- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-249-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01466-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-249-124/2012
Teisėjas M. Klemenis Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01466-2011-7
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 2 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. M. prašymas dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. pateikė teismui prašymą (1 t., 1–2 b. l.), prašydama nustatyti, kad skolininkui A. M. ir V. M. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad V. M. ir skolininkas A. M. susituokė 1991-12-07. Santuokos metu, 2002-08-07, buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu žemės sklypas įkeistas UAB „Aivinela“ prievolių pagal 2006 04 03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui kreditoriui AB DnB NORD bankui. Pareiškėja V. M. sutikimo dėl santuokos metu įgyto turto įkeitimo nebuvo ir nėra davusi. 2011-03-29 pareiškimu kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nukreipiant šį išieškojimą į žemės sklypą. Telšių rajono apylinkės teismo 2011-04-05 nutartimi žemės sklypas areštuotas, o BUAB „Aivinela“ ir skolininkas A. M. įspėti, kad neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, įkeistas žemės sklypas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kadangi pareiškėjos V. M. ir skolininko A. M. santuoka sudaryta 1991-12-07, o žemės sklypas įgytas 2002-08-07, šis turtas yra pareiškėjos V. M. ir skolininko A. M. bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, šiuo atveju pareiškėjai V. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo nuosavybės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d nutartimi (2 t., 26–27 b. l.) pareiškėjos pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos išieškotojui AB DNB bankas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir skolininkas A. M. susituokė 1991-12-07. 2000-05-04 sutartimi O. Ž. perleido A. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, 2002-02-06 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu skolininkui A. M. atkurtos nuosavybės teisės į 3,30 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)šio sprendimo pagrindu 2,64 ha žemės sklypas buvo įregistruotas skolininko A. M. vardu. 2006-04-06 skolininkas bei išieškotoja AB DnB NORD bankas įregistravo hipoteką žemės sklypui, Telšių rajono apylinkės teismas 2011-04-05 nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą ir areštavo minėtą žemės sklypą.
Teismas nurodė, kad 2000-05-04 sutarties, kuria O. Ž. perleido A. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, sudarymo metu galiojusio CK 280 straipsnio 1 dalis numato, jog dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Sutartis nenumato jokio atlygio už perleidžiamą teisę. Nors skolininkas tvirtina mokėjęs O. Ž. už perleidžiamą teisę, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė. Teismas laikė, jog 2000-05-04 sutartis atitiko dovanojimo sutarties apibrėžimą. Šios sutarties pagrindu 2002-02-06 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu skolininkui A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,30 ha žemės, kurios 2,64 ha dydžio dalis 2002-08-07 buvo įregistruota viešajame registre A. M. vardu. Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001-07-01, 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kadangi minėtas žemės sklypas buvo skolininko įgytas sutarties, kuri laikytina dovanojimo sutartimi, pagrindu, šį turtą teismas laikė asmenine skolininko A. M. nuosavybe. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo įrodinėjamos CK 3.90 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. atskiruoju skundu (2 t., 30–31 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti V. M. pareiškimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, kaip vieną iš pareiškimo atmetimo pagrindų nepagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos LR CK 3.90 str. numatytos aplinkybės. LR CK 3.90 str. taikomas tais atvejais, kuomet tam tikras turtas neginčijamai priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu šiuo atveju, remiantis LR CK normomis, žemės sklypas negali būti laikomas asmenine A. M. nuosavybe.
2. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Žemės sklypas buvo įgytas 2002-08-07, todėl šis turtas, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., laikomas pareiškėjos V. M. ir skolininko A. M. bendrąja jungtine nuosavybe. Nepriklausomai nuo to, kad žemės sklypas registruotas skolininko A. M. vardu, Nekilnojamojo turto registre nėra įrašo, jog šis turtas yra asmeninė skolininko nuosavybė.
3. Pagal 2000-05-04 sutarties sudarymo metu galiojusio LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį tiesiogiai įtvirtino LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d., o ne LR CK normos. Esant šiai situacijai, manytina, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. numatyta sutartis yra specifinė sutartis, kuria perleidžiamas specifinis objektas, t. y., teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir tokia sutartis nelaikytina dovanojimo sutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., 38–41 b. l.) išieškotojas AB DNB bankas prašo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš V. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Esminė dovanojimo sutarties sąlyga yra tam tikto turto ar turtinių teisių perdavimas kitam asmeniui neatlygintinai. Iš 2000-05-04 Sutarties turinio akivaizdžiai matyti, jog O. Ž. perleido A. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą neatlygintinai. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ši sutartis yra specifinė Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta sutartis.
2. Laikantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. reikalavimų dėl sutarties šalių ir sutarties formos, dėl teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo, gali būti sudaryta tiek civiliniame kodekse numatyta dovanojimo sutartis, tiek pirkimo-pardavimo sutartis, tiek mainų sutartis ar kitų šiame kodekse reglamentuotų sutarčių požymių turintis susitarimas, priklausomai nuo šalių valios.
3. Pažymėtina, jog CK 3.89 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas minėtas aplinkybes, susijusias su šio turto įsigijimo pagrindu, ir pagrįstai sprendė, jog žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine A. M. nuosavybe.
4. Iš byloje esančio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad bankui įkeistas žemės sklypas yra registruotas tik A. M. vardu ir registre nėra įrašo, jog jam taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės statusas. Atsižvelgiant į minėtą CK reglamentaciją, šis turtas laikytinas asmenine A. M. nuosavybe, kol nebus įrodyta kitaip.
5. Apeliantė teikti pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes šioje byloje skolininkas yra ne A. M., o BUAB „Aivinela“, kurios skoliniai įsipareigojimai bankui užtikrinti svetimo daikto - A. M. nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo hipoteka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. ir skolininkas A. M. susituokė 1991-12-07 (3 b. l.). 2000 m. gegužės 4 d., O. Ž. ir A. M., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pasirašė sutartį, pagal kurią O. Ž. perleido A. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (2 t., 2 b. l.). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė atstatoma į tris hektarus trisdešimt arų žemės, esančios (duomenys neskelbtini). A. M. nurodė, kad perleidžiamą teisę priima, sutartį patvirtino notarė R. L.. Pažymėtina, kad tuo metu galiojusio LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame įstatyme nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Taigi iš nurodyto matyti, kad, būtent, šis įstatymas numatė, jog turi būti sudaryta perleidimo sutartis, patvirtinta notariškai. Iš 2000-05-24 sutarties matyti, kad jos pasirašymo metu A. M. O. Ž. nemokėjo pinigų, sutartyje tik įvardinta, kad A. M. apmoka sutarties sudarymo išlaidas (2 t., 2 b. l.). Sutarties sudarymo metu galiojusio civilinio kodekso 280 straipsnio 1 dalis numatė, kad dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamam turtą nuosavybėn. 2000-05-04 sutartis kaip tik ir atitinka dovanojimo sutarties apibrėžimą, nes A. M. nuosavybėn neatlygintinai buvo perduota teisė į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Šios sutarties pagrindu Telšių apskritis 2000-06-30 pateikė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, jog A. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,30 ha žemės (2 t., 4 b. l.). Telšių apskrities viršininko administracija 2002-02-08 sprendimu atkūrė nuosavybės teises A. M. į 3,30 ha žemės plotą (2 t., 5–6 b. l.). Telšių apskrities viršininko 2002-02-25 įsakymu Nr. 343 dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims, atkuriantiems nuosavybės teises (duomenys neskelbtini)rajone A. M. buvo suteiktas sklypas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam du sklypus bendro 3,34 ha ploto (duomenys neskelbtini)kaime (2 t., 7 b. l. ). Šio įsakymo pagrindu nuo 2002-08-07 viešajame registre buvo įregistruotas žemės sklypas A. M. vardu (2 t., 12–15 b. l.).
LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. 2000-05-04 sutartyje nenurodyta, kad 3,30 ha žemės sklypas perleidžiamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių V. M. ir A. M. nuosavybėn, nurodyta, kad jis perduodamas A. M., todėl laikytina, kad šis žemės sklypas yra asmeninė A. M. nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešajame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas A. M. vardu ir visai nenurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad žemės sklypas yra asmeninė A. M. nuosavybė.
Kad minėtas žemės sklypas yra asmeninė A. M. nuosavybė patvirtina ir Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarės I. Z. atsiliepime nurodytos aplinkybės (1 t., 141 b. l.). Notarė I. Z. atsiliepime nurodė, kad įkeičiant žemės sklypą kreditoriui AB DNB NORD bankui A. M. pareiškė, kad šis žemės sklypas jam yra atkurtas ir jis nėra įgytas už santuokines lėšas.
Teismas, atsižvelgdamas į auksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Išieškotojas AB DNB pateikė prašymą priteisti 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pateikia tai patvirtinančius įrodymus.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (LR CK 93 str., 98 str. l d., 2d.). Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos V. M.. Pateiktas prašymas atitinka LR Teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas(duomenys neskelbtini)) kreditoriui AB DNB bankas (į. k. 112029270, adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius) 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.