- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-632-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00470-2006-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Nuteistasis
- B. Z.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Gintarė Girdzijauskienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-20-2-00470-2006-4)
2011 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nukentėjusiojo V. Š. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, nuteistajam B. Z., jo gynėjai advokatei Gintarei Girdzijauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Z. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. Z. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat priteista iš B. Z. nukentėjusiajam V. Š. 25 000 Lt neturtinės žalos ir 1200 Lt proceso išlaidų atlyginimui. V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
B. Z. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis Kauno miesto apylinkės teismui pateikdamas 2004-01-21 ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis 2003-10-01 paskolino B. K. G. 45000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., remontui, o B. K. G. šiame bute gyveno ir įsipareigojo minėtą butą ir 24/100 dalis ūkinio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., perleisti B. Z. nuosavybėn, jei jis iki 2003-11-29 negrąžins skolos, bei kad B. K. G. neturi įpėdinių, bei prie ieškinio pridėdamas žinomai netikrą dokumentą - paskolos sutartį, kurią pats ir pagamino, apgaule savo naudai, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D. M. priėmus 2004-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 B. Z. ieškinį patenkinti (įpareigoti atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įregistruoti butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1 m, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, B. Z. vardu, o vėliau šio sprendimo rezoliucinės dalies pabaigoje teisėjos D. M. ranka buvo padarytas prierašas „nuosavybės teise“), įgijo didelės vertės – 400000 Lt – turtinę teisę į svetimą 2003-01-01 mirusios K. Š. palikimą 2003-02-15 priėmusiam įpėdiniui V. Š. priklausantį turtą (butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m.) ir šios apgaulės būdu įgytos didelės vertės svetimos turtinės teisės pagrindu kreipęsis į Nekilnojamojo turto registrą dėl minėto nekilnojamojo turto registracijos nuosavybės teise, 2004-03-29 įregistravo butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., savo vardu. B. Z. 2004-05-06 sutartimi pardavė minėtą turtą R. K. ir J. A. K., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 400 000 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu B. Z. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti jį kaip nepadariusį nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 2 d. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde B. Z. nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 str. 2 d., teismas turėjo nustatyti - paskiriant ekspertizę, turto vertę nusikalstamos veikos padarymo momentu (2003-2004 metais). To nepadarius, neaišku kuo remiantis buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 400 000 Lt turtinė žala, įgyjant tokios vertės turtinę teisę į svetimą turtą. Tuo pagrindu skundo autorius teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d., o viso bylos tyrimo metu nebuvo nustatyti atsiradę padariniai, kas yra būtina sukčiavimo sudėčiai, nes ji yra materiali.
Apeliantas teigia, kad B. K. G. pasiskolino iš jo 45 000 Lt. Kaip prievolės užtikrinimo priemonę jis negrąžinęs paskolos įsipareigojo apeliantui perleisti minėtą butą. Iki nurodyto termino 2003-11-29 skola grąžinta nebuvo, taip pat nebuvo ir suremontuotas butas, pinigus B. K. G. išleido savo reikmėms, todėl nuteistajam teisėtai priklausė nuosavybės teisės į sutartyje nurodytą turtą. Todėl apeliantas teigia, kad jokio svetimo turto jis neįgijo, o teismo sprendimu buvo tik patvirtinta jo nuosavybė, kurią jis užsiregistravo VĮ „Registrų centras“. Skundo autorius nurodo, kad netgi jeigu jam nuosavybės teise būtų neatitekęs minėtas nekilnojamas turtas, jis vis tiek būtų turėjęs objektyvią teisę perimti turtines teises iš nukentėjusiojo, kadangi B. K. G. buvo jam skolingas 45 000 Lt. Apeliantas teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis tiesiogine tyčia apgaulės būdu padarė sukčiavimą, o prielaidomis jo kaltė negali būti grindžiama.
Skundo autorius nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. 20-(duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, kad 2003-10-01 paskolos sutartyje apačioje esantį trumpą rankraštinį tekstą „B. K. G.“ ir parašą atliktą B. K. G. vardu parašė ir pasirašė ne B. K. G., o kitas asmuo. Ekspertizė buvo atlikta tik remiantis vienu ant ieškinio padėtu minėto asmens parašu. Todėl, apelianto nuomone, ekspertizė atlikta netinkamai, nes negalima nustatyti ar būtent tas asmuo pasirašė ar nepasirašė minėtos paskolos sutarties, o ekspertizėje yra aiškiai nurodoma, kad tik tikėtina. Tai vertinama kaip prielaida, kad paskolos sutartis galėjo būti pasirašyta vieno ar kito asmens. Skundo autorius nurodo, kad tokia specialisto išvada neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti, o tokie rezultatai gali būti tik netiesioginiu įrodymu, kuriuo nustatinėjama tik tarpinis faktas. Tokios išvados patikimumo patikrinimas yra komplikuotas, nes asmuo yra miręs. Be to, specialisto nenustatyta, kad būtent B. Z. pasirašė, nors teismas teigia priešingai. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino įrodymus, be to teismas nesivadovavo jo nuosekliais parodymais, jų nevertino ir nepaneigė. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ir nukentėjusiojo V. Š. parodymus, kurie prieštarauja liudytojos J. V. parodymams. Apklausta teisme pastaroji paaiškino, kad ji 2003 metais dirbo Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notare ir tais pačiais metais buvo užvesta paveldėjimo byla dėl K. Š. palikimo priėmimo. Vėliau pas ją į kontorą atėjo vienas iš mirusiosios Š. sūnų dėl paveldėjimo. Apklaustas teisme nukentėjusysis patvirtino, kad jis gyveno užsienyje, todėl buto paveldėjimo dokumentus jis pagal įgaliojimą pavedė tvarkyti L. K.. Paveldėjimo byla buvo užvesta Kauno 4 notarų biure, vėliau sugrįžęs į Lietuvą jis nuėjo pasižiūrėti buto, kuriame gyveno mama, ten rado gyvenančius svetimus žmones.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas net neanalizavo ar nukentėjusiajam buvo padaryti dvasinio ir fizinio pobūdžio pakenkimai, kurie galėjo sukelti kančias ir išgyvenimus – padaryti neturtinę žalą, o nukentėjusysis privalėjo įrodyti nuostolių dydį, tačiau to nepadarė, todėl neturtinė žala negalėjo būti priteista. Be to, teismas neargumentavo, nepagrindė įrodymais žalos dydžio, nebuvo išanalizuotos pažeistos vertybės, atsiradusios pasekmės ir kiti kriterijai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
B. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad B. Z. nuosekliai neigia savo kaltę nustatytomis aplinkybėmis apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą. Tačiau toks jo kaltės neigimas vertinamas kaip bandymas išvengti gresiančios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, nes byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. B. Z. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais, išsamiai apylinkės teismo išanalizuotais nukentėjusiojo V. Š., liudytojų L. K., L. K., M. S., J. V., D. V., D. B., J. K., R. K., D. C. ir D. M. parodymais. Netikėti minėtų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais pagrindo nėra, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys bei patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Tai paneigia skundo motyvą, jog teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo V. Š. parodymus, kurie prieštarauja liudytojos J. V. parodymams. Nukentėjusysis V. Š., liudytojai L. K. bei L. K. nuosekliai nurodė, kad K. Š. nuo 1987 metų iki mirties gyveno su sugyventiniu A. L., vedė bendrą ūkį, o apie jokį kitą vyrą, su kuriuo pastaroji būtų gyvenusi, jie nežinojo. Be to, B. Z. ir liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. K. G. buvo nuteistas už žmonos nužudymą ir iš įkalinimo įstaigos sugrįžo 2000 metais. Ši jų nurodyta aplinkybė paneigia paties B. Z. parodymų dalį, kad B. K. G. nuo 1987 metų buvo pažįstamas su K. Š. ir kartu su ja gyveno Vydūno alėjoje esančiame bute. Taip pat B. Z. nurodė, kad B. K. G. sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos gyveno jam priklausančiame bute Savanorių prospekte ir žinojo, jog jis turėjo dvi dukras.
Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-686 nurodyta, kad paskolos sutartį, pagal kurią B. Z. paskolino B. K. G. 45 000 Lt galimai pasirašė ne B. K. G.. B. Z. parodymus, kad jis paskolino pinigus savo bute matant M. S. ir L. B., paneigia pačių liudytojų M. S. ir L. B. parodymai. Liudytoja L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2007-03-19) parodė, kad niekada nematė, jog B. K. G. skolintųsi pinigų iš B. Z. ir netvirtino, kad B. K. G. buvo K. Š. sugyventinis. Apklausta papildomai (2007-03-22) pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji patvirtino savo parodymus. Tuo tarpu teisme ji jau nurodė, kad pas B. Z. ji ir M. S. pasirašė ant kažkokio paskolos raštelio, o B. K. G. iš B. Z. gavo 40 000 Lt. Tačiau teisingais jos parodymais laikytini ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi ji nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei pastarieji jos parodymai prieštarauja M. S. nuosekliems parodymams, kuri nurodė, kad prisimena, jog pasirašė ant kažkokio tuščio lapo, ant kurio gal ir buvo kažkas parašyta, o po to išvažiavo. Šių liudytojų parodymai ir minėta specialisto išvada paneigia B. Z. nurodytą faktą, kad B. Z. paskolino B. K. G. 45 000 Lt. Tuo pačiu tai paneigia apeliacinio skundo motyvus dėl ekspertizės atlikimo kokybės ir gautos išvados Nr. 20-IS1-686 teisingumo. Be to, ši specialisto išvada yra tik viena iš įrodymų rūšių, o paminėtas faktas pagrįstas ir kitais aukščiau aptartais liudytojų parodymais. Tuo pagrindu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad B. Z. 2004-01-21 pateikdamas ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl jo pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo įregistruoti jo vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste pateikė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis paskolino B. K. G. 45 000 Lt buto, esančio Vydūno al. 11-3, Kauno m. remontui, bei, kad mirusysis B. K. G. neturi įpėdinių.
Todėl skundžiamame nuosprendyje išdėstęs, išsamiai aptaręs ir įvertinęs paminėtus bylos duomenis, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad B. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, Kauno miesto apylinkės teismui pateikdamas 2004-01-21 ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis 2003-10-01 paskolino B. K. G. 45 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., remontui, o B. K. G. šiame bute gyveno ir įsipareigojo minėtą butą ir 24/100 dalis ūkinio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., perleisti kaltinamojo B. Z. nuosavybėn, jei jis iki 2003-11-29 negrąžins skolos, bei kad B. K. G. neturi įpėdinių, bei prie ieškinio pridėdamas žinomai netikrą dokumentą - paskolos sutartį, kurią pats ir pagamino, apgaule savo naudai, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D. M. priėmus 2004-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 B. Z. ieškinį patenkinti (įpareigoti atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įregistruoti butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1 m, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, B. Z. vardu, o vėliau šio sprendimo rezoliucinės dalies pabaigoje teisėjos D. M. ranka buvo padarytas prierašas „nuosavybės teise“), įgijo didelės vertės – 400 000 Lt – turtinę teisę į svetimą 2003-01-01 mirusios K. Š. palikimą 2003-02-15 priėmusiam įpėdiniui V. Š. priklausantį turtą (butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m.) ir šios apgaulės būdu įgytos didelės vertės svetimos turtinės teisės pagrindu kreipęsis į Nekilnojamojo turto registrą dėl minėto nekilnojamojo turto registracijos nuosavybės teise, 2004-03-29 įregistravo butą ir 24/100 dalis ūkio pastato 2I1m, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m., savo vardu. B. Z. 2004-05-06 sutartimi pardavė minėtą turtą R. K. ir J. A. K., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 400 000 Lt turtinę žalą.
BK 182 str. 2 d. numatytas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės be kita ko svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. BK 190 str. nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. 32 500 Lt. Tuo tarpu iš byloje esančios nukentėjusiojo iniciatyva atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ir jo ataskaitos, matyti, kad vertinant nekilnojamojo turto - 63,30 kv. m bendro ploto 3 kambarių buto, gyvenamajame name 1A2p, antrame aukšte su 24/100 dalimis ūkinio pastato 2I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., rinkos vertę sudaro – 2004-03-03 datai - 113 000 Lt, o 2010-12-14 datai - 190 000 Lt. Kaip matyti iš šios ataskaitos, turto, kuris B. Z. apgaulės būdu buvo užvaldytas, rinkos vertės tiek 2004 m, tiek 2010 m. gerokai viršija įstatymo nustatytą 32 500 Lt sumą, kurią viršijus laikoma, kad turtas yra didelės vertės. Tai, kad nukentėjusysis be 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pateikė ir 400 000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, šiuo atveju nėra vertinama, kada skundžiamu nuosprendžiu motyvuotai ir teisingai V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas pagrįstai perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad B. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d., o apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu yra atmetami. Tuo pagrindu atmetami ir apeliacinio skundo motyvai, kad nėra pateikta įrodymų, jog jis tiesiogine tyčia apgaulės būdu padarė sukčiavimą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusių asmens kaltę, turtinės žalos dydį, kaltininko turtinę padėtį taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kitus išgyvenimus susijusius su įvykiu. Nukentėjusysis V. Š. dėl buto praradimo ir kreipimosi į teisėsaugos instancijas patyrė didelių nepatogumų, dėl apgaulės, jis neteko gyvenamojo ploto, nors neatitaisomos pasekmės nekilo, tačiau nukentėjusysis išgyveno dėl patirtos netekties, turėjo nepatogumų. Be to, nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė žala, ji padaryta tyčiniais B. Z. veiksmais, kurie kvalifikuoti kaip sunkus nusikaltimas. Jis savo kaltės nepripažino, žalos ar jos dalies nukentėjusiajam neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Taip pat B. Z. turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Todėl įvertinęs paminėtas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, t.y. konstatavo, kad ji nepagrįstai didelė ir priteisė nukentėjusiojo V. Š. naudai iš nuteistojo B. Z. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos, neanalizuoto ir nemotyvuoto neturtinės žalos turinio yra atmetami kaip nepagrįsti.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu ir B. Z. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. Z. apeliacinį skundą atmesti.