Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. anksčiau teistas nebuvo.

G. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 1994 m. balandžio 28 d. Atlikta bausmės dalis (2019 m. birželio 11 d.) - 25 metai 1 mėnesis ir 13 dienų.

2019 m. birželio 19 d. Vilniaus pataisos namai (toliau ir – Institucija) su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Teikime nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą nuteistas būdamas 32 metų amžiaus. Pirmą kartą su policija susidūrė 31 metų amžiaus, kai padarė nusikaltimą. Nusikaltimų modelio nėra. Šiaulių apygardos teismo 1997 m. liepos 25 d. nuosprendyje kaltę pripažino iš dalies tik dėl išvykdytos vagystės, dėl nužudymų ir pasikėsinimo nužudyti kaltu neprisipažino. Interviu metu kaltės nepripažįsta ir neprisiima atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, teisinasi ir kaltina kitus. Visi nusikaltimai padaryti grupėje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis nebaustas. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 14 kartų skatintas. Paskutinį kartą skatintas 2017 m. gruodžio 29 d. už gerus darbo rezultatus.

Nuteistasis šiuo metu pastovaus gyvenamojo būsto neturi. Interviu metu teigė, kad jeigu bus paleistas iš laisvės atėmimo vietos, laikinai apsigyvens nakvynės namuose, kol susiras nuolatinę gyvenamąją vietą.

G. B. turi vidurinį išsilavinimą. Būdamas laisvėje dažniausiai dirbdavo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja darbą susirasti Vilniuje. Šiuo metu dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, dirbti pradėjo 2003 metais siuvėju. Darbą suvokia kaip privalumą ir žino darbo naudą, yra labai motyvuotas dirbti. Įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais jis negalėtų susidoroti. Materialiai remia savo artimuosius. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, kad G. B. vykdomųjų raštų neturi. Vedęs antrą kartą, turi suaugusią dukrą, kuri gyvena Norvegijoje. 2018 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sukūrė šeimą su nuteistąja. Reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais ir kalba apie juos su meile. Socialinius ryšius su seserimi, dukra (iš pirmos santuokos), žmona ir kitais asmenimis palaiko telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu.

Atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja. Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje pasirinkdavo ne tuos draugus bei situacijas, dėl to ir buvo įvykdyti nusikaltimai kartu su kitais asmenimis. Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų nėra. Nuteistojo teigimu niekada nėra jų vartojęs. Nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo saikingai, per šventes ar savaitgaliais su draugais ir gerais pažįstamais. Bylos dokumentuose yra įrodymų, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu supranta ir pripažįsta alkoholio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams.

G. B. dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Intervencinių priemonių, nukreiptų į kriminogeninių poreikių valdymą, nesiekė. Kartais kreipiasi dėl psichologinių konsultacijų, tačiau kreipimosi motyvai nėra susiję su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu. Šiai situacijai įtakos turi tai, kad G. B. tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, neigia naudojęs smurtą.

2-ojo saugumo valdymo skyriaus duomenimis nuteistasis G. B. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą.

Stebimas nuolatinis nuteistojo nerimavimas, būdingas pesimizmas. Ypač žemos savivertės, daugiausiai save graužia dėl praeities klaidų. Remiantis turima informacija, galima daryti išvadą, kad šiuo metu su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu mąstymo ir elgesio srityje, labiausiai susijusi su žema frustracijos tolerancija. Nuostatos nėra susijusios su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 66 balai (vidutinė). Vertinant nusikaltimo elgesio riziką, išskirti kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nusikalstamo elgesio riziką, tai kad G. B. yra būdingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme skaičius (7 epizodai), visi nusikaltimai padaryti grupėje, gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, lengvai pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nuteistojo emocinės gerovės problemas bei žemą toleranciją frustracijai. Pakartotinio elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, neturi vykdomųjų raštų, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir specialybę. G. B. dirba pataisos įstaigoje ir kaupia praktinius, darbinius įgūdžius. Taip pat svarbios nuteistojo išlaikomos nuostatos. G. B. nepalaiko kriminalinės subkultūros pažiūrų, nepateisina nusikalstamo elgesio, nepasižymi diskriminacinėmis nuostatomis bei išlaiko teigiamą požiūrį į priežiūrą bei apribojimus.

Anksčiau nuteistasis buvo atsisakęs nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tuo nedalyvaudamas jam kuriamų planų sudaryme. Šiuo metu nuteistasis nedalyvauja elgesio pataisos programose. Atlikus smurto rizikos įvertinimą, naudojant HCR-20 schemą, nustatyta maža smurtinio elgesio rizika, su šia rizika labiausiai susiję istoriniai duomenys, praeities elgesys.

Prokurorė siūlė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino ir neprisiima atsakomybės už visus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas. Jis linkęs kaltinti kitus, dėl ko buvo padaryti nusikaltimai. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nėra byloje duomenų, kad būdamas laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir pragyvenimo šaltinį.

Nuteistasis, jo advokatas prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad jis charakterizuojamas tik teigiamai, nuobaudų neturi, buvo tik skatintas. Rizikos vertinimas yra atėjęs iš praeities dėl jo anksčiau padarytų nusikaltimų. Jis pasikeitė, turi motyvaciją. Be to, nėra taip, kad jis visiškai neigtų kaltę. Laisvėje susirastų darbą, gyvenamąją vietą ir būtų naudingas visuomenei. Pažymėjo, kad savo klaidas pripažįsta ir jų niekada nekartos. Turi dukrą, anūką, nori būti su šeima.

Institucijos teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. anksčiau teistas nebuvo, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei pavojingumą, kilusius padarinius bei aplinkybę, jog net pinigais atlyginta žala negali atstatyti realiai padarytos žalos, manytina, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu G. B. atžvilgiu negalimas.

Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (66 balai pagal OASys metodiką), tačiau išskirtini kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nusikalstamo elgesio riziką. G. B. yra būdingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas nuteistas teismo nuosprendžiu skaičius (7 epizodai), visi nusikaltimai padaryti grupėje, gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, lengvai pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Taip pat nuteistasis turi emocinių problemų bei žemą toleranciją frustracijai. Nors ir egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryšių palaikymas su šeimos nariais, darbas įkalinimo įstaigoje, išsilavinimo turėjimas bei vykdomųjų raštų nebuvimas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad jo asmenybė prarado pavojingumą. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek šiuo metu savo kaltę dėl padarytų pavojingų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies bei neigia naudojęs smurtą. Nors smurtinių veiksmų nesiima, tačiau vertinant patį nusikalstamą elgesį, savitvardos problemos išlieka iki šiol. Šiuo metu nuteistasis nedalyvauja elgesio pataisos programose, intervencinių priemonių, nukreiptų į kriminogeninių poreikių valdymą, nesiekė. Darytina išvada, jog nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju minėti tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą bausmę. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, teismas turi atsižvelgti į tai, ar bausmės tikslai bus realiai įgyvendinti. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, bendrauja su artimaisiais, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam G. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi ir BPK 360¹ straipsniu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimo dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.