo pačio prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Iš nukentėjusiojo E. A. parodymų matyti, kad 2023 m. birželio 11 d., apie 11 val. jis atėjo į darbą. Apie 13.10 val., į restoraną atėjo trys neblaivūs asmenys. Iš pradžių juos aptarnavo jo kolegė S., su kuria tie vyrai elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to S. priėjo prie jo ir paprašė perimti iš jos aptarnauti tų vyrų staliuką. Tada jis nunešė vyrų užsakytus gėrimus. Tada tie vyrai nurodė norintys, kad juos aptarnautų ne jis, o jo prieš tai juos aptarnavusi kolegė. Jis paaiškino, kad dabar jis aptarnaus juos. Vyrai buvo tuo nepatenkinti, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, sakė „pūsk, nachui, pakviesk tą, šliūchą, čia“. Jis tada atsakė, kad jie yra viešoje vietoje ir taip elgtis nedera. Tada jis pasakė tiems asmenims, jog, jeigu jie nori taip bendrauti, gali atvykti po jo darbo valandų pasikalbėti asmeniškai. Po to, kai jis jau nueidinėjo nuo staliuko, vienas iš sėdinčių asmenų atsistojo ir kairės rankos kumščiu, ne mažiau, kaip vieną kartą trenkė jam į galvą ir į veidą – į dešinės pusės skruostą. Dėl tokių šio asmens veiksmų jis patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 7).
Iš papildomos nukentėjusiojo E. A. apklausos matyti, kad su minėtais vyriškiais visą laiką bandė palaikyti profesionalų pokalbį ir bandyti vyriškiams išaiškinti, kad jie elgiasi neadekvačiai, tačiau į jo replikas vyrai nekreipė dėmesio, toliau jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kuriuos girdėjo asmenys, sėdintys arčiau vyro staliuko. Konkrečių necenzūrinių žodžių jis nebepamena, tačiau jie buvo standartiniai „blet, nachui“, matyt pasakyti tam, kad sustiprinti efektą. Dalis tų necenzūrinių žodžių buvo skirti S., bet pasakyti jam. Tuo metu, kai jis nueidinėjo nuo staliuko, vienas iš sėdinčių vyrų atsistojo ir sudavė jam rankos kumščiu smūgius į galvą, tačiau pataikė į abi veido puses. Iš viso jam buvo suduota ne mažiau kaip tris smūgiai, du smūgiai tikrai buvo į skirtingas veido puses, o vienas į galvą, nes jis kažkaip bandė rankomis dengtis. Taip pat tas pats vyriškis dar bandė įspirti jam, tačiau jis atsitraukė, dėl to jam nepataikė. Dėl jam suduotų smūgių jis jautė trumpalaikį skausmą, diskomfortą, ašarojo kairė akis, veide jautėsi perštėjimas. Kiti du asmenys fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Tuo metu restorane buvo pats darbymetis, iš anksto buvo rezervuota nemažai staliukų, jo paskaičiavimu tuo metu salėje galėjo būti apie 40 lankytojų, kurie sėdėjo prie įvairiose salės vietose išdėstytų staliukų, arčiausiai sėdinčių staliukas buvo vos už 1–1,5 metro. Visą šį įvykį jie tikrai matė arba bent galėjo matyti, nes minėtų vyriškių staliukas buvo paradinėje vietoje, prie pat įėjimo į salę. Vyriškiui pradėjus smūgiuoti, šalia jų staliuko buvo sujungti du staliukai, prie kurių sėdėjo suaugę asmenys su vaikais, tai tuo momentu nuo tų staliukų visi pašoko ir atsitraukė, nes, matyt, išsigando dėl savo vaikų saugumo, kiti restorano lankytojai kažkaip išskirtinai nesureagavo, nes prie jo pribėgo restorano darbuotojos, padavėjos, iš kurių viena pasakė vyriškiams eiti „von“ ir kviečiama policija. Jis pats neprašė kviesti policijos, tačiau tam neprieštaravo, pasakė „gerai“. Dar vienas iš vyriškių pasakė, kad gal nereikia policijos, tačiau jis atsakė, kad reikia. Vyriškiai, išgirdę patvirtinimą, kad kviečiama policija, visi trys iš restorano pasišalino. Dėl suduotų smūgių jis jautė trumpalaikį skausmą, tačiau medikų pagalbos neprireikė, nedarbingumo irgi neturėjo, nes ganėtinai viskas greitai praėjo, tačiau toks vyriškio poelgis jį sukrėtė, tiesiog, šokiravo, nes visa tai matė kiti baro lankytojai, dalis darbuotojų, tuo momentu jis jautėsi pažemintas, nes buvo mušamas matant pašaliniams asmenims, jo darbo metu atliekant darbines pareigas. Tokiais savo veiksmais minėtas vyriškis sutrukdė ne tik jo darbą, bet ir viso restorano veiklą. Jis negalėjo tuo metu dirbti, nors vyriškiams išėjus jis darbą tęsė, tačiau atvykus policijos pareigūnams jis turėjo bendrauti su jais, tas procesas tikrai užtruko ir tuo metu jis negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl to prarado dalį uždarbio. Su policijos pareigūnais bendravo apie dvi valandas, jiems išvykus jis darbą tęsė, tačiau jo darbo diena jau buvo sutrikdyta, jis negalėjo susikaupti, ramiai galvoti, negalėjo pilnai atlikti savo pareigų, dėl to jo tos dienos darbo po įvykio nukentėjo finansiškai, prarado dalį savo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų įvykę šito įvykio. Kadangi jis dėl įvykio prarado dalį pajamų, patyrė fizinį skausmą, pažeminimą kitų akivaizdoje, reikš civilinį ieškinį dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 40–42).
Iš liudytojos S. S. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje – restorane (duomenys neskelbtini) ji dirba padavėja. 2023 m. birželio 11 d., apie 10.30 val. atėjo į darbą pagal darbo grafiką. Tą dieną dirbo nuo 10.30 val. iki 22 val. Apie 13 val. į kavinę – restoraną (duomenys neskelbtini) atėjo trys jai nepažįstami vyriškiai, kurie atsisėdo prie rezervuoto staliuko. Ji nuėjo jiems pasakyti, kad šis staliukas yra rezervuotas ir paprašyti jų persėsti prie kito. Visi trys vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, vienas jų buvo agresyvus, „šoko į akis“, sakydamas „kas tu čia tokia, kad man aiškini“. Ji minėto vyriškio atsiprašė, kaip kliento, ir pasakė, kad jeigu jis toliau su ja taip negražiai bendraus, ji turi pilną teisę jo neaptarnauti. Minėti vyriškiai persėdo prie kito stalo, o ji priėmė iš jų užsakymą. Priėmusi užsakymą, nuėjo prie baro ir paprašė bendradarbio E. A. aptarnauti tų vyriškių staliuką, kadangi jie nepagarbiai su ja bendravo. Tada E. nunešė gėrimų užsakymą tiems vyriškiams, o ji tuo metu išėjo į virtuvę, dėl to jokio konflikto negirdėjo. Grįžo iš virtuvės tuo momentu, kai tas agresyvus vyriškis mėlynais marškiniais trenkė E. A. rankos kumščiu į veidą vieną kartą. Kuria ranka trenkė, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Galiausiai, susirinkus kitiems kolegoms į įvykio vietą, minėti asmenys buvo išprašyti iš kavinės – restorano. Minėtą įvykį matė ir tuo metu kavinėje – restorane buvę kiti klientai (1 t., b. l. 82–83).
Liudytojas V. A. parodė, kad jis dirba restorane (duomenys neskelbtini) barmenu. 2023 m. birželio 11 d. jis dirbo restorane. Tą dieną salėje buvo nemažai lankytojų, kurie buvo susėdę salėje už staliukų, tarp jų matė ir nepilnamečių vaikų. Maždaug po kokios valandos, tikslaus laiko nepamena, jis matė, kad į restoraną atėjo trys jam nepažįstami vyriškiai, kurie, jau tik jiems įėjus, iš pažiūros matėsi, kad yra neblaivūs. Vyriškiai atsisėdo prie vieno iš laisvų staliukų, esančių prie restorano durų. Matė, kad jų staliuko aptarnauti buvo nuėjusi viena iš padavėjų S. S.. Koks pokalbis vyko tarp jos ir tų vyriškių, jis nežino, nes baras yra tolėliau nuo minimo staliuko, be to, restorano patalpose grojo muzika, todėl ką ir kaip jie kalbėjo, jis negirdėjo. Tik po to iš kito padavėjo, t. y. E. A., sužinojo, kad S. S. atėjusi skundėsi, jog ji atsisako aptarnauti tuos vyriškius, kadangi jie ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Kas vyko toliau, jis nematė, nes, kaip tik buvo išėjęs į pagalbines restorano patalpas, tiksliai nepamena, ar buvo nuėjęs į virtuvę, ar į WC, tačiau salėje nebuvo. Ten užtruko labai neilgai. Sugrįžęs į salę, pamatė, kad prie jo minėtų trijų neblaivių vyriškių stalelio stovi E. A., o šalia jo stovi vienas iš tų vyriškių. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, antrasis vyriškis jį ramino, o trečiasis tuo tarpu buvo išėjęs į WC. Dėl ko tiksliai tarp E. A. ir vyriškio įvyko konfliktas, jis nesuprato, nes tuo metu iš vyriškio girdėjosi tik necenzūriniai žodžiai. Tik vėliau iš E. A. sužinojo, kad vyriškiams netiko, kad S. S. atsisakė juos aptarnauti, o aptarnauti atėjo E. A.. Jis matė, kaip konflikto metu tas pats vyriškis rankos delnu sudavė smūgį E. A. į veidą, konkrečiai – į skruostą, kiek pamena – į kairį. Iš garso buvo galima suprasti, kad E. A. smūgį gavo iš delno. Tuomet E. A. atsitraukė, o prie staliuko atbėgo keli, tuo metu dirbę, darbuotojai, tame tarpe ir jis. Įsiplieskusį konfliktą jie bandė nuraminti, tuo pačiu ramino ir E. A., nes šis buvo labai susijaudinęs. Priėjus arti prie staliuko, iš kvapo, ir iš nerišlios kalbos pajuto, kad vyriškiai yra neblaivūs, o labiausiai tas, kuris konfliktavo ir sudavė smūgį E. A.. Kažkuri iš padavėjų savo iniciatyva iškvietė policiją, po visko policiją prašė kviesti ir pats E. A., bet ji jau buvo iškviesta. Vyriškiai išgirdę, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, iš restorano pasišalino nežinoma kryptimi. Visas konfliktas vyko restorano klientų akivaizdoje, jų tuo metu restorane buvo nemažai, nes buvo geras oras, pati atsidarymo pradžia, viskas truko apie 20 min., jo darbo veikla sutrikdyta nebuvo, jis toliau dirbo įprastai (1 t., b. l. 60–61).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. D. parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. lankėsi restorane, kurio pavadinimo nežino. Jis sėdėjo restorano patalpose, tolėliau nuo įėjimo durų, tačiau matė, kaip į restoraną atėjo trys jam nepažįstami vyriškiai, kurie iš pažiūros atrodė neblaivūs ir agresyviai nusiteikę. Matė, kad prie jų staliuko buvo priėjusi padavėja, kaip suprato, turbūt priėmė iš jų užsakymą. Po jos prie staliuko buvo priėjęs padavėjas vyras. Girdėjo, kaip jis bandė vyriškius nuraminti, tačiau du iš jų kėlė triukšmą, priėjusio padavėjo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, konkrečiai rusiškus keiksmažodžius, vadino „pyderu“. Šio konflikto tęsinyje matė, kaip vienas iš tų dviejų vyriškių atsistojo ir rankos kumščiu sudavė smūgį padavėjui į veidą. Restorane kilo triukšmas, nes lankytojai sujudo, pradėjo šaukti, kad vyriškai pasišalintų iš restorano, kuriame tuo metu buvo apie dešimt nepilnamečių vaikų, mano, kad jų tėvai tikrai nesaugiai pasijautė dėl savo vaikų. Girdėjo, kaip smūgį sudavęs vyriškis ne fiziškai, bet žodžiu bandė padavėją išsikviesti tolimesniam santykių aiškinimuisi į lauką, tačiau šis nėjo. Iš padavėjo reakcijos jis suprato, kad dėl tokių vyriškio veiksmų jis buvo šokiruotas, tačiau pats elgėsi santūriai, stengėsi konfliktą baigti taikiai. Pats konfliktas ilgai neužsitęsė, nes vyriškiai išgirdo, kad yra iškviesta policija ir iš restorano visi trys pasišalino. Šio konflikto metu jis jautė nerimą, nes kartu su juo buvo jo besilaukianti žmona, pergyveno dėl jos reakcijos, taip pat salėje buvo nemažai nepilnamečių, net gi mažamečių vaikų, kurie visą tą konfliktą matė ir tokio vyriškio elgesio galėjo tikrai išsigąsti (1 t., b. l. 71–72).
2023 m. birželio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas E. A. policijos pareigūnams pareiškė, kad 2023 m. birželio 11 d., apie 13.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – restorano (duomenys neskelbtini) pagrindinės salės patalpose, nepažįstamas asmuo kaire ranka trenkė jam į galvą, į veido sritį – į dešinį skruostą kitų asmenų (klientų akivaizdoje), tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei sutrikdydamas įprastą įmonės veiklą. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir surasti asmenį padariusį nusikaltimą, nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 6–8).
2023 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b. 1. 18–24)
2023 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, duomenų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) baro vadovas V. A., tyrimui pateikė DVD kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 104–106).
2023 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta tvarka ištirti (peržiūrėti) vaizdo įrašai, įkelti į DVD kompaktinę plokštelę, kuriuo užfiksuota: vaizdo įraše, pavadinimu „Video“, matomas spalvotas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuotas patalpos vidus. Matomi apvalios formos stalai, šalia jų – kėdės. Kairėje pusėje prie sienos matomas kasos aparatas. Patalpos viduryje matomi sustumti du stalai, prie jų sėdi trys vyrai, trys moterys ir galimai mažametis vaikas. Už šios kompanijos, prie kito stalo sėdi trys vyrai. Vienas jų apie 35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, rudų plaukų, vilkintis dryžuotus, juodai baltos spalvos, marškinėlius bei mėlynos spalvos šortus (toliau – vyras Nr. 1). Kitas vyras – apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos marškinėlius bei žalios spalvos šortus (toliau – vyras Nr. 2). Trečiasis vyras apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilki mėlynos spalvos marškinėliais bei mėlynos spalvos šortais (toliau – vyras Nr. 3). 18-tą vaizdo įrašo sekundę matyti, kaip prie sėdinčių vyrų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, prieina kitas vyras, apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, dėvintis tamsios spalvos marškinėliais bei tamsios spalvos šortus (toliau – vyras Nr. 4). Vyras Nr. 4 ant stalo padeda stiklinę su gėrimu, bendrauja su vyrais sėdinčiais prie stalo. Vyras Nr. 4 dėlioja įrankius ant stalo, prie kurio sėdi minėti vyrai. 166-ą vaizdo įrašo sekundę vyras Nr. 4 stovi tarpe vyrų Nr. 2 ir Nr. 3. Tuomet vyras Nr. 4 eina į kairę pusę, o vyras Nr. 1 atsistoja. Matosi, kaip vyras Nr. 3 tiesia ranką ties vyru Nr. 1., bando jį sulaikyti. 176-ą vaizdo įrašo sekundę matoma, kaip vyras Nr. 1 užsimoja dešine ranka ir smūgiuoja vyrui Nr. 4 į galvos sritį. Nuo smūgio vyras Nr. 4 susigūžia ir atsitraukia nuo vyro Nr. 1. tuo metu šalimais sėdėjusi septinių asmenų kompanija, stojasi iš savo vietų ir traukiasi į patalpos dešinę pusę. Tuo metu vyras Nr. 1 stovi, o vyras Nr. 4 šiek tiek atsitraukęs, stovi šalia. Vyrai Nr. 2 ir Nr. 3 lieka sėdėti prie stalo. 198-tą vaizdo įrašo sekundę vyras Nr. 4 prieina arčiau vyro Nr. 1, tuomet vyras Nr. 1 ranka smūgiuoja vyrui Nr. 4 į galvos sritį. Nuo smūgio vyras Nr. 4 susigūžia ir šiek tiek atsitraukia nuo stovinčio vyro Nr. 1. Tuo metu prie jų pribėga moteris apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, vilkinti tamsios spalvos marškinėliais bei tamsios spalvos kelnes (toliau – moteris Nr. 1), kuri atsistoja šalia vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 4. 224-tą vaizdo įrašo sekundę vyras Nr. 1 koja spiria vyrui Nr. 4. Moteris Nr. 1 stovi tarp vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 4. 239-tą vaizdo įrašo sekundę vyrai Nr. 2 ir Nr. 3, atsistoja ir prieina prie vyro Nr. 1. 294-tą tą vaizdo įrašo sekundę vyrai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 išeina iš patalpos. Vaizdo įrašų trukmė 299 Sekundės; atidarius vaizdo įrašą pavadinimu, „Video1“, matomas spalvotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ta pati situacija, kaip ir vaizdo įraše, pavadinimu „Video“, tačiau matyti, kad filmuota kita vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo įrašo trukmė 255 sekundės. Fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 107–117).
2023 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta tvarka ištirti (perklausyti) garso įrašai, įkelti į kompaktinę plokštelę, kuriuo užfiksuotas pagalbos kvietimas į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 123–126).
2023 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta tvarka ištirti (peržiūrėti) vaizdo įrašai, įkelti į DVD kompaktinę plokštelę, kuriuose yra sukelti pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų („Body Cam“) padaryti vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 119–122).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 131–132).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis T. N. viešoje vietoje – kavinėje – restorane, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kai dėl mažareikšmės priežasties, t. y. dėl nepatikusio personalo aptarnavimo, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, smogė dešinės rankos delnu nukentėjusiajam padavėjui E. A. ne mažiau kaip du kartus į galvą bei vieną kartą spyrė nukentėjusiajam E. A. į tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kūno vietą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą.
Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajam E. A. sukeltas fizinis skausmas. Kilusius padarinius patvirtina nukentėjusiojo E. A., liudytojų S. S., V. A., V. D. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi T. N. suvokė, kad dėl menkavertės priežasties įžūliai elgiasi viešoje vietoje, naudoja smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu matant kitiems asmenims, suvokė, kad savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį bei tvarką ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo T. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
IV. Skirtina bausmė
BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė veika), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), kad nusikalstama veika baigta. T. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu ir įstatymo nustatyta tvarka turėdamas nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, užsiimantis individualia veikla, psichiatrinio gydymo įskaita UAB (duomenys neskelbtini) (Valstybės įmonės Registrų centro atsakymas, kad T. N. šiame centre lankėsi pas gydytoją psichiatrą). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (1 t., b. l. 157). T. N. neregistruotas priklausomybės ligų gydymui.
Skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad kaltinamasis T. N. anksčiau yra teistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, svarbu pažymėti, kad T. N. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme bei laisvės apribojimo bausme, kurios nėra atlikęs, tačiau ir toliau pakartotinai daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl ko teismas vertina T. N. kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, priešingu atveju, asmuo gali jaustis nebaudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 punktais, paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus T. N. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad T. N. susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis nesislapstė ir nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Todėl remtis vien tik jo ankstesniais teistumais ir jų pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų T. N. turi legalų pragyvenimo šaltinį, dabartiniu metu jis yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą ir jais rūpinasi, be to, jis rūpinasi ir savo sergančiu tėvu, kas neabejotinai atskleidžia teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, T. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
V. Civilinis ieškinys
Nukentėjusysis E. A. pateikė civilinį ieškinį 1 000 eurų sumai dėl jam padarytos neturtinės žalos (1 t., b. l. 54). 2023 m. gruodžio 6 d. susitarimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis T. N. raštu įsipareigojo nukentėjusiajam E. A. per 5 (penkis) mėnesius (laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d.) sumokėti nukentėjusiajam E. a. 1 (vieną) tūkstantį eurų, mokant kas mėnesį periodiškai po 200 eurų (1 t., b. l. 58).
VI. Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais, kuriame užfiksuotas įvykio vaizdo įrašas, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir T. N. nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 punktais, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti jį be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančio institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Patvirtinti 2023 m. gruodžio 12 d. susitarimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad T. N. raštu įsipareigojo nukentėjusiajam E. A. per 5 (penkis) mėnesius (laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d.) sumokėti nukentėjusiajam E. A. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų, mokant kas mėnesį periodiškai po 200 eurų.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais, kuriame užfiksuotas įvykio vaizdo įrašas, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.